Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis V. B. 2024-02-27, apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1.51 ir daugiau promilių girtumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0070, nustatytas 2,92 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltas prisipažino ir parodė, kad 2024-02-27 vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi buvo apimtas didelio streso dėl tinkamai tą dieną nesusiklosčiusių darbinių reikalų. Tokiu būdu bandė panaikinti esamą įtampą. Jautėsi gerai, todėl sėdo už automobilio „Audi Q7“ vairo ir važiavo namo. Automobilis priklauso įmonei, kurioje dirba. Šį automobilį įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nuomos pagrindais yra įsigijusi iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini). Tikrai nejuto, kad būtų kliudęs kokią nors transporto priemonę. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pamatė paskui važiuojantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais. Suprato, kad yra stabdomas jo vairuojamas automobilis, todėl iš karto sustojo. Du kartus buvo patikrintas alkotesteriu. Prietaisas parodė sunkų girtumo laipsnį. Su prietaiso parodymais sutiko. Labai išgyvena dėl to, kas nutiko. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą savo gyvenime, todėl teismo prašo užbaigti bylą pagal laidavimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjos I. Z. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad 2024-02-27 gautas pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiuoja link centro pavojingai manevruodamas. Minėtas automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtas ir sustabdytas (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Stabdant automobilį akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas keistai elgiasi - mėtėsi po kelią. Sustabdyto automobilio vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje. Nustatyta vairuotojo asmenybė - V. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Vyras kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus, ar vartojo alkoholį, V. B. teigė, kad alkoholio nevartojo. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest Drager“ Nr. ARRK-0070, patikros sertifikato Nr. 2056718, 16.27 val. nustatytas 3,40 prom. neblaivumas, pakartotinio tikrinimo metu 16.46 val. - 2,92 promilių neblaivumas (b. l. 47–48).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) sankryža. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema, fotografuota, sudaryta foto lentelė. Apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (b. l. 16–23).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), draudikas AB (duomenys neskelbtini), draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai, sudarytos fotolentelės. Atlikus automobilio apžiūrą, automobilis „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), perduotas UAB (duomenys neskelbtini (b. l. 24–38, 60–63).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - automobilis „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) draudikas UAB DK (duomenys neskelbtini), draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti sugadinimai, sudaryta foto lentelė (b. l. 39–46).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. B. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRK-0070, 2024-02-27, 16:27 val. nustatyta – 3,40 promilės, antrojo tikrinimo 2024-02-27, 16:46 val. – 2,92 promilės girtumas. V. B. dėl savo neblaivumo pasirašyti nesugebėjo (b. l. 52, 53). Patikros sertifikatas Nr. 2056718 (b. l. 54).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Au Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas - AB (duomenys neskelbtini) Bankas, valdytojas - UAB (duomenys neskelbtini). (b. l. 56–59). Lizingo nuomos sutartis, kurioje nurodyta, jog nuomotojas - UAB (duomenys neskelbtini) sutaria (išnuomoja) automobilį „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuomininkui - UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 67–69).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, jog automobilio „Audi Q7“, gamybos periodas 2020-2024, pasirinkti metai 2023, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 49730,50 Eur, su PVM yra 62950 Eur (b. l. 64).

Iš liudytojo D. G. parodymų matyti, kad 2024-02-27 kartu su kolegomis tarnybiniu automobiliu „Skoda Octavia“, nežymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, atvyko į (duomenys neskelbtini). Vairavo pastarąjį automobilį ir iš kelio (duomenys neskelbtini) įvažiavo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), važiavo kryptimi link miesto centro pusės. Pastebėjo priekyje savo vairuojamo automobilio, ta pačia kryptimi, važiuojantį automobilį „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo netvarkingai persirikiuodamas tai į vieną eismo justą, tai į kitą. Kartą net įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę. Matė, kaip automobilis „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kliudė pirma eismo juosta važiavusį automobilį „BMW“. Tiesiog įvyko švelnus transporto priemonių susiglaudimas. Automobilis „Audi Q7“ nesustojęs važiavo tolyn link (duomenys neskelbtini). Kuomet įvyko kontaktas tarp transporto priemonių, padidinęs šiek tiek vairuojamo automobilio važiavimo greitį norėjo aplenkti automobilį „Audi Q7“. Susigretinęs su važiuojančiu automobiliu „Audi Q7“ įjungė garsinį signalą, kad atkreipti pastarojo automobilio vairuotojo dėmesį. Matė, kad šį automobilį vairavo vidutinio amžiaus vyras, daugiau transporto priemonės salone žmonių nebuvo. Pamanė, kad vairuotojui, galimai, sustreikavo sveikata ar kažkas šiaip negero nutiko, kad jis nestoja. Automobilio „Audi Q7“ vairuotojas nesureagavo į automobilio garsinį signalą, net galvos nepasuko link šalia važiuojančio liudytojo vairuojamo automobilio. Automobilis „BMW“ šiek tiek pristabdė. Liudytojo automobilyje važiavęs kolega automobilio „BMW“ vairuotojui rankų gestais parodė, kad važiuos paskui automobilį „Audi Q7“ ir apie įvykį praneša policijai. Iš asmeninio mobilaus ryšio telefono liudytojas paskambino 112, pranešė apie įvykį ir, kad važiuoja paskui eismo įvykį sukėlusį automobilį „Audi Q7“. Automobilis „BMW“ važiavo paskui liudytojo vairuojamą automobilį „Skoda Octavia“. Matė, kad pravažiavus senamiesčio tiltą automobilis „Audi Q7“ pasuko dešinėn ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo paskui. Netrukus pamatė policijos skiriamaisiais ženklais žymėtą transporto priemonę su įjungtais švyturėliais. Policijos tarnybinis automobilis privažiavo prie automobilio „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir pastarasis sustojo. Savo vairuojamą automobilį sustabdė šalimais, išlipo iš jo. Matė, kad šalimais sustojo ir automobilis „BMW“, kuris buvo apgadintas pravažiuojančio automobilio „Audi Q7“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atėjo prie policijos pareigūnų, prisistatė ir papasakojo, kad matė kaip įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini)gatvėje. Matė, kad automobilio „Audi Q7“ vairuotojas buvo tikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Patikrinus vyrą pirmą kartą prietaisas parodė 3,40 promilių girtumą (b. l. 77–78).

