Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-14258-863/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
e2-14258-863/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Atsakovas
M. S.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 297,41 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. kovo 25 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2019 m. kovo 29 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-740-486/2018 M. S. pripažintas kaltu padaręs nuosprendyje nurodytas nusikalstas veikas. Nuosprendyje konstatuota, kad M. S. įvykdė nusikalstamą veiką prieš N. A. – nesunkiai surikdė N. A. sveikatą. N. A. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 6-12-138810 N. A. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išmokėjo 297,41 Eur ligos pašalpą.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje, yra nustatyta, kad socialinio draudimo įstaigos turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka iš asmenų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas nukentėjusiojo N. A. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, tuo sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sužalotas asmuo turėjo laikinąjį nedarbingumą, ir už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ieškovė išmokėjo jam 297,41 Eur ligos pašalpą . Taigi nedarbingumo pašalpos išmokėjimas buvo tiesiogiai susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais – nukentėjusiojo sužalojimu. Tokiu atveju pripažintina, kad byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti VSDFV Vilniaus skyriui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs padarytą žalą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 297,41 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 16,86 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės BĮ VSDFV Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, naudai 297,41 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 41 euro cento) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,86 Eur (šešiolikos eurų ir 86 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok