- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-1168-66-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresele Kazlauskiene (pirm.), Jurate Damanskiene, Vladislavas Lencikas
- Nuteistasis
- G. Z.
- Nukentėjusysis
- R. K.
Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-1168/2007 m.
Vilnius, 2007 m. gruodžio 21 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo R. K. apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2007 10 22 nuosprendžio, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 1d. ir jam paskirta 8 MGL (8x130 Lt), t.y.1040 Lt (vieno tukstancio keturiasdešimties litu) bauda.
Nustatytas šešiu menesiu terminas, nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos, baudai sumoketi.
P. R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš G. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 3000 Lt (trys tukstanciai litu) neturtines žalos atlyginimo ir 450 Lt (keturi šimtai penkiasdešimt litu) išlaidu advokatui, iš viso 3450 Lt.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. Z. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 1 d. apie 08 val. 10 min. Varenos rajone, kelyje Babriškes – Varena – Eišiškes 12 km. 730 m., vairuodamas automobili VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 53, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, o butent: nesilaikydamas visu butinu atsargumo priemoniu nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu ar ju turto saugumui ir aplinkai, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greicio, nesuvalde automobilio ir todel išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, susidure su automobiliu ,,O. K.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamu R. K., del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. K. sveikata, nes del galvos sumušimo , odos nubrozdijimo ir poodines hematomos kaktos kaireje puseje, lengvos formos traumines galvos smegenu ligos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienu laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentejusysis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi padidinant jam iš G. Z. priteista neturtines žalos atlyginima iki 28273 Lt; priteisti 250 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi už apeliacinio skundo parengima.
Skunde nukentejusysis nurodo, kad po ivykio jam buvo nustatytas 30 procentu darbingumas, del darbingumo sumažejimo jis turejo nutraukti darba. Taip pat nurodo, jog ivertino ta aplinkybe, kad draudikas išmokejo jam priklausanti išmoketi neturtines žalos atlyginima ir galutini reikalavima reiške kaltininkui G. Z. del 28273 Lt neturtines žalos atlyginimo. Nukentejusiojo nuomone, teismas nepagristai sumažino jo prašomos priteisti neturtines žalos dydi tik iki 3000 Lt. Nukentejusysis nesutinka su teismo padarytomis išvadomis bei jam padarytu sužalojimu ivertinimu ir teigia, kad jam padaryti sužalojimai sukele pakankamai sunkias pasekmes, kurias jaucia ir šiuo metu. Be to, teismas visiškai neatsižvelge i darbingumo lygio sumažejima bei darbo sutarties nutraukima del pablogejusios sveikatos. Nukentejusysis nurodo, kad šiuo metu negali rasti naujo darbo, o tai turi neigiama itaka jo finansinei padeciai bei psichologinei busenai. Nukentejusiojo nuomone, teismas privalejo ivertinti tai, kad G. Z. buvo nenuoširdus, nesirupino avarijos pasekmemis, nesidomejo jo sveikata.
Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše atmesti nukentejusiojo apeliacini skunda, prokurore praše skunda tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nukentejusiojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis itvirtina nuostata, kad asmeniui padarytos materialines ir moralines žalos atlyginima nustato istatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisiu apsauga baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.
Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kita, teismo ivertinti pinigais.
Ivertinti šia žala palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtintais neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i nusikalstamos veikos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai yra bendrieji teises principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrecioje situacijoje užtikrinti priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgti i konkrecios situacijos ypatumus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentejusiajam R. K. del nuteistojo G. Z. nusikalstamos veikos buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas priteise nukentejusiajam dali jo prašytos neturtines žalos atlyginimo. Taciau teismas, spresdamas nukentejusiojo civilini ieškini del neturtines žalos, pilnai neatsižvelge i nukentejusiojo dabartine sveikatos bukle, jo patirtus sužalojimus ir išgyvenimus.
Ivertinus nuteistojo padarytos avarijos sukeltas pasekmes, nukentejusiajam R. K. priteistos neturtines žalos dydis yra aiškiai per menkas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis po autoivykio kreipesi i nedarbingumo lygio komisija ir jam buvo nustatytas darbingumo lygio sumažejimas iki 20 %. Šiuo metu nukentejusiojo darbingumo lygis yra 30 %. Komisijos pateiktoje pažymoje yra nurodyta, kad nukentejusiojo nedarbingumo lygis yra susijes su patirtos galvos trauma, del kurios jis buvo priverstas nutraukti darba.
Taip pat atsižvelgtina i nukentejusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus ir fizines kancias. Šiuo metu yra neaišku, kada R. K. atgaus pirmini darbinguma. Todel, palikus priteista 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, bus akivaizdžiai pažeisti LR CK 6.250 straipsnio reikalavimai.
Taciau teismai, priteisdami asmeniui padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i kreditoriaus, bet ir i skolininko interesus. Siekti teisingumo, reiškia siekti protingos skirtingu interesu pusiausvyros. Šiuo atveju turi buti atsižvelgiama ir i kaltininko materialine padeti. Vertinama tai, kad jis padare neatsargu nusikaltima, autoivykio metu buvo blaivus, nukentejusiajam padaryti sužalojimai yra laikino pobudžio.
Todel, kolegijos nuomone, nukentejusiojo prašomos priteisti neturtines žalos dydis yra per didelis. Ivertinus nukentejusiojo patirtus sužalojimus ir emocine busena bei nedarbingumo lygio sumažejima, šiuo konkreciu atveju atlygintinos neturtines žalos dydis, vadovaujantis istatymu ir teismu praktikos patirtimi bei atsižvelgiant nuteistojo asmens turtine padeti, padidintinas iki 5 000 Lt.
Pagal BPK 106 straipsnio nuostatas teismas, pripažines kaltinamaji kaltu, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Nukentejusiojo R. K. išlaidos advokatui, paruošusiam apeliacini skunda, yra pagristos dokumentais, t.y. iš pateikto byloje kvito matyti, kad advokato paslaugoms apmoketi išlaidos sudaro 250 Lt. Todel šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo G. Z..
Rezoliucinė dalis
nutare:
Varenos rajono apylinkes teismo 2007 10 22 nuosprendi pakeisti.
Iš nuteistojo G. Z. priteista neturtines žalos atlyginima nukentejusiajam R. K. padidinti iki 5 000 Lt; priteisti iš G. Z. nukentejusiojo R. K. turetas išlaidas už advokato pagalba – 250 Lt.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.