- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-324-755/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00738-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- E. Š.-P.
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-324-755/2019
teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00738-2018-4
2019 m. balandžio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9291-762/2018 pagal ieškovės E. Š.-P. ieškinį atsakovei D. Š., trečiajam asmeniui Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarei Ritai Šabanskienei dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Š.-P. teismo prašė atnaujinti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po palikėjo V. Š. mirties priimti ir panaikinti 2018 m. liepos 18 d. notarės išduoto atsakovei D. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl trijų ketvirtųjų dalių atsakovės paveldėto V. Š. palikto turto.
2. Nurodė, kad po jos tėvo, V. Š., mirties (duomenys neskelbiami) ji yra jo turto pirmos eilės įpėdinė, o atsakovė ir palikėjo sutuoktinė turi teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
3. Paaiškino, jog gyvena užsienyje ir dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių (netekus darbo, nepilnamečio vaiko mokslų) negalėjo per tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad susiradus darbą ir pasibaigus vaiko mokslo metams, ji 2018 m. liepos 16 d. atvyko į Lietuvą ir nedelsdama ėmėsi tvarkytis palikimo reikalus. Paaiškino, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl darė išvadą, jog yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti ir panaikinti dalį atsakovei išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, nes atsakovė pagal šį liudijimą įregistravo savo nuosavybės teises į V. Š. palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino.
5. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas darė išvadą, kad ieškovė, gavusi informaciją apie tėvo mirtį, turėjo ketinimą priimti savo tėvo palikimą, be nepagrįsto delsimo ėmėsi nuoseklių veiksmų planuodama atvykimą į Lietuvą palikimo teisiniams klausimams sutvarkyti ir šiuo tikslu atvyko į Lietuvą 2018 m. liepos 16 d., tai yra praleidusi terminą priimti palikimą penkiomis dienomis. Nustatė, jog ieškovė, sužinojusi apie praleistą terminą palikimui priimti, iš karto kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir, parengus procesinius dokumentus, 10 dienų laikotarpiu buvo pateiktas ieškinys teismui dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas sprendė, kad ieškovei, gyvenant užsienyje, atvykti į Lietuvą ir priimti palikimą trijų mėnesių laikotarpyje po jos tėvo mirties sutrukdė objektyvios priežastys – negalėjimas palikti mažamečio sūnaus be priežiūros, sūnaus mokslas ir atostogų jam nesuteikimas, ieškovės darbo netektis, pajamų, taip pat ir teisinių žinių, stygius, kurias teismas laikė svarbiomis.
6. Teismas sutiko su atsakovė ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė, būdama užsienio valstybėje, galėjo išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, kreiptis dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo į notarines įstaigas ir persiųsti juos notarui Lietuvoje arba atsiųsti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu, parašyti įgaliojimą Lietuvoje esantiems asmenims vesti paveldėjimo bylą, informaciją apie palikimo priėmimo terminus sužinoti internete. Tačiau nurodė, jog pirmiau paminėtas galimybes galima įgyvendinti eiliniam piliečiui tik pakankamai gerai žinant paveldėjimo teisės aspektus, palikimo priėmimo terminus, institucijas, į kurias reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo ir pan.
7. Darė išvadą, kad ieškovė nuo pat palikimo atsiradimo pradžios turėjo tikslą palikimą priimti ir iš esmės veikė kaip sąžiningas, atidus bei rūpestingas pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, terminą palikimui priimti praleido vos keliomis dienomis ir dėl svarbių tiek objektyvių, tiek ir subjektyvių priežasčių, pripažintinų pagrindu praleistam terminui palikimui priimti atnaujinti ir jį pratęsti. Nurodė, jog atnaujinus terminą palikimui priimti, atsakovei negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą V. Š. turtą, todėl priėmė sprendimą panaikinti dalį minėto liudijimo dėl ¾ dalių atsakovės paveldėto turto, kurios priklauso pirmos eilės įpėdinei - ieškovei.
