Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės, Arūno Kaminsko, vertėjaujant Ingridai Kisieliūtei, dalyvaujant pareiškėjai Veronikai G. Ž. ir jos atstovei advokatei Marinai Paplinskai, atsakovės Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Justui Vaitiekaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Veronikos G. Ž. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti, remdamosi skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos sutuoktinio įtraukimo į asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą ir atsisakymo pareiškėjai parduoti asmeninio ūkio žemę teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Vilniaus rajono Rukainių apylinkės tarybos 17 sesijos 1994 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. 4 buvo patvirtinti sodybinių sklypų dydžiai apylinkės gyventojams ir pareiškėjos šeimai jos sutuoktinio B. Ž. vardu buvo suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės Vilniaus r. Rukainių apylinkėje (t. I, b. l. 90–94, 102–129). B. Ž. mirė 1997 m. lapkričio 10 d., visą jo turtą paveldėjo pareiškėja (t. I, b. l. 81–83).

2009 m. vasario 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2090-(41) pareiškėjos sutuoktinis B. Ž. buvo įtrauktas į Vilniaus rajono Rukainių seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą (t. I, b. l. 131–135).

Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja siekia nusipirkti 0,50 ha jos šeimai suteiktos asmeninio ūkio žemės, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius skundžiamu 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104.)-7744 (t. I, b. l. 11) nurodė pareiškėjai, kad prašoma žemė jai nebus parduota, nes B. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 1,23 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir 1,90 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d., į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas). Be to, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 2.3-2090-(41) B. Ž. buvo išbrauktas iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsakymu, su skundu kreipėsi į NŽT, prašydama atnaujinti terminą apskųsti 2009 m. vasario 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, panaikinti minėtą įsakymą bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-7744 ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių parduoti pareiškėjai 0,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Rukainių kaime (t. I, b. l. 12–15), tačiau NŽT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5.)-2348 (t. I, b. l. 17–19) pareiškėjos nurodytų sprendimų nepanaikino ir netenkino pareiškėjos skundo.

Dėl termino kreiptis į teismą

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 str. 1 d., sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. To paties straipsnio 2 d. įtvirtina, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėja pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 str. įtvirtinta apskundimo tvarka, taigi skundžiamas NŽT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas buvo priimtas ginčą išnagrinėjus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal ABTĮ 32 str. 1 d. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui asmuo gali skųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Pagal ABTĮ 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 str. 2 d. 1–7 p.

Nustatyta, kad pareiškėja NŽT sprendimą gavo 2014 m. rugsėjo 13 d. (t. I, b. l. 20) ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2014 m. spalio 1 d. (t. I, b. l. 21), tačiau jos skundą 2014 m. spalio 6 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (t. I, b. l. 27), todėl pareiškėja 2014 m. lapkričio 17 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą (t. I, b. l. 4). Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi byla pagal pareiškėjos reikalavimus perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (t. I, b. l. 189–191).

Taigi, nors pareiškėja šioje byloje nagrinėjamą skundą (ieškinį) teismui padavė 2014 m. lapkričio 17 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 str. 1 d. nustatytą terminą, tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, pirmą kartą į Vilniaus apygardos administracinį teismą ji kreipėsi nepraleidusi 20 dienų nuo skundžiamo NŽT sprendimo gavimo dienos, o vėliau terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad jos skundą buvo atsisakyta priimti. Taigi darytina išvada, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas.

Dėl pareiškėjos teisės išsipirkti asmeninio ūkio žemės sklypą

Teismas pažymi, jog pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d. į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d. nustato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško ar perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 10 p. taip pat nustatyta, jog į sugrąžinamos žemės plotą įskaitomas tokio pat dydžio žemės sklypas, nustatyta tvarka skirtas piliečio asmeniniam ūkiui, išskyrus skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatytąja tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos.

Be to, Žemės reformos įstatymo 15 str. 11 d. įtvirtinta, kad piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeniniam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal Atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo.

Iš pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad jomis siekiama nustatyti lengvatinius suteiktos valstybinės asmeninio ūkio žemės pardavimo tokiems asmenims pagrindus ir tvarką, tačiau taip pat nustatoma, kad asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, tokia asmeninio ūkio žemė įskaitoma į jų natūra atkuriamos žemės arba perduodamos neatlygintinai žemės plotą.

