- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2YT-9572-1143/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00424-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pareiškėjas
- J. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusios motinos J. B. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas L. B., o (duomenys neskelbtini) mirė motina J. B.. Pareiškėjos tėvai, o mirus tėvui, viena motina nuolat gyveno nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties J. B. susirgus, pareiškėja atvežė motiną gyventi į savo gyvenamąją vietą ir iki motinos mirties ją prižiūrėjo. Motinai mirus, pareiškėja sužinojo, kad namas, kuriame gyveno jos tėvai, neregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. (duomenys neskelbtini) 2003-2007 m. namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) namų ūkyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas, kad (duomenys neskelbtini) esantys gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklauso J. B.. J. B. mirus, pareiškėja ir jos šeimos nariai motinai priklausančioje (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje negyveno, tačiau per tris mėnesius po motinos mirties atjungė nuo namo elektros energiją, kad neįvyktų gaisras, uždarė namo ir ūkinių pastatų duris, kad į gyvenamąjį namą ar ūkinius pastatus nepatektų vagys. Pareiškėjai pačiai negyvenant (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis N. B., kuris tuo metu dar buvo sveikas, važinėjo į uošvienės sodybą: tvarkė aplinką, prižiūrėjo namą ir ūkinius pastatus. Vėliau pareiškėjos sutuoktinis tapo neįgaliu ir negalėjo važinėti į pareiškėjos motinos sodybą, o (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėja prašė kaimynų prižiūrėti jos motinos sodybą, o pati pagal galimybes su šeimos nariais savaitgaliais atvažiuodavo, šienavo ir tvarkė sodą. Pareiškėja samdė vietinius gyventojus, kad nušienautų žolę prie motinos sodybos, sode ir prie uogakrūmių. Taigi, po motinos mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti ir toliau prižiūrėjo motinos paliktą sodybą ir žemę prie jos. Šioje sodyboje iki šiol išliko kai kurie pareiškėjos tėvui ir motinai priklausantys namų apyvokos daiktai bei senoviniai baldai, žemės ūkio rakandai bei įrankiai. Perėmus motinos paliktą turtą, pareiškėja sužinojo, kad motina nesutvarkė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dokumentų, ir pastatai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Dar nepraėjus trims mėnesiams po motinos mirties, pareiškėja pradėjo rūpintis motinos nekilnojamojo turto dokumentais: užsisakė ir 2005-03-21 gavo Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos poskyrio pažymą apie tai, kad J. B. nuo 1979-03-05 gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2007-08-29 pareiškėja sumokėjo VĮ Registro centro Vilniaus filialo Ukmergės r. skyriui 50 Lt (avansą) už nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimą, 2007-09-06 sudarė Nekilnojamojo turto objektų – gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro darbų atlikimo sutartį. Sumokėjus visą kadastrinių darbų atlikimo kainą pareiškėja 2007-09-26 gavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylą, tačiau užregistruoti motinos paliktą turtą negalėjo, nes praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą. Iš pridėtos 2007-09-06 Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties matyti, kad kadastro matavimų darbai kainavo 500 Lt. Pareiškėja su sutuoktiniu augino tris neįgalius vaikus ir tuomet neturėjo finansinių galimybių įregistruoti nekilnojamąjį turtą, kreiptis į teismą ir teisiškai įforminti motinos palikimą. Sužinojusi, kad tvarkomas (duomenys neskelbtini) pagrindinis kelias, pareiškėja pateikė Širvintų rajono savivaldybės administracijai prašymą, kad įrengtų nuovažą į motinos gyvenamojo namo kiemą. Jau po motinos mirties pareiškėja sužinojo, kad šiai mirus 2005-08-08 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių į 0,82 ha žemės atkūrimo jos tėvui L. B.. Pareiškėjos tėvui mirus jo palikimą priėmė pareiškėjos motina. Vilniaus apskrities viršininko sprendimas dėl šios žemės atkūrimo buvo priimtas jau po J. B. mirties, todėl minėtą sprendimą gavo pareiškėja, o daiktinės teisės į šį žemės sklypą iki šiol neįregistruotos. Pažymėjo, kad mirus motinai pareiškėja per tris mėnesius ir vėliau atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą bei išreikšti savo nuostatą į esamą dar neįgyvendintą turtinę teisę, t. y. pradėjo valdyti motinos palikimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir nėra gavęs pranešimo dėl J. B. palikimo perėjimo valstybei. Neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu.
3. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jei teismas nustatys, kad pareiškėja, mirus jos motinai, faktiniu valdymu priėmė motinos palikimą. NŽT duomenimis, 2005-08-08 buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo Širvintų rajone, piliečiui L. B.“, kuriame nurodyta, kad nusprendžiama atkurti nuosavybės teises L. B. į jam tenkančią turto dalį 1,00 ha žemės vietoj turėtos 1,00 ha žemės (vertė 1410 Lt) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 0,82 ha (vertė 1410 Lt) žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 0,20 ha žemės bus atkurta vėliau. Taip pat nurodė, kad L. B. žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,20 ha ploto) po pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau projektas neįgyvendintas neturint pastatų teisinės registracijos. Taigi, minėti pastatai patenka į valstybinę žemę nesuformuotą atskiru žemės sklypu. Ir pareiškėjai minėtus pastatus įgijus nuosavybės teise bei pateikus paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus po pareiškėjos tėvo L. B. mirties, valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,20 ha ploto) gali būti perleidžiamas pareiškėjai nuosavybėn neatlygintinai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
4. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas L. B., o (duomenys neskelbtini) mirė motina J. B., kurie, be pareiškėjos, dar turėjo sūnų G. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktais duomenimis, pareiškėjos tėvai, o po tėvo mirties viena motina gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau, J. B. susirgus, pareiškėja ją atvežė gyventi į savo gyvenamąją vietą ir iki mirties ją prižiūrėjo. Po pareiškėjos motinos mirties liko minėta sodyba, tačiau ji nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. NŽT pateiktais duomenimis, 2005-08-08 buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nusprendžiama atkurti nuosavybės teises L. B. į jam tenkančią turto dalį 1,00 ha žemės vietoj turėtos 1,00 ha žemės (vertė 1410 Lt) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 0,82 ha (vertė 1410 Lt) žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (duomenys neskelbtini); be to, L. B. žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,20 ha ploto) po pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau projektas neįgyvendintas neturint pastatų teisinės registracijos. Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro 2021-07-26 duomenimis, po J. B. mirties į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų J. B. testamentų, palikimo priėmimo faktų.
5. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
6. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
7. Taigi, teismas spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ir pan.
8. Aukščiau minėtas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno pareiškėjos tėvai, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, apie ką pareiškėja teigė sužinojusi tik po motinos mirties. Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje apie įrašą namų ūkio knygoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2003-2007 m. namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini) namų ūkyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas, kad (duomenys neskelbtini) esantys gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklauso J. B.. Pareiškėja po motinos mirties ėmė rūpinti motinos turto dokumentais, užsisakė ir 2005-03-21 gavo Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos poskyrio pažymą apie tai, kad J. B. nuo 1979-03-05 gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2007-08-29 pareiškėja sumokėjo VĮ Registro centro Vilniaus filialo Ukmergės r. skyriui 50 Lt (avansą) už nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimą (byloje pateiktas kvitas), 2007-09-06 sudarė Nekilnojamojo turto objektų – gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro darbų atlikimo sutartį, pagal kurią buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pareiškėjos duomenimis, minėto nekilnojamojo turto įregistravimas nebuvo baigtas dėl pareiškėjos šeimos sunkios finansinės padėties. Pareiškėja nurodė, kad per tris mėnesius po motinos mirties atjungė nuo namo elektros energiją, kad neįvyktų gaisras, uždarė namo ir ūkinių pastatų duris, kad į gyvenamąjį namą ar ūkinius pastatus nepatektų vagys. Pareiškėjos sutuoktinis, o jam mirus, pareiškėja, rūpinosi motinos sodyba, tvarkė aplinką (pareiškėjos teigimu, jos prašymu, padėjo ir kaimynai), sodyboje iki šiol išliko kai kurie pareiškėjos tėvams priklausantys namų apyvokos daiktai, baldai, žemės ūkio rakandai, įrankiai. Byloje pateiktame (duomenys neskelbtini) 2021-09-15 rašte nurodyta, kad apžiūrėjus minėtą sodybą, nustatyta, kad kiemas ir aplinka tvarkomi. Sužinojusi, kad tvarkomas (duomenys neskelbtini) pagrindinis kelias, pareiškėja pateikė Širvintų rajono savivaldybės administracijai prašymą, kad įrengtų nuovažą į motinos gyvenamojo namo kiemą. Taigi, visos aukščiau 4, 8 punktuose aptartos aplinkybės patvirtina, kad po motinos mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti ir toliau prižiūrėjo motinos paliktą turtą, taip be kita ko siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdydama tą turtą kaip savo ir laikydama save turto savininku. Suinteresuoti asmenys pareiškimui taip pat neprieštarauja.
9. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimą, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, laiko pagrįstu ir tenkina, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
10. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. B. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.