Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini)” montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2015-10-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., BK 64¹ str. pagrindu – laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatyta, Kauno apylinkės teismo 2014-12-12 nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią T. A. privalėjo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2015-09-17 nutarties įsiteisėjimo dienos.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. grasino nužudyti ar sunkiai sužaloti sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: 2016 m. sausio mėn. 24 d. apie 19:00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, agresyviai nusiteikęs, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti, papjauti sugyventinę A. S., toks agresyvumas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

K. T. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios, su kuria kartu gyvena, įvyko konfliktas. Jis buvo išgėręs du butelius alaus, jie su nukentėjusiąja plūdosi, pykosi, nes jis norėjo jų bendrą dukrą išsivesti aplankyti kitos savo dukros. Nukentėjusioji neleido, nes jis buvo neblaivus. Jis tikrai nesakė, kad kažką jai padarys. Jis neatsimena, kad sakytų nukentėjusiajai, kad užmuš ją, tačiau galėjo taip sakyti, kitų žodžių jis neatsimena, nukentėjusiajai nebuvo jokio pagrindo jo bijoti. Tačiau nukentėjusioji pradėjo lakstyti, nedavė jam vaiko, užsidarė kambaryje. Jis toliau reikalavo vaiko, šaukė, kad atidarytų duris, stipriai, piktai tas duris darė, trūko durų stiklas ir subyrėjo į šukes. Mano, kad nukentėjusioji jo išsigando, vaikai taip pat išsigando, tačiau neturėjo tam pagrindo. Jis sušlavė šukes ir išėjo pas draugą pernakvoti. Nukentėjusioji policiją iškvietė jau jam išėjus. Neblaivus jis būna įkyrus, ankščiau yra teistas už smurtą prieš nukentėjusiąją. Šiuo metu gydosi, lanko anoniminių alkoholikų susitikimus, daugiau nenori gerti, turi pasikeisti ir neskaudinti nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyveno du metus, turi bendrą vaiką. Didesnę bendro gyvenimo dalį kaltinamasis gerdavo alkoholį. Įvykio dieną kaltinamasis buvo išgėręs, prieš tai gėrė nuo Naujųjų Metų, ir pasakė, vesis dukrą pas kitą savo vaiką. Tada nuėjo į kioską, ten prisigėrė, grįžo ir atsigulė. Atsikėlęs vis dar buvo neblaivus, todėl ji nenorėjo kartu su juo išleisti vaiko. Kaltinamasis pradėjo jai grasinti, kad jai bus blogai, kad užmuš, kad papjaus. Ankščiau jis taip pat yra jai grasinęs užmušti, tampęs už plaukų, rankų, grasinęs peiliu, todėl ji išsigando. Ji užsidarė kambaryje, norėdama išvengti jo grasinimų, tačiau kaltinamasis išmušė duris, nematė, ar spyrė į jas, ar stūmė, išdaužė stiklą, sakė atidaryti duris, atiduoti vaiką. Ji pasakė jam išeiti, nes iškvies policiją, tada jis išėjo į balkoną parūkyti, patikrino jos telefoną, kad ji tikrai iškvietė policiją, griebė telefoną ir išėjo namų. Ji kvietė policiją, nes bijojo jo, bijojo, kad jis gali grįžti, kažką jai padaryti. Šiuo metu su kaltinamuoju negyvena, tačiau bendrauja, jis atvažiuoja pas vaikus, padeda juo išlaikyti, gydosi nuo alkoholizmo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. A. visiško prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

- 2016-01-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, jog policiją kvietė A. S., gim (duomenys neskelbtini), kad namuose, (duomenys neskelbtini) 2016-01-24 apie 19 val. neblaivus sugyventinis T. A. grasino susidoroti bei išdaužė stiklą. Anksčiau jis yra naudojęs smurtą prieš ją, todėl mano, kad jo grasinimai realūs. Apžiūrėta įvykio vieta - trijų kambarių butas, kurio koridoriaus gale esančio kambario durų stiklas yra išdaužtas, stiklai sudėti į maišą (b. l. 1-2);

- 2016-01-24 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, užfiksuota, jog 2016-01-24 apie 18:19 val. policiją adresu (duomenys neskelbtini), kvietė tuo adresu gyvenanti A. S. dėl to, kad tarp pranešėjos ir jos sugyventinio T. A. įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis grasino susidorojimu, grasinančiai išsakydamas kad paėmęs peilį iš virtuvės ją papjaus, užmuš, taip pat grasino, jog negyvens nei pats, nei ji. Grasinimai realūs nes anksčiau dažnai yra smurtavęs. Sugyventinis grasino mažamečių vaikų akivaizdoje. Sugyventinis išspyręs kambario durų stiklą, kurio šukes surinko ir sudėjo į maišą, pasišalino iš buto. Taip pat užfiksuota, kad moteris buvo stipriai susijaudinusi. Iš įvykio vietos T. A. buvo pasišalinęs nežinoma kryptimi, jo rasti nepavyko (b. l. 9-12).