Pažymėtina, kad pareiškėjos šeimai jos sutuoktinio B. Ž. vardu buvo skirtas 2 ha ploto žemės sklypas asmeniniam ūkiui Rukainių k., įmokos už šį sklypą nebuvo mokėtos. Tačiau taip pat nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 41-5012 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. G. nuosavybės teisėmis valdytą 2,83 ha žemę ir jo pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į 28300/42400 dalis 4,2400 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Užukenės k., o Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19508 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. nuosavybės teisėmis valdytą 2,18 ha žemę ir jo pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į 2,400 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Užukenės k. (t. I, b. l. 74–75, 79–80). Pareiškėjos sutuoktiniui B. Ž. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 41-15643 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą 2,41 ha žemę ir 0,72 ha mišką ir šio sprendimo pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos, kaip B. Ž. įpėdinės, nuosavybės teisė į 1,2300 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,9000 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Bruškiškių k (t. I, b. l. 77–78, 83, 88–89, 130). Taigi B. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į bendrą 3,13 ha žemės plotą Vilniaus r. Rukainių sen., o pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į bendrą 5,01 ha žemės plotą Vilniaus r. Rukainių sen., t. y. į didesnį žemės plotą, negu jiems buvo suteiktas asmeniniam ūkiui, todėl, vadovaujantis ankščiau nurodytais teisės aktais, B. Ž. ir pareiškėjos naudojamas asmeniniam ūkio žemės plotas buvo įskaitytas į jiems sugrąžinamos atkuriant nuosavybės teises žemės plotą.

Šiuo atveju teismas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, jog, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d. antru sakiniu, NŽT vadovas turėjo priimti atskirą sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės įskaitymo į atkuriamą nuosavybę. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytas reglamentavimas suteikia teisę, o ne pareigą NŽT vadovui mažinti asmeninio žemės ūkio sklypą, o šiuo atveju tokia aplinkybė nenustatyta. Tuo tarpu asmeninės nuosavybės sklypų įskaitymas į atkuriamos nuosavybės plotą vykdomas įstatymo pagrindu, nepriimant atskiro sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos šeimai Vilniaus rajono Rukainių apylinkės tarybos 17 sesijos 1994 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. 4 suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemė buvo įskaityta į atkuriamą pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybę, todėl skundžiami NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT sprendimai, kuriais atsisakoma pareiškėjai papildomai parduoti asmeninio ūkio žemę, laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 2.3.-2090-(41) dalies panaikinimo

Pareiškėjos skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 2.3-2090-(41) B. Ž. buvo įtrauktas į Vilniaus rajono Rukainių seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą, nes pilietis miręs (8 stulpelis) (t. I, b. l. 131–135). Teismo vertinimu, nustačius, jog asmuo, kurio vardu buvo suteiktas asmeninio žemės ūkio plotas, yra miręs, turėjo būti sprendžiama ir vertinama, ar nėra likę jo šeimos narių, toliau naudojančių suteiktą asmeninio ūkio žemę, nes žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama šeimai, šiuo atveju – ne tik B. Ž., bet ir jo sutuoktinei – pareiškėjai V. G. Ž.. Tačiau taip pat pažymėtina, jog B. Ž. buvo išbrauktas iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo dėl to, kad mirė, o ne dėl to, jog žemė buvo nenaudojama pagal paskirtį ar dėl kitų priežasčių. B. Ž. įtraukimas į tokį sąrašą neatima iš pareiškėjos teisės ir teisėto pagrindo kreiptis į NŽT dėl jos pačios įtraukimo į asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 2.3-2090-(41) dalį dėl B. Ž. išbraukimo iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo dėl mirties, kai minėtas asmuo yra miręs dar 1997 m. ir būtent jo vardu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, naikinti nėra pagrindo. Be to, bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar B. Ž., ar pati pareiškėja būtų įtraukti į tokį sąrašą ar nebūtų, tai šiuo konkrečiu atveju neturėtų įtakos pareiškėjos teisei įsigyti / pirkti šią asmeninio ūkio žemę, kadangi tokia teisė nebeegzistuoja dėl kitų teisinių priežasčių – nuosavybės teisių B. Ž. ir pareiškėjai į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei asmeninio ūkio žemės ploto įskaitymo į grąžinamos natūra ar suteikiant lygiavertį turėtajam žemės plotą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos Veronikos G. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą