- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2SA-71-603/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. S.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- K. S., A. S.
- Kategorijos
- 124.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams K. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. S. ir A. S. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti priimtą sprendimą už akių, priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovo nuostolius, 20 000 Lt moralinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje 2006-01-26 vykusiame posėdyje pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, nedalyvavimo priežastį įvardindamas kaip nedarbingumą bei prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir byloje 2006-01-26 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovų (pareiškėjų) priteistas įsiskolinimas ieškovo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Nr. 2-532-727/2006 pareiškėjų K. S. ir A. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iki šio pareiškimo, t. y. dar 2005-09-15 ir 2006-02-20 reiškė nušalinimą teisėjai Rūtai Veniulytei-Jankūnienei ir abiem atvejais jų prašymai buvo atmesti, nenustačius jokių (nei subjektyvių, nei objektyvių) šališkumo požymių. Teismas taip pat nurodė, kad neturi jokių duomenų, kad teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė 2006-01-26 protokoline nutartimi atsisakydama tenkinti pareiškėjų prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir priimdama sprendimą už akių, buvo šališka. Pareiškėjų nurodytas teisėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės šališkumas motyvuojamas faktu, kad analogiškoje situacijoje teisėja Rūta Petkuvienė priėmė kitokį procesinį sprendimą. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, tuo tarpu, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateiktus prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nagrinėjo skirtingų sudėčių teismas (vienu atveju teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, kitu atveju teisėja Rūta Petkuvienė), kuris kiekvienu atveju individualiai, pagal vidinius savo įsitikinimus, pagrįstus visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, priėmė atitinkamą procesinį sprendimą (vienu atveju bylos nagrinėjimą atidėjo, kitu atveju bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą už akių).
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-09 nutartį, ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtas ne toje pačioje byloje, kurioje prašyta atnaujinti procesą; bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi teismo šaukime bylai nagrinėti nurodyta teisėja Natalija Daškovienė, o šią bylą išnagrinėjo teisėja Donata Kravčenkienė. Pažymėjo, kad teismas nurodė 2008-05-28 prašymą, o turėjo būti nagrinėjamas 2009-03-23 prašymas atnaujinti procesą. Pažymėjo, kad nebuvo įvertintos teismo posėdžio protokolo pastabos, priimdamas nutartį, teismas nesivadovavo visais į bylą pateiktais įrodymais, netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Pažymėjo, kad teisėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės šališkumo buvimo bylos iš esmės nagrinėjimo ir sprendimo už akių priėmimo faktas ne tik nepaneigti, bet priešingai, nutartyje komentuojant teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Rūtos Petkuvienės joms įteiktų analogiškų pareiškimų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl identiškų priežasčių procedūras ir teiginius apie individualius šių teisėjų vidinius įsitikinimus, atskleista teisėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės šališkumo esmė ir pasireiškimo forma būtent bylos iš esmės nagrinėjimo ir sprendimo už akių priėmimo metu. Pažymėjo, kad prašymo pateikimo 3 mėn. terminas nepraleistas, kadangi nuo sužinojimo apie naują įrodymą – po 2008-12-24 iki prašymo pateikimo 2009-03-23 dienos nepraėjo 3 mėnesių laikotarpis. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad dėl teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį kitų neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų, susijusių su nutarties priėmimu, teismo posėdžio protokolo ir pastabų dėl šio protokolo klausimais pareiškėjui užkirsta galimybė pateikti kitus motyvus ir įrodymus, pagrindžiančius šiame skunde išdėstytas aplinkybes ir parengti baigtinį skundą, kadangi nebuvo leista susipažinti su posėdžio garso įrašu ir taip pareikšti pastabas dėl protokolo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašo panaikinti 2010-09-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Pareiškėja A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad teisėjos R. Veniulytės-Jankūnienės buvusio šališkumo jai priimant sprendimą už akių esmė atskleista skundžiamoje nutartyje.
Ieškovas „UAB Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-09 nutartį. Nurodo, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė pagrįstai, teisėtai, tinkamai išanalizavęs visas aplinkybes/byloje esančius įrodymus, todėl ji yra objektyvi, motyvuota, išsami, pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.
Bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str.). Šalies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai K. S. ir A. S. su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu, t. y. prašymas ir atskirasis skundas argumentuojami bylą nagrinėjusio teismo teisėjų sudėties neteisėtumo faktu. Taigi nagrinėjamu atveju atskirasis skundas nagrinėjamas CPK 366 str. 1 d. 8 p. ribose, t. y. patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra jokių duomenų, kad teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė 2006-01-26 protokoline nutartimi atsisakydama tenkinti pareiškėjų prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir priimdama sprendimą už akių, buvo šališka.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė į nešališką teismą vertinama dviem aspektais: subjektyviuoju ir objektyviuoju. Nešališkumas subjektyviuoju aspektu reiškia tai, kad nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Nešališkumas objektyviąja prasme reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Dėl objektyviojo aspekto Europos Žmogaus Teisių Teismas pabėžia, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr., pvz., Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, judgment of 6 September 2005; kt.). Sprendžiant, yra pagrįsta priežastis abejoti teismo nešališkumu ar ne, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Svarbiausia, ar pareikšti būgštavimai yra objektyviai pagrįsti.
Pagal pateiktus pareiškėjo argumentus kolegija neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodomos teisėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės šališkumo nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais – nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjos šališkumo. Apeliantas pagrindine priežastimi, kodėl turėtų būti atnaujintas procesas, nurodo aplinkybę, kad kitoje byloje esant toms pačioms aplinkybėms kita teisėja priėmė kitokį procesinį sprendimą, tačiau kolegijos manymu, toks faktas, neva pagrindžiantis teisėjos R. Veniulytės-Jankūnienės šališkumą, nelaikytinas pagrįstu ir realiu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų pateiktus prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nagrinėjo skirtingų sudėčių teismas (vienu atveju teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, kitu atveju teisėja Rūta Petkuvienė), kuris kiekvienu atveju individualiai, pagal vidinius savo įsitikinimus, pagrįstus visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, priėmė atitinkamą procesinį sprendimą (vienu atveju bylos nagrinėjimą atidėjo, kitu atveju bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą už akių). Nors apeliantas nurodo, kad toks teisėjos procesinis sprendimas būtent ir nulėmė tai, kad savo vidiniu įsitikinimu teisėja buvo šališka, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas suteikia teisę teismui vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi dviejų teisėjų skirtingi procesiniai sprendimai esant panašioms aplinkybėms, nepateikus realių įrodymų apie teisėjos šališkumą, nesudaro pagrindo išvadai, kad teisėja R. Veniulytė-Jankūnienė subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališka nagrinėjant bylą.
Atskirasis skundas negali būti tenkintinas ir dėl to, kad pareiškėjai praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nors pareiškėjai nurodo, kad aplinkybės dėl teisėjos šališkumo tapo žinomos po 2008-12-16 teismo posėdžio, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl teisėjos R. Veniulytės-Jankūnienės nušalinimo pareiškėjas K. S. buvo kreipęsis 2005-09-15 (t. 1, b. l. 93-99) ir 2006 m. vasario 20 d. 2005-09-16 ir 2006-02-22 nutartimis prašymai dėl nušalinimo buvo atmesti kaip nepagrįsti (t 1, b. l. 101, 221). Abiejose nutartyse buvo pažymėta, kad teisėjos R. Veniulytės-Jankūnienės sprendimai dėl pareiškėjo K. S. prašymų yra procesiniai, todėl tai negali būti teisėjo nušalinimo pagrindu. Taigi įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai, 2009-03-23 kreipdamiesi į teismą dėl proceso atnaujinimo ir teisėjos procesinį sprendimą traktuodami kaip šališkumą, jau 2005 metais buvo informuoti, kad dėl procesinių sprendimų, nesant kitų pagrindų, teisėja negali būti pripažinta šališka. Taigi 2009-03-23 pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tuo pačiu pagrindu (dėl teisėjos procesinių veiksmų teisėtumo), todėl akivaizdu, kad terminas šiuo pagrindu kreiptis į teismą yra praleistas beveik 4 metus.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-16 nutartį, tačiau kaip matyti iš nutarties motyvų (t. 4, b. l. 76), ja buvo patvirtintos pastabos dėl protokolo, taigi nutartis yra neskundžiama (CPK 172 str. 1 d.).
Pareiškėjo (apelianto) argumentai dėl prašymo neišnagrinėjimo toje pačioje byloje, teismo posėdžio protokolo bei leidimo susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu, teismo įrodymų vertinimo neteisėtumo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti panaikinta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių apelianto motyvų nepasisako.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas dėl proceso atnaujinimo ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams K. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.), o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.