8. Priimdamas sprendimą ieškovės naudai, priteisė iš atsakovės 1 650 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų: 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 150 Eur žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė D. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
10. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas aplinkybes dėl kurių praleistas terminas buvo atnaujintinas (kurias teismas laikė svarbiomis), suklydo, nes jos pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nereikšmingos. Nurodo, jog ieškovė, būdama jauno amžiaus, turėjo galimybę pasinaudojant gausiai skelbiama informacija viešojoje erdvėje, pasidomėti palikimo priėmimo klausimais, tačiau to nepadarė,teismo posėdžio metu patvirtino, kad jais nesidomėjo.
11. Pažymi, jog teisinio išsilavinimo neturi didžioji dalis visuomenės narių, tačiau įstatymų privalu laikytis visiems. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė ,gyvendama užsienyje, būtų bandžiusi domėtis mirusiojo turto paveldėjimo procesu. Mano, kad ieškovė, įgyvendindama savo subjektines teises, jas įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi. Pabrėžia, jog ieškovė turėjo galimybę kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pati asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodama diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdama palikimą per atstovą, kreipdamasi į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje arba tiesiog atsiųsdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu. Tvirtina, kad ieškovei nesiėmus jokių konkrečių veiksmų tikslu priimti palikimą po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą, toks elgesys laikytinas pasyviu, t. y., kad turėdama apsisprendimo laisvę, ji per įstatymo numatytą terminą nepareiškė noro priimti palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti visas ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas, kurios yra per didelės. Nurodo, kad byla nėra itin sudėtinga, specialių žinių nereikia, keliami klausimai nėra nauji, bylą nagrinėjant teisme, vyko trys posėdžiai, kurių bendra trukmė kiek daugiau nei 2 valandos.
Atsiliepimas
13. Ieškovė E. Š.-P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Nurodo, kad teismas, vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo aplinkybes, padarė visiškai pagrįstas ir teisingas išvadas, kad ieškovė turėjo ketinimą priimti tėvo palikimą, be nepagrįsto delsimo ėmėsi nuoseklių veiksmų planuodama kelionę į Lietuvą palikimo teisiniams klausimams sutvarkyti ir praleido tik 5 dienas palikimui priimti. Sutinka su teismo įvertinimu aplinkybių, sutrukdžiusių priimti palikimą 3 mėnesių laikotarpiu.
15. Pabrėžia, jog teismas vertino aplinkybių visumą, o ne konkrečią, sutrukdžiusią laiku priimti palikimą, priežastį. Atkreipia dėmesį, jog terminas praleistas labai nežymiai.
16. Teigia, kad atsakovė turėjo ieškovės telefono numerį, todėl turėjo galimybę jį perduoti notarei ar pati paskambinti ieškovei.
17. Nurodo, kad teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus priteistino dydžio, todėl teismas jas pagrįstai priteisė iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Nustatyta, kad E. Š.-P. yra V. Š. duktė (II t. / psl. 111). D. Š. yra V. Š. sutuoktinė (I t. / psl. 74). V. Š. mirė (duomenys neskelbiami) (I t. / psl. 6). Dėl V. Š. palikimo priėmimo 2018 m. balandžio 16 d. į Rokiškio rajono 1-ojo notaro biurą kreipėsi D. Š., kuriai 2018 m. liepos 18 d. buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, kuriais D. Š. po V. Š. mirties paveldėjo visą palikėjo turtą (II t. / psl. 3, 7, 55-81).
20. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalį, įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu terminas palikimui priimti praleidžiamas, teismas šį terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
21. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė E. Š.-P. praleido trijų mėnesių terminą jos tėvo V. Š. palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, praleido nežymiai ir minėtą terminą atnaujino. Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė nesiėmė jokių konkrečių veiksmų tikslu priimti palikimą po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą, elgėsi pasyviai, laiku nepareiškė noro priimti palikimą.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai palikimo priėmimo termino praleidimo aplinkybes pripažino svarbiomis ir motyvuotai atnaujino ieškovei terminą palikimui priimti (CPK 185 str.).
23. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, buvo vertintos ieškovės nurodytos asmeninio gyvenimo aplinkybės: vienos auginimas nepilnamečio vaiko, lankančio ugdymo įstaigą, darbo netekimas, ieškovės veiksmai grįžus į Lietuvą. Apeliantė tvirtina, kad ieškovė, gyvendama užsienio valstybėje, galėjo pasidomėti viešai prieinama informacija palikimo priėmimo klausimu, pasinaudoti diplomatinių ar konsulinių įstaigų paslaugomis ar pati ar per atstovą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sutinka su pirmiau paminėtais apeliantės teiginiais, tačiau priduria, jog visos aplinkybės, apeliantės nurodytos kaip ieškovės neišnaudotos galimybės, buvo įvertintos kartu su kitomis aplinkybėmis.
24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės galimybių pasidomėti palikimo priėmimo tvarka, pagrįstai atsižvelgė į ieškovės asmeniniame gyvenime tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, kurios, kolegijos manymu, gyvenant užsienio valstybėje ir ieškovei vienai auginant nepilnametį vaiką, užėmė pakankamai svarbią vietą ieškovės prioritetų skalėje. Apeliantė iš esmės nepaneigė pirmiau paminėtų aplinkybių svarbos ir reikšmės tinkamam palikimo priėmimui.
25. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės veiksmai, jai grįžus į Lietuvą 2018 m. liepos 16 d., visiškai nesuteikia pagrindo jos elgesį vertinti kip pasyvų. Pati apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė buvo atvykusi pas ją dėl tėvo palikimo, notarė patvirtino, kad ieškovė buvo atvykusi dėl palikimo priėmimo. Be to, ieškinys teismui paduotas 2018 m. liepos 30 d. Kolegija konstatuoja, kad byloje įrodytas ieškovės ketinimas priimti tėvo palikimą, operatyviai atliekant su palikimo priėmimo klausimu susijusius veiksmus ir praleistas terminas palikimui priimti pagrįstai atnaujintas (CPK 185 str.).
26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti visas ieškovės patirtas išlaidas, skirtas advokato pagalbai apmokėti.
27. Advokato pagalbai patirtų išlaidų dydžio nustatymo klausimą reglamentuoja teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Minėtose rekomendacijos nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į bylos sudėtingumą, teisinių žinių reikalingumą, advokato registruotą darbo vietą, teisinių klausimų naujumą ir kitas aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).
28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl nagrinėjamos bylos sudėtingumo, specialių žinių poreikio, advokato laiko sąnaudų, tačiau atkreipia dėmesį, jog ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai gauti siekia kiek daugiau nei pusę maksimalių priteistinų šios rūšies bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pastebima, kad kartu su ieškiniu, ieškovė suformulavo ir atskirą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors ir įtrauktą į ieškinį. Taigi, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl teisinių išlaidų priteisimo ir neturi pagrindo jas sumažinti (CPK 185 str.).
29. Atsižvelgiant į nutarties 23, 25 ir 28 punktus, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 12 str., 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
30. Apeliaciniu skundu D. Š. prašė teismo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios materialinės padėties. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutarti nustatė apeliacinio skundo trūkumus - nurodyti nuo kokios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies apeliantė prašė atleisti, o likusią žyminio mokesčio dalį sumokėti. 2019 m. sausio 29 d. D. Š. pateikė teismui prašymą atleisti nuo 100 Eur žyminio mokesčio ir nurodė sumokėjusi 150 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą tam, kad nekiltų kliūčių skundo priėmimui.
31. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundą rezoliucija, nurodė skundą priimsiąs po trūkumų ištaisymo, 2019 m. sausio 29 d. D. Š. pateiktą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies priėmė, kolegija sprendžia, jog tokiu būdu teismas patenkino apeliantės prašymą dėl atleidimo nuo 100 Eur žyminio mokesčio (CPK 185 str.).
32. Netenkinus apeliacinio skundo, D. Š. grąžinamas permokėtas 100 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo apeliantė buvo atleista, grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).
33. Ieškovė E. Š.-P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikia, todėl jos prašymas netenkinamas (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 29 d. sumokėtą 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį.