Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-875-1083/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-16
Bylos Nr.
1-875-1083/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02770-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1-875-1083/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02770-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Jūratei Mociškienei,kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokato padėjėjui V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis užsienyje, teistas:

1) Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 8 metams; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. 2020 m. sausio 18 d. apie 17.50 val. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje sudavė alkūne smūgį nukentėjusiajam M. S. į žandikaulį (kairę pusę) ir sukėlė nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą bei padarė jam nežymią dislokaciją dar nesugijusių lūžgalių apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio srityje.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. sausio 18 d. Tądien jis buvo pas savo draugę bendrabutyje (tikslaus jo adreso nežino, bet gali būti (duomenys neskelbtini)), kur kartu su drauge vartojo alkoholį. Tądien abu išgėrė apie 2 litrus alaus, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Apie 18 val. pas juos į butą atėjo buvęs jo žentas ir anūkės tėvas – nukentėjusysis M. S. su draugais, jie ieškojo draugės sūnaus. M. S. su draugais buvo akivaizdžiai neblaivūs. M. S. priekaištavo dėl draugės elgesio (anksčiau ji buvo parašiusi pareiškimą dėl M. S. elgesio) ir dėl draugės sūnaus elgesio (pastarasis prieš tai buvo sulaužęs nukentėjusiajam M. S. žandikaulį ir jam (kaltinamajam) buvo apie tai žinoma), todėl jis (kaltinamasis) manė, kad nukentėjusysis M. S. su draugais ieško draugės sūnaus, nes nori jį sumušti. Jis (kaltinamasis) su M. S. išėjo iš buto į bendro naudojimo patalpą – koridorių, kur tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šio konflikto metu nukentėjusysis M. S. pastūmė jį ir jis pargriuvo. Atsistojęs jis priėjo prie M. S., pastūmė jį ir stumdamas, sulenkta ranka, sudavė M. S. vieną smūgį. Galėjo pataikyti M. S. į žandikaulį, kuris neseniai buvo sulaužytas. Supranta, kad dėl suduoto smūgio M. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Po šio konflikto jis (kaltinamasis) su M. S. išsiskyrė – M. S. nuėjo su savo draugais toliau gerti, o jis (kaltinamasis) grįžo pas savo draugę ir jiedu išėjo pavedžioti šunį į (duomenys neskelbtini) parką. Vedžiodami šunį užsuko į parduotuvę, nusipirko alaus ir jį išgėrė. Grįžtant prie bendrabučio pamatė policijos pareigūnus ir M. S.. Jam priėjus, policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos įstaigą. Tokį savo poelgį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Jo girtumas įvykiui reikšmės neturėjo, nes jam būnant blaiviu konfliktas vis tiek būtų įvykęs – jo ir M. S. santykiai yra konfliktiški, anksčiau jie taip pat yra susimušę. Po įvykio kalbėjo su M. S., atsiprašė jo, pastarasis atleido jam. Žodžiu susitarė su M. S. dėl 3000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo, šiuo metu dalimis moka neturtinę žalą M. S. ir ketina ją mokėti ateityje. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą atlygino. Šiuo metu jis dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)) ir be to, kad moka dalimis neturtinę žalą M. S., dar jis išlaiko savo dukrą su anūke, nes gyvendama kartu su M. S. dukra įsiskolino ir turi grąžinti skolas, o M. S. nė kiek neprisideda nei prie skolų grąžinimo, nei prie anūkės išlaikymo. Jeigu jam būtų paskirta ilgesnės kaip 2 savaičių trukmės arešto bausmė, jis netektų darbo užsienyje, o tuo pačiu netektų savo pajamų šaltinio ir negalėtų nei atlyginti neturtinę žalą M. S., nei išlaikyti savo dukros su anūke. Neturint specialybės Lietuvoje darbą susirasti jam būtų labai sunku. Prašo paskirti jam baudą ir, atsižvelgiant į finansinius įsipareigojimus, šios baudos mokėjimo terminą išdėstyti ilgesniam laikui.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. S. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiojo M. S. protokolu-pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, R. S. sudavė jam dešinės rankos alkūne vieną kartą į žandikaulį (kairę pusę) ir sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo metu jo žandikaulis po lūžių buvo sutvirtintas, o po suduoto smūgio žandikaulis vėl persikreipė, todėl jam teko kreiptis į ligoninę. Šiuo metu žandikaulis jau sugijo. Kai buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) dėl pakartotinės traumos, jam buvo nustatytas žandikaulio paslinkimas nuo smūgio ir dėl to nutrūko dalis elastinių gumų, kuriomis buvo sutvirtintas žandikaulis. Po įvykio bendravo su R. S., pastarasis atsiprašė jo ir jis atleido jam. R. S. pažadėjo atlyginti jam žalą, jis pretenzijų R. S. neturi (1 t., 9, 94–95, 98–99, 102 b. l.);