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis T. A. 2016 m. sausio 24 apie 19.00 val. savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, agresyviai nusiteikęs, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti, papjauti savo šeimos narę, nukentėjusiąją A. S., kai šiai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d. Kaltinamasis teisme pripažino, kad konflikto metu galėjo išsakyti grasinimą užmušti, nors to ir neatsimena, nes buvo neblaivus. Nukentėjusioji viso bylos tyrimo metu teigė, kad labai išsigando sugyventinio išsakyto grasinimo užmušti, papjauti, kadangi šis buvo neblaivus, ankščiau yra prieš ją smurtavęs, agresyviai nusiteikęs. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jie buvo nuoseklūs, kaltinamasis iš dalies juos patvirtino, pagrindo, dėl kurio nukentėjusioji norėtų be pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, kaltinamasis nenurodė ir teismas to nenustatė. Nukentėjusioji pas pačias aplinkybes dėl jos atžvilgiu išsakytų grasinimų nurodė ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir surašant tarnybinį pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo. Tai, kad ji iškvietusi policiją buvo stipriai susijaudinusi, taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo. Teismas įvertinęs ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, po išsakytų grasinimų, norėdama išvengti grėsmės ir apsiginti, išvengti tolesnio konflikto, nukentėjusioji turėjo užsidaryti kambaryje, tačiau kaltinamasis nenurimo, iš pykčio smarkiai stūmė duris dėl to išdužo stiklas, kas dar labiau išgąsdino nukentėjusiąją, nurimo tik tuomet, kai nukentėjusioji pagrasino iškviesti policiją, jis ankščiau yra teistas už smurtą bei grasinimą nužudyti, sprendžia, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti grasinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos.

K. T. A. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis 54 str. - 61 straipsnių nuostatomis.

K. T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

K. T. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 145 str. 1 d.), nusikaltimas baigtas, šia veika pasikėsinta į kito asmens fizinę ir psichinę sveikatą. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teismo teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 59), psichiatrijos klinikos stacionare gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 60, 62), 2016-02-11 išvadoje nurodyta, kad T. A. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 68). Kaltinamasis šiuo metu dirba (b. l. 31), nurodė, kad gydosi dėl priklausomybės alkoholiui, nors byloje tai patvirtinančių dokumentų nėra, tačiau šią aplinkybę patvirtino nukentėjusioji. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių T. A. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, jos terminą nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėtina prie 2015-10-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam T. A. paskirtos ir neatliktos 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra susaistytas socialiniais šeimos ir darbo ryšiais, t. y. dirbantis, toliau padeda auginti ir išlaikyti du savo mažamečius vaikus, stengiasi taisytis, gydosi nuo priklausomybės ligų, ką patvirtino nukentėjusioji, padarė nesunkų nusikaltimą, nesukėlusį nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, nukentėjusiosios atsiprašė, žada daugiau prieš ją psichologinio smurto nenaudoti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismas daro išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo jo pasiryžimą ir galimybę dirbti ir išlaikyti vaikus bei gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat teismas įvertina ir tai kad kaltinamasis, nors ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau teisiamas tik antrą kartą, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pareigas vykdė ir vykdo, dalyvavo ir pabaigė smurtinio elgesio programą, nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnija negauna. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus minėtų, tiek teigiamai, tiek neigiamai kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu pakartotinai taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas skiriant įstatymo numatytus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti bausmę nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-10-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2015-10-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus ir 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme pagal 2015-10-19 nuosprendį, t. y. nuo 2014-07-08 iki 2014-07-09 (1 dieną), nuo 2014-07-19 23.30 val. iki 2014-07-21 15.50 val. (2 dienas), nuo 2014-08-21 22.20 val. iki 2014-08-22 14.35 val. (1 dieną) bei nuo 2015-03-08 iki 2015-03-10 (2 dienas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. A.:

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir gydytis priklausomybės ligas;

- tęsti darbą;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bei 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskirti T. A. baudžiamojo poveikio priemonę - 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti bausmę nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.