Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. 2025 m. birželio 15 d. apie 12 val. 17 min. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas neblaivus (kai jam patikrintas ir nustatytas 3,18 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo sugyventine N. A. tyčia rankomis du kartus sugriebė savo sugyventinei už kaklo, trenkė rankomis mažiausiai penkis kartus į dešinės pusės nugaros apatinę dalį, po ko nukentėjusioji griuvo ant grindų, dėl ko šiai sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymius sužalojimus.

Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. R. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog gyvena asmens duomenyse nurodytu adresu su sugyventine N. A., kartu yra apie 2 metus. 2025 m. birželio 15 d. su N. A. kartu leido laiką namuose (duomenys neskelbtini), nuo ryto kartu vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. „samagoną“, išgėrė daug, buvo stipriai apsvaigę. Apie 12.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kadangi N. A. jam nedavė „bonkos“, o jis (kaltinamasis) norėjo dar išgerti, todėl supyko ir norėjo ją išvyti iš namų. Kiek prisimena, N. A. išėjo į lauką skambinti policijai, o jis (kaltinamasis) galimai nuėjo miegoti. Kaip kas tiksliai vyko, neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio, prabudo, kai atvyko policiją. Neprimina visų aplinkybių, tačiau sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Esant minėtoms aplinkybėms, nori susitaikyti su N. A. ir toliau gyventi su ja. Daugiau niekada nebus jokių konfliktų. Nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji N. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad kartu su sugyventiniu S. R. kartu gyvena apie 2 metus. Iki šio įvykio niekada nebuvo jokio smurto iš jo pusės, šis kartas buvo pirmas. 2025 m. birželio 15 d. su S. R. kartu leido laiką namuose, nuo ryto kartu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė „samagoną“, išgėrė daug, buvo stipriai apsvaigę. Apie 12.00 val. įvyko žodinis konfliktas, kadangi jam nedavė „samagono“ išgerti, nes buvo labai girtas. S. R. ant jos užpyko ir ji (nukentėjusioji) nuėjo į miegamojo kambarį. Po kelių sekundžių S. R. įbėgo į miegamąjį ir abiem savo rankomis griebė jai už kaklo, vertė ant lovos ir smaugė. Ji (nukentėjusioji) negalėjo pasipriešinti. S. R. vieną ranką paleido ir ta ranka apie 5-6 kartus sudavė jai į šonkaulių sritį. Tuo metu skaudėjo, todėl paskambino policijai. Paskambinus policijai S. R., pradėjo atsiprašinėti ir gailėtis, prižadėjo, kad taip nebus. Tuomet dar kartą paskambino policijai, norėdama atšaukti policijos kvietimą, tačiau atsiliepęs vyras nurodė, jog atšaukti negalima ir atvyksta policijos pareigūnai. Įvykio vietoje buvo medikai, tačiau atsisakė su jais vykti į gydymo įstaigą, kadangi nieko neskaudėjo ir emocijos buvo atslūgusios. Pareigūnai įteikė užduotį vykti pas medicinos ekspertus, tačiau nevyko ir nevyks, kadangi labai nori susitaikyti su S. R.. Nori, kad jis greičiau grįžtų namo, kadangi jį myli. Jam atleido, su juo susitaikys ir gyvens toliau.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. birželio 15 d. apie 12.17 val. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, S. R., būdamas neblaivus, tyčia rankomis du kartus sugriebė savo sugyventinei N. A. už kaklo, trenkė rankomis mažiausiai penkis kartus į dešinės pusės nugaros apatinę dalį, todėl moteris pargriuvo ant kambario grindų. Dėl tokių S. R. veiksmų N. A. buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kurį jaučia iki šiol. Alkotesterio matuokliu N. A. nustatytas 3,34 promilių, neblaivumas. S. R. nustatytas 3,18 promilių, neblaivumas.