2.3.2. liudytojo A. L. parodymais apie tai, kad 2020 m. sausio 18 d. dirbdamas su kolega Ž. G. gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) (tikslesnio adreso neprisimena). Nuvykus nurodytu adresu prie daugiabučio namo jau buvo atvykę medicinos darbuotojai ir stovėjo, jo supratimu, nukentėjęs vyriškis. Nukentėjusysis kalbėjo sunkiai, neaiškiai. Paaiškino, kad jam būnant daugiabučio namo laiptinėje jį sumušė, tai yra sudavė vieną smūgį alkūne, buvęs uošvis. Nukentėjęs vyriškis buvo neblaivus. Tuomet jis (liudytojas), atsisukęs į namo kampą, pamatė ateinančius vyriškį su moterimi, kurie vedėsi šuniuką. Nukentėjęs vyriškis pasakė, kad tai yra jo buvęs uošvis, kuris jam sudavė vieną smūgį. Nukentėjusį asmenį sumušusį vyriškį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą (1 t., 129–130 b. l.);

2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., 12, 14 b. l.);

2.3.4. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktais garso įrašais ir jų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 18 d. 17.59 val. ir 18.20 val. M. S. pranešė apie jam suduotą smūgį į žandikaulį (1 t., 22–25 b. l.);

2.3.5. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog M. S. buvo nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis kaklelio srityje, padarytas prieš aptariamą įvykį; po aptariamo įvykio metu patirto smūgio į veido kairę pusę M. S. nustatyta nežymi dislokacija dar nesugijusių lūžgalių apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio srityje; M. S. po patirto smūgio į veido kairę pusę buvo sukeltas fizinis skausmas, tai patvirtina nustatyta nežymi dislokacija dar nesugijusių lūžgalių apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio srityje (1 t., 42 b. l.);

2.3.6. tarnybiniu pranešimu dėl teismo medicinos eksperto R. Ž. pateiktos informacijos, iš kurio matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2020 m. balandžio 3 d. teismo medicinos ekspertui R. Ž., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti nukentėjusio M. S. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašai 2020 m. sausio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. sausio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo medicinos ekspertas R. Ž. nurodė, kad pacientas 2020 m. sausio 1 d. patyrė traumą ir jam buvo uždėti antdantiniai įtvarai, sąkandis buvo atstatytas. Pacientas praėjus 2 savaitėms, 2020 m. sausio 18 d., patyrė pakartotinę traumą ir skundžiasi nežymiai pakitusiu sąkandžiu. Apžiūros metu nustatyta, kad didžioji dalis elastinių gumų nutrūkusios, atlikus kontrolinę panoraminę nuotrauką žymios lūžgalių dislokacijos dinamikoje nematoma. Uždėtos elastinės gumos. Pagal šiuos medicininius dokumentus teismo medicinos ekspertas R. Ž. parodė, kad atstatyti žandikaulio nereikėjo, vertinama, kad lūžis buvo tik patyrus pirmą traumą 2020 m. sausio 1 d. ir 2020 m. sausio 18 d. įvykio metu nuketėjusiam M. S. nustatytas tik fizinio skausmo sukėlimas, kaip ir nurodyta teismo medicinos eksperto R. Ž. pateiktoje specialisto išvadoje. Taip pat R. Ž. nurodė, kad M. S. apžiūros metu išorinių sužalojimų nebuvo. Pokalbio su teismo medicinos ekspertu R. Ž. įrašas įkeltas į IBPS (1 t., 49 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą bei dalimis atlygina nukentėjusiajam M. S. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė asmuo, teistas už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis R. S. buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nėra pagrindo, nes, pasak kaltinamojo R. S., jo girtumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui – jo ir buvusio žento M. S. santykiai yra konfliktiški, anksčiau jie taip pat buvo susimušę, todėl šįkart, net ir jam (kaltinamajam) būnant blaiviu, konfliktas vis tiek būtų įvykęs.

