Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-193-544/2011

Gediminas Karpavičius Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 63.2; 102.2; 121.17; 122.1; 122.3; 128.17;

2011 m. kovo 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininkų R. M. ir Z. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties hipotekos byloje Nr. 10/2010/01316/80 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB Šiaulių bankas prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „Arvas“ ir įkeisto turto, kurio savininkai R. M., Z. M. ir V. R..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apelianto R. M. atskirasis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010-11-02 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad kreditorius AB Šiaulių bankas pagal 2006-12-07 paskolos sutartį Nr. IL-2006-214-11 skolininkui UAB „ARVas“ suteikė 1 300 000 Lt dydžio paskolą, kurios įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu 10/1/2006/0001873 kreditoriaus naudai įkeistas nekilnojamasis turtas: pastatas - karvidė, unikalus Nr.8298-4014-5018, pažymėjimas plane 111b, esančią Musteikių k.. Utenos r. sav., nuosavybės teise priklausantis R. M. ir Z. M.; butas, unikalus Nr.8297-7003-4017:0003, su rūsiu, pažymėtas R-5, esantį Aušros g. 68-3, Utenoje, nuosavybės teise priklausantis V. R.. CK 4.192 str. nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. 2009-09-10 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-836-544/2009 skolininkei UAB „ARVas“ iškelta bankroto byla bei liko neįvykdyta prievolė pagal minėtą 2006-12-07 kreditavimo sutartį Nr.IL-2006-214-11. Pagal ĮBĮ 16 straipsnį, nuo bankroto iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jei pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti (LR CPK 4.196 str. 1 d. 3 p.). Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas. Todėl kreditorius AB Šiaulių bankas įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo tiek iš pagrindo skolininko, tiek iš įkeisto turto vertės (CPK 560 str. 1 ir 2 d., CK 4.216 str. 1 d., 4.219 str. 2 d.). 2010-08-04 Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas nutartimi, kuri skolininkams įteikta 2010-08-06, 2010-08-07, 2010-08-15, buvo areštuotas įkeistą hipotekos lakštu turtas, skolininkas ir įkeisto turto savininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui (b. l. 79-81). Skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebuvo. Todėl 2010-10-28 kreditorius, vadovaudamasis CK 4.192 str. ir 6.37 str., CPK 558 str., pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą skolą ir žyminį mokestį. Gavęs šį pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėjas 2010-11-02 priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Todėl spręsdamas ginčo klausimą teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakštą nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių tvarką ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.

Apeliantas yra įkaito davėjas, daikto savininkas, savo noru ir laisva valia suvaržęs savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas kito asmens prievolės įvykdymą. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas paskolos sutartyje numatytais terminais ir tvarka kreditorei negrąžino, dėl ko ginčo nėra. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, ir šiuo atveju kreditorius ją tinkamai realizavo. Teisėjų kolegijos nuomone, hipotekos teisėjas pagrįstai nustatė, jog kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami ir kylantys ginčai tarp hipotekos šalių nesprendžiami. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009 ir kt.). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.

2007-10-22 Kredito linijos sutarties Nr. IL-2006-214-11 (b. l. 49-54) 4.1 punkte yra išvardinti kredito gavėjo prievolių užtikrinimo būdai, tarp jų - ir apeliantams priklausančio turto įkeitimas, nenurodant šių būdų įgyvendinimo eiliškumo, todėl, kol prievolė nėra tinkamai įvykdyta, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir įkeisto turto savininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 dalis). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad kreditorius AB Šiaulių bankas neturėjo reikalauti skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės, kol yra neaiški neišieškotos paskolos dalis iš pagrindinio skolininko.

CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad, jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai, skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008 ir kt.). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Šios bylos atveju, kai įkaito davėjas yra fizinis asmuo, tai susiję su CPK 664 str. 1 d., kuri numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Todėl atskirojo skundo argumentas, jog skolininko UAB „ARVas“ skolos išieškojimas iš įkeisto turto turi būti sustabdytas, kol bus aiški negrąžintos paskolos dalis, nepagrįstas ir atmestinas. Atmestinas ir apeliantų argumentas, kad, patenkinus AB Šiaulių banko reikalavimą iš įkeisto turto, jis nepagrįstai praturtės, kadangi UAB „ARVas“ bankroto byloje AB Šiaulių bankas jau yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą. Šiuo atveju skolininkas BUAB „ARVas“ ir įkeisto turto savininkai yra solidarūs skolininkai kreditoriaus atžvilgiu. Todėl kreditorius turi pareigą kontroliuoti, kiek skolos išieškoti jo naudai ir nutraukti skolos išieškojimą, jei ta skola pilnai išieškota. Kreditoriniai reikalavimai, susiję su bankroto procesu, gali būti tikslinami iki priimamas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str.). Todėl, esant faktiniam pagrindui, kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje gali būti patikslinti. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegijos nuomone, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį R. M. atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinis procesas pagal įkeisto turto savininkės Z. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-11-02 nutarties nutrauktinas (CPK 315 str.1 d., 2 d. 1 p. ir 5 d., 336 str.). Atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 dienas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Jei skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 str.). Jis nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu yra paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti ir neprašoma šio termino atnaujinti, arba toks prašymas nebuvo patenkintas (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 2 d. 2 p., 338 str.). Jeigu šios aplinkybės paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas kaip neteisėtai pradėtas.

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartis priimta 2010-11-02 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Nutartyje nurodyta, kad nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu (b. l. 100-101). Termino eiga atskirajam skundui dėl priimtos nutarties paduoti prasidėjo sekančią dieną po jos nuorašo gavimo dienos. Nutarties nuorašas Z. M. įteiktas 2010-12-15, todėl terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2010-12-22 (CPK 73 str. 3 d., 74 str. 6 d.). Iš byloje esančio atskirojo skundo matyti, jog šis skundas teismui paduotas 2011-01-10, t. y. praleidus įstatyme nustatytą sprendimo apskundimo terminą. Duomenų, jog atskirasis skundas teismui buvo išsiųstas paštu 2010-12-22 iki 24.00 valandos, byloje nėra (CPK 78 str. 7 d.). Prašymas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepateiktas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalėjo atsisakyti priimti įkeisto turto savininkės Z. M. atskirąjį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 1 d., 315 str. 2 d. 1 p., 335 str., 338 str.). Kadangi atskirojo skundo trūkumas paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 str.1 d. 2 d. 1 p. ir 5 d., CPK 337 str. 1 d., 338 str.

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010-11-02 nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos įkeisto turto savininkės Z. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010-11-02 nutarties nutraukti.