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2025 m. birželio 15 d. apie 12.18 val. gautas pranešimas, kad sugyventinis rankomis pranešėją mušė į visą kūną. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko akivaizdžiai neblaivi pranešėja N. A., kuri nurodė, kad neblaivus sugyventinis S. R. jai rankomis sugriebė už kaklo ir mažiausiai penkis kartus trenkė į dešinės pusės nugaros apatinę dalį, todėl moteris pargriuvo ant kambario grindų. Moteris teigė, kad S. R. tokiais savo veiksmais sukėlė moteriai stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Alkotesterio matuokliu N. A. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas. S. R. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo N. A., tačiau moteris po apžiūros atsisakė vykti į gydymo įstaigą.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas N. A. kūnas. Apžiūrėjus moters kūną, jokių akivaizdžių sužalojimų nerasta ir nenustatyta.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ant virtuvės grindų matomi išmėtyti koldūnai ir sudaužyta lėkštė. Įvykio vieta netvarkinga, matomi girtavimo požymiai. Kraujo pėdsakų nerasta. Daugiau objektų reikšmingų tyrimui nenustatyta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

Iš alkotesterių tikrinimo istorijos matyti, kad 2025 m. birželio 15 d. 12.41 val. S. R. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis S. R. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir, jų siekiant arba, nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas S. R. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2025 m. birželio 15 d. su N. A. namuose nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai apsvaigę, apie 12.00 val. įvyko žodinis konfliktas. Kaip kas tiksliai vyko, neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio, prabudo, kai atvyko policiją. Neprimina visų aplinkybių, tačiau sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis.

Šie kaltinamojo parodymai sutampa su informacija apie fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai bei kitomis aplinkybėmis, nurodytoms nukentėjusiosios N. A. ir užfiksuotomis tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Kaip minėta, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio metu buvo sugyventiniai, kartu gyveno. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo vertintas, į medikus ji nesikreipė, vis tik abejoti tuo, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, nėra pagrindo.

Byloje nenustatyta, kad S. R. siekė (turėjo tikslą) nukentėjusiąją N. A. sužaloti (kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiąją norėjo išvyti iš namų, dėl neblaivumo tikslių įvykio aplinkybių neprisimena), vis tik pagal objektyviuosius veikos požymius (atliktų fizinio smurto veiksmų pobūdį, intensyvumą, smūgių vietą) kaltinamasis neabejotinai turėjo suprasti, kad sugriebimo už kaklo ir rankomis suduotų smūgių į nukentėjusiosios nugaros apatinę dalį, jai gali būti padaryti sužalojimai, nukentėjusioji gali jausti skausmą, taigi nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad S. R. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad S. R. veikoje yra nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Kaltinamasis S. R. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Nukentėjusioji N. A. apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota 2025 m. birželio17 d. pasirašytinai.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis S. R., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena dėl neblaivumo, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis neteistas, tačiau jis, padaręs analogišką nusikalstamą veiką, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, matyti, kad kaltinamasis baustas 6 kartus (smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymo atvejai, neblaivaus darbuotojo buvimas darbo vietoje), ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis nuo 2024 m. kovo 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. R. priklausomybių ligų gydymo ir psichiatrinio gydymo įskaitose neregistruotas, todėl abejoti jo pakaltinamumu pagrindo nėra.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartų, kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, švelniausios BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – viešųjų darbų paskyrimas, neatitiktų bausmės paskirties, be to, kaltinamais neišreiškė sutikimo dirbi viešuosius darbus. Įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra neteistas, tačiau anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, administracine tvarka 5 kartus baustas dėl apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų pažeidimų, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Atsižvelgiant į paminėta, kaltinamajam skirtina mažesnė nei bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte, baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punkte ir BK 72² straipsnyje.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. R., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2025 m. birželio 15 d. 12.47 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 16 d. nutarimu paleistas į laisvę 2025 m. birželio 16 d. 12.36 val. BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms. Atsižvelgiant į tai, S. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 15 d. 12.47 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 12.36 val. (1 diena) įskaitytinas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas, nukentėjusioji N. A. civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. R. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į S. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 15 d. 12.47 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 12.36 val. 12.40 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, S. R. laisvės apribojimo bausmės metu įpareigoti: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 12 punktu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, S. R. įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio, bausmę vykdančios institucijoje gavimo dienos.

Išaiškinti S. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.