3.3. Skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė smūgio ranka (alkūne) sudavimu nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą kūno dalį – galvą. Kaltinamasis R. S. teistas 2 kartus, abu kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus – nužudymą ir viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau naują nusikaltimą jis padarė įvykdęs visas jam anksčiau paskirtas bausmes, po paskutinės bausmės įvykdymo praėjus daugiau kaip 3 metams. Be to, kaltinamasis R. S. nebaustas administracine tvarka, jis neįrašytas į psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitas (1 t., 134–196 b. l.; 2 t., 3, 6 b. l.). Kaltinamasis R. S. po aptariamo įvykio atsiprašė nukentėjusiojo M. S., pastarasis kaltinamajam neturi pretenzijų, taip pat kaltinamasis atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą ir moka nukentėjusiajam jų dviejų sutartą žalos atlyginimą (1 t., 85 b. l.; 2 t., 131–132 b. l.). Be to, kaltinamasis R. S. dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)), kur ketina dirbti toliau, iš gaunamo darbo užmokesčio jis kartu padeda finansiškai savo dukrai, turinčiai finansinių įsipareigojimų bei anūkei (pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2020 m. liepos 17 d. jis savo dukrai pervedė iš viso 4405 Eur, iš jų 200 Eur buvo skirti nukentėjusiajam M. S.) (2 t., 121–129, 135 b. l.). Šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam R. S. paskyrus bent vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių (viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą), kurios turėtų būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam būtų apribota galimybė išvykti iš Lietuvos ir tęsti savo darbą užsienyje, todėl jis prarastų turimą darbą, o tuo pačiu ir savo pragyvenimo šaltinį bei netektų galimybės tiek atlyginti nukentėjusiajam M. S. padarytą žalą, tiek padėti finansiškai savo dukrai bei anūkei. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas kaltinamajam R. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, nors ir itin griežtai vertindamas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo konkrečiu atveju mato pareigą išlikti humanišku ir išreikšti pasitikėjimą kaltinamuoju R. S., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant jam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę – baudą, kuri yra artima už nesunkius nusikaltimus numatytai minimaliai baudai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda nuo 50 MGL (2500 eurų) iki 2000 MGL (100000 eurų)).

3.4. Taip pat kaltinamajam R. S. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

3.5. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. S. turimus finansinius įsipareigojimus (moka žalos atlyginimą nukentėjusiajam; finansiškai padeda savo dukrai, turinčiai finansinių įsipareigojimų ir anūkei), jam paskirtos baudos savanoriškas mokėjimas išdėstomas ilgesniam laikotarpiui – 9 mėnesiams.

4. Kiti klausimai

4.1. Kaltinamasis R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 18 d. 18.45 val. iki 2020 m. sausio 20 d. 11.13 val. (1 t., 14, 17 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (2 t., 42–43, 45–46 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

4.3. Kaltinamasis R. S. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, Panevėžio teritorinė ligonių kasa savo civilinio ieškinio atsisakė (1 t., 85 b. l.), todėl procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas.

4.4. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas ir dokumentas:

4.4.1. kompaktinis diskas (su telefoninių skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašais) (1 t., 23 b. l.) paliekamas saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga;

4.4.2. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinta kaltinamajam R. S., paliekama kaltinamajam R. S. (2 t., 64–65, 67 b. l.).

4.5. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo R. S. į valstybės pajamas išieškomos 17,10 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 18 d. 18.45 val. iki 2020 m. sausio 20 d. 11.13 val. – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 MGL (200 Eur (dviejų šimtų eurų)) dydžio baudai ir laikyti, kad R. S. neatlikta (nesumokėta) baudos dalis yra 36 MGL (1800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai)) eurų.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą ir dokumentą:

- kompaktinį diską (su telefoninių skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašais) palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga;

- asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą R. S., palikti R. S..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. S. į valstybės pajamas 17,10 Eur (septyniolika eurų 10 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti R. S., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Proceso išlaidas R. S. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei ((duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas