Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1109-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-28
Bylos Nr.
2S-1109-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB „Palink“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1109-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Palink“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Palink“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2010-03-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Palink“ 59061,47 Lt įsiskolinimo už suteiktas patalpų nuomos paslaugas, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą ieškinio reikalavimo ribose. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovas vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko trikdo ieškovo bendrovės darbą bei savo įsipareigojimų pagal prisiimtas prievoles vykdymą valstybei, tretiesiems asmenims, destabilizuoja piniginių lėšų judėjimą, o atsakovo bendra skola pagal galiojančius sandorius ieškinio pareiškimo dienai sudaro 500000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: areštavo atsakovui UAB „Palink“ priklausantį 59061,47 Lt vertės turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, dovanoti ar kam nors perleisti, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu pagal pateiktą ieškinį. Atsižvelgęs į ieškovo nurodytus motyvus, ieškinio sumą, bei į tai, kad atsakovas vengia geruoju atsiskaityti su ieškovu, teismas konstatavo, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 145 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Palink“ prašo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, panaikinti atsakovo turtui pagal Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus Turto arešto aktą Nr.(duomenys neskelbtini) uždėtą areštą. Taip pat prašo, jei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis nebus panaikinta, įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą: pateikti banko garantiją arba įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą tokią pačią sumą, kokiai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu. Nurodo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Atsakovo finansinė būklė nesudaro pagrindo manyti, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi atsakovas UAB „Palink“ yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, kuriai priklauso virš 200 parduotuvių Lietuvoje ir Lenkijoje. Atsakovui 2009 m. gruodžio mėnesio duomenimis dirbo virš 7439 darbuotojų, o atsakovo įstatinis kapitalas yra 12358490 Lt, metinė apyvarta su PVM per 2009 metus sudarė 1,7 mld. Lt. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes ieškinio suma, palyginus su atsakovo finansiniu pajėgumu, yra nedidelė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketina paslėpti turtą ar mėgina jį realizuoti, sąmoningai sumažinti mokumo galimybes, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina šalių interesų pusiausvyros ir neatitinka proporcingumo principo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 59061,47 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamų įrodymų apie atsakovo UAB „Palink“ (apelianto) finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

Atsakovo UAB „Palink“ atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas, paduodamas ieškinį, kartu pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl 2007-10-19 negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties įvykdymo, t.y. ieškovas tvirtina, kad atsakovas nevykdo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už negyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, kad atsakovas sąmoningai vengia sumokėti įsiskolinimus pagal minėtą sutartį bei pagal kitus galiojančius sandorius, bendra atsakovo skola ieškovui sudaro daugiau kaip 500000 Lt, dėl ko trikdomas ieškovo darbas, jo įsipareigojimų pagal priimtas prievoles tinkamas įvykdymas. Šios aplinkybės nėra paneigtos ir yra pakankamos tam, kad konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Be to, kaip matyti iš atsakovo atskirajame skunde nurodytų motyvų, atsakovas šių aplinkybių ir neneigia. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje galima įžvelgti realią grėsmę, jog galimai palankus teismo sprendimas, gali būti neįgyvendintas, t.y. kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes ieškinio suma, palyginus su atsakovo finansiniu pajėgumu, yra nedidelė, o atsakovas yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje ir Lenkijoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro 12358490 Lt, metinė apyvarta su PVM per 2009 metus sudarė 1,7 mld. Lt. Tačiau šiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė tik informaciją apie atsakovo veiklos pobūdį ir savo išduotą pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį, pasibaigusį 2009-12-31 (b.l. 4-6), iš kurios matyti, kad atsakovo grynasis pelnas per minėtą laikotarpį buvo 49509 tūkstančiai litų. Tačiau šie duomenys objektyviai nepatvirtina skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvus ir šiuo metu esant gerą atsakovo turtinę padėtį, kuri neleistų abejoti atsakovo pajėgumu įvykdyti galimą teismo sprendimą bei sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškovo reikalavimo suma atsakovui nėra didelė.

Apeliantas UAB „Palink“ taip pat nurodo, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir pakankamai užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, apribojo jų mastą ieškinio suma (CPK 145 str. 2 d.), todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinus tik tokią pinigų sumą, kuria būtų patenkintas ieškovo reikalavimas teismui priėmus jam palankų sprendimą, yra išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo turtinius interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu.

Atsakovas UAB „Palink“ savo atskirajame skunde taip pat prašo įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą: banko garantiją arba įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą tokią pačią sumą, kokiai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jei skundžiama nutartis bus palikta galioti. Tačiau toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teismui, todėl negali būti nagrinėjamas ir apeliacine tvarka (CPK 306 str. 2 d.). Be to vien tai, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju, nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas paprastai taikomas tada, kai yra pakankamai įrodymų apie nuostolių atsiradimo galimybę ateityje, o galimybę nuostoliams atsirasti ateityje patvirtina ir tai, jog tokio prašymo pateikimo dieną nuostoliai jau yra atsiradę.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos 5,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Palink“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 5 (penkis) litus 60 centų pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisAndžej Maciejevski