- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- II-514-586/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00125-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 10 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-828-2021 (ROIK 20120305048).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-828-2021 S. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, 2020 m. birželio 17 d., 09:00 val. atliko valstybinės žemės ploto (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į privatų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė, naudojimo patikrinimą vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-239-(14.12.78.). Patikrinimo vietoje nustatė, kad ties įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje yra įrengtas automatinis pakeliamas užtvaras, du lauko apšvietimo stulpai, metalo ir medžio konstrukcijos tvora. Šia padaryta veika yra savavališkai užimtas (užtvertas tvora ir užtvaru) valstybinės žemės sklypo plotas – 0,0650 ha (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo tyrimo metu, įvertinus žemės sklypo bendrasavininko S. P. 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus nustatyta, kad ANK 110 straipsnyje nustatytus veiksmus atliko UAB (duomenys neskelbtini) (vadovas S. P.). Tokiais savo veiksmais S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatas, ir paskirta 450 Eur bauda.
2021 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, ir administracinę nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodyta, kad 2021 m. gegužės 10 d. nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, nenurodyta nei buvusi reali faktinė situacija, nei veiksmų kvalifikacija bei teisiniai argumentai. Nutarime tik lakoniškai nurodoma pažeidimo esmė. Skundžiamame nutarime nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog būtent S. P. atliko neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo S. P., neįrodo, jog jis padarė inkriminuotus veiksmus. Institucija, tendencingai bei šališkai, turėdama išankstinį įsitikinimą, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nes ignoravo visus S. P. prašymus, neatliko naujo faktinių aplinkybių tyrimo, o rėmėsi aplinkybėmis, kurios nustatytos 2020 m. birželio 17 d. Be to, 2021 m. kovo 26 d. protokole nurodytos aplinkybės identiškos 2020 m. rugsėjo 9 d. protokole išdėstytoms aplinkybėms, o 2021 m. gegužės 10 d. nutarime nurodytos aplinkybės identiškos 2020 m. spalio 5 d. nutarime išdėstytoms aplinkybėms, nors Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartyje, kuria panaikintas Institucijos nutarimas, buvo nurodyta, jog 2020 m. spalio 5 d. nutarimas skirti S. P. nuobaudą yra priimtas skubotai, nenustačius visų svarbių bylos aplinkybių. Be to, Institucija, neatsižvelgusi į S. P. prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažeidė ANK 616 straipsnio nuostatas, ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Be to, 2020 m. spalio 5 d. nutarimu S. P. paskirta 300 Eur bauda, tačiau 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu jau 450 Eur bauda, ir jokie motyvai, dėl ko skirta tokio dydžio bauda nenurodyti. Taip pat nutarime visiškai nėra motyvuota, kodėl bauda skirta juridinio asmens vadovui. Teisės taikymo aktas, kuriame nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir išvados nėra pagrįstas atitinkamais įrodymais, akivaizdžiai šališkas, negali būti laikomas pagrįstu procesiniu sprendimu. Nutarime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (vadovas S. P.) savavališkai užėmė (užtvėrė tvora ir užtvaru) valstybinės žemės plotą. Jokių duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. P. savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypo plotą, nėra. Nenustatyta, kuriuo metu pastatyti/įrengti statiniai/įrenginiai, kuriais neva užimtas valstybinės žemės sklypas. Pažymėjo, jog turėjo būti nustatyta ir tiksli valstybinės žemės sklypo aptvėrimo data, kadangi žemės sklypas ilgą laiką buvo išnuomotas juridiniams asmenims, kurie turėjo galimybę įrengti/pastatyti įrenginius/statinius. Pažymėjo, jog jokių duomenų, kad nėra galimybės ar ribojama kitiems asmenims galimybė patekti į nutarime nurodyta teritoriją, nėra. Nors nėra duomenų, kad du lauko apšvietimo stulpus įrengė S. P., tačiau nesuprantama ir tai, kaip lauko apšvietimo stulpų įrengimas gali būti laikomas savavališku žemės užėmimo požymiu. S. P. tiek teigdamas paaiškinimus Institucijai, tiek teisme nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo ir kitų asmenų, ne tik vadovas S. P., kurie turėjo teisę UAB (duomenys neskelbtini) vardu priimti sprendimus dėl UAB (duomenys neskelbtini) išnuomoto turto naudojimo, statinių remontavimo, įrengimo ir pan., tačiau minėti asmenys neapklausti, kadangi S. P. nesuteikta teisė duoti paaiškinimus žodžiu. Nutarime neanalizuoti ir motyvuotai neįvertinti S. P. parodymai bei jo pateikti duomenys. S. P. buvo nurodęs, jog žemės sklypas buvo išnuomotas juridiniam asmeniui, kuris turėjo galimybę pastatyti/įrengti tvorą, stulpus, pakeliamą užtvarą. Tačiau administracinio nusižengimo tyrimo metu minėtos aplinkybės nebuvo tiriamos. Nebuvo įvertinti ir analizuoti S. P. pateikti dokumentai, pavyzdžiui, žemės sklypo planas. Minėtame žemės sklypo plane, kuris patvirtintas institucijų įgaliotų atstovų parašais, nurodyta, jog sklypo teritorijoje gali būti įrengtas pakeliamas užtvaras (užkardas). Institucija visiškai netyrė kokia situacija yra šiuo metu, o rėmėsi 2020 m. birželio 17 d. atlikto patikrinimo aktu. Pažymėjo, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, ji neatitinka 2020 m. birželio 17 d. patikrinimo metu buvusios padėties, todėl priimant 2021 m. gegužės 10 d. nutarimą buvo būtina įvertinti tas aplinkybes. Nurodė, jog S. P. veiksmuose nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su S. P. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. gegužės 10 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-828-2021. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. vasario 11 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-39-729/2021, kuria skundą tenkino iš dalies ir panaikino Institucijos 2020 m. spalio 5 d. nutarimą, kuriuo S. P. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti nusižengimo tyrimą. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką dėl savavališko žemės užėmimo turinį sudarančių elementų (konkrečių užstatymo, užtvėrimo darbų svetimame sklype atlikimas ir naudojimasis šių veiksmų rezultatu, žinant apie jo neteisėtumą), šioje byloje būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kurio metu gali būti nustatyta S. P. ir kaip UAB (duomenys neskelbtini), atlikusios užėmimo veiksmus, vadovo, ir kaip fizinio asmens – greta esančio sklypo savininko, perėmusio šių veiksmų rezultatus ir po žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir jais besinaudojančio bei leidžiančio naudotis kai kuriems kitiems asmenims, atsakomybė už šio pažeidimo padarymą. Priėjus išvados, kad ANK 110 straipsnyje numatytus veiksmus S. P. atliko (ir) juridinio asmens vardu, tai turi būti įvardinta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime ir pagrįsta papildomai surinktais duomenimis apie jo kaip juridinio asmens vadovo įgalinimų apimtį, ar nebuvo įmonėje kito atsakingo už tai asmens, kada buvo priimtas sprendimas statyti aptariamus statinius (įrengimus) ir kt. Taip pat pažymėta, kad tinkamai nustačius byloje administracinio nusižengimo subjektą, būtina nustatyti ir subjektyvinę nusižengimo sudėties pusę. Institucija, įvertinusi 2021 m. vasario 11 d. nutartį, 2021 m. kovo 5 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, informavo UAB (duomenys neskelbtini) vadovą S. P. apie 2021 m. kovo 26 d. 13.00 val. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu arba rašytine tvarka, t. y. Paaiškinimus, dokumentus ir kitus aktualius įrodymus pateikiant Institucijai jiems patogiu būdu, ir pakvietė dalyvauti. 2021 m. kovo 25 d. Institucijoje gautas S. P. atstovo advokato R. Kurpavičiaus prašymas dėl bylos atidėjimo. Institucijos specialistas, tiriantis šią administracinę bylą, 2021 m. kovo 25 d. 13.36 val., atsakė į šį advokato prašymą, jog negalima atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, nes tokia galimybė nėra numatyta Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“. Institucija 2021 m. kovo 26 d. 13.00 val. S. P. nedalyvaujant, surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuris elektroniniu paštu išsiųstas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui ir jo atstovui advokatui. 2021 m. balandžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. P. bei jo atstovas advokatas informuoti, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyks 2021 m. gegužės 10 d. 10.00 val. ANK 616 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo, galima teikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo padarymo, kas buvo S. P. ir pasiūlyta. S. P. atstovas advokatas rašytinius įrodymus į bylą pateikė 2021 m. gegužės 10 d. 09.25 val., likus 35 min. iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Institucija, išnagrinėjusi 2021 m. gegužės 10 d. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinusi Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį, S. P. duotus teismui parodymus bylos nagrinėjimo metu, 2021 m. gegužės 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui S. P., vadovaujantis ANK 110 straipsnio 1 dalimi paskirta 450 Eur bauda. Prašė prijungti administracinio nusižengimo bylą Nr. II-39-729/2021.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu S. P. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. birželio 17 d., 09:00 val. atlikus valstybinės žemės ploto (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į privatų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė, naudojimo patikrinimą vietovėje, nustatyta, kad ties įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje yra įrengtas automatinis pakeliamas užtvaras, du lauko apšvietimo stulpai, metalo ir medžio konstrukcijos tvora. Šia padaryta veika yra savavališkai užimtas (užtvertas tvora ir užtvaru) valstybinės žemės sklypo plotas – 0,0650 ha (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo tyrimo metu, įvertinus žemės sklypo bendrasavininko S. P. 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus nustatyta, kad ANK 110 straipsnyje nustatytus veiksmus atliko UAB (duomenys neskelbtini) (vadovas S. P.).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
Susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei prijungta administracinio nusižengimo byla Nr. II-39-729/2021, įvertinus joje esančius duomenis, darytina išvada, jog byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 110 straipsnio 1 dalies požymius.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 vasario 11 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-39-729/2021 S. P. skundas buvo tenkintas iš dalies ir administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutartyje konstatuota, kad šioje byloje būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kurio metu gali būti nustatyta S. P. ir kaip UAB (duomenys neskelbtini), atlikusios užėmimo veiksmus, vadovo, ir kaip fizinio asmens – greta esančio sklypo savininko, perėmusio šių veiksmų rezultatus ir po žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir jais besinaudojančio bei leidžiančio naudotis kai kuriems kitiems asmenims, atsakomybė už šio pažeidimo padarymą. Priėjus išvados, kad ANK 110 straipsnyje numatytus veiksmus S. P. atliko (ir) juridinio asmens vardu, tai turi būti įvardinta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime ir pagrįsta papildomai surinktais duomenimis apie jo kaip juridinio asmens vadovo įgalinimų apimtį, ar nebuvo įmonėje kito atsakingo už tai asmens, kada buvo priimtas sprendimas statyti aptariamus statinius (įrengimus) ir kt. Tinkamai nustačius byloje administracinio nusižengimo subjektą, būtina nustatyti ir subjektyvinę nusižengimo sudėties pusę. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atžvilgiu gali būti tik tyčinė asmens kaltė padaryti būtent tokį nusižengimą. Tai taip pat turi būti tinkamai aprašyta administracinio nusižengimo protokole, formuluojant kaltinimą asmeniui, ir pakankamai įrodyta byloje surinktais duomenimis.
UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. P. neigia padaręs šį pažeidimą. Paties fakto, jog valstybinė žemė patikrinimo metu buvo užimta (aptverta tvora, kelio užtvaru, pastatyti apšvietimo stulpai), ir tai atliko UAB (duomenys neskelbtini) S. P. neginčija, tai įrodyta ir byloje esančiais įrodymais (prijungtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-39-729/2021). UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. P. nurodo, jog vien tai, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neįrodo jo kaltės, nes UAB (duomenys neskelbtini) dirbo ir kitų asmenų, ne tik vadovas S. P., kurie turėjo teisę UAB (duomenys neskelbtini) vardu priimti sprendimus dėl UAB (duomenys neskelbtini) išnuomoto turto naudojimo, statinių remontavimo, įrengimo ir pan., ir šie jo teiginiai nebuvo Institucijos paneigti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi Institucija buvo įpareigota administracinio nusižengimo protokolą, nutarimą, pagrįsti papildomai surinktais duomenimis apie S. P., kaip juridinio asmens vadovo įgalinimų apimtį, išsiaiškinti ar nebuvo įmonėje kito atsakingo už tai asmens, kada buvo priimtas sprendimas statyti aptariamus statinius (įrengimus) ir kt. Institucija šių veiksmų neatliko, nepateikė jokių papildomų duomenų. 2021 m. kovo 26 d. protokole nurodytos aplinkybės identiškos 2020 m. rugsėjo 9 d. protokole išdėstytoms aplinkybėms, o 2021 m. gegužės 10 d. nutarime nurodytos aplinkybės identiškos 2020 m. spalio 5 d. nutarime išdėstytoms aplinkybėms, išskyrus tai, kad 2021 m. kovo 26 d. protokolas ir 2021 m. gegužės 10 d. nutarimas surašytas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui S. P., o ne fiziniam asmeniui S. P..
Pažymėtina ir tai, kad Institucija neišsiaiškino kada buvo priimtas sprendimas statyti aptariamus statinius (įrengimus). Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-39-729/2021 buvo nustatyta, kad S. P. 1994 m. rugsėjo 7 d., 2007 m. rugpjūčio 3 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutartimis išnuomojo Lietuvos ir Olandijos UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. 103 (kadastrinis Nr. 2:141), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone; 0,1472 ha žemės plotą žemės sklype (duomenys neskelbtini); 0,1522 ha žemės plotą žemės sklype (duomenys neskelbtini). S. P. atsakyme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui (žyma, kad gauta 2020 m. rugsėjo 21 d.) nurodė, kad 1997 m. mero potvarkiu Nr. 358 (1997.07.04) buvo patvirtintas Žemės sklypo planas, kuriame numatytas ir pažymėtas užkardas. Sklypo planas buvo parengtas 1997 m. galiojančiais teisės aktais. Užkardas buvo pastatytas 1997 m. Byloje neaišku, kokiais metais pastatytas kelio užtvaras (galimai S. P. nurodyta data - 1997 m.), ir akivaizdu, jog daugiau nei 20 metų valstybei apskritai nerūpėjo kokia veikla vykdoma ir/ar kokie objektai yra (buvo) ant valstybinės žemės bei patikrinimas atliktas tik gavus pareiškėjo D. N. 2020 m. gegužės 20 d. pranešimą, jog ties įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė, valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, galimai neteisėtai įrengtas pakeliamas kelio užtvaras.
Šioje byloje neįrodyta ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovo S. P. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užimti valstybinį žemės sklypą. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 110 straipsnio 1 dalies požymius, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-828-2021 (ROIK 20120305048), naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-828-2021 (ROIK 20120305048), ir administracinio nusižengimo teiseną UAB (duomenys neskelbtini) vadovo S. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.