Iš liudytojo R. L. parodymų matyti, kad 2024-02-27, apie 16.20 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Staiga, visai netikėtai, pajuto, kaip antra eismo juosta, jam iš kairės, pravažiuojantis automobilis kliudė jo vairuojamo automobilio kairės pusės galinį kampą. Iš karto pristabdė savo vairuojamą automobilį. Buvo tikras, kad ir juodos spalvos automobilis „Audi Q7“ sustos, tačiau pastarasis važiavo toliau. Automobilis „Audi Q7“ važiavo labai pavojingai - mėtėsi po kelio važiuojamąją dalį. Matydamas, kad automobilį apgadinęs automobilis šalinasi iš įvykio vietos, važiavo paskui jį. Su liudytojo automobiliu susigretino automobilis „Skoda“, jame važiavę vaikinai rankų gestais parodė, kad jau pranešė policijai ir, kad jie važiuos paskui automobilį „Audi Q7“. Aiškiai matė, kad automobilis „Audi Q7“ prieš pat senamiesčio tiltą užvažiavo ant bordiūro. Matė, kad su automobilio „Audi Q7“ vairuotoju yra kažkas negerai, nes jo vairuojamas automobilis pavojingai manevravo važiuojamojoje dalyje. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad policijos tarnybinis automobilis užkirto kelią automobiliui „Audi Q7“ ir pastarasis sustojo. Automobiliu „Skoda“ važiavę vaikinai pasakė, kad automobilio „Audi Q7“ vairuotojas yra neblaivus, alkoholio kiekio matuoklis parodė 3,40 promilės girtumą (b. l. 80–81).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. B. 2024-02-27, apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1.51 ir daugiau promilių girtumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0070, nustatytas 2,92 promilės neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sugalvojo važiuoti automobiliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotojas A. B. prašo atleisti sūnų V. nuo baudžiamosios atsakomybės jo laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje nebuvo teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog V. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis pensininkas, teigiamai charakterizuojamas, neturi drausminių nuobaudų, yra neteistas, todėl save laiko tinkamu laiduotoju.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. V. B. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirbantis. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad V. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, A. B. yra tinkamas būti laiduotoju, nes jis gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui V. B.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą.

Šiuo atveju matyti, kad V. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nustatyta, kad V. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra savininkas - AB (duomenys neskelbtini) Bankas, valdytojas - UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 56–59). Lizingo nuomos sutartyje nurodyta, jog nuomotojas - UAB (duomenys neskelbtini) išnuomoja automobilį „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuomininkui - UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 67–69), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdama turtą kaltininkui, turto savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Audi Q7“, gamybos periodas 2020-2024, pasirinkti metai 2023, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 49730,50 Eur, su PVM yra 62950 Eur (b. l. 64).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Įvertinus automobilio nusidėvėjimą, atsižvelgiant į kaltinamojo V. B. asmenybę, jo šeimyninę ir finansinę padėtį, seka išvada, kad pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 10 000 Eur.

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 70,83 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, iš jo nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, V. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

2024 m. kovo 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus nutarimu V. B. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turtui: Pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. B. perduoti laiduotojo A. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti V. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 29 d.;

- konfiskuoti automobilio „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, V. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųsti VĮ „Regitra“.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. B. nepriteisti.

2024 m. kovo 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus nutarimu V. B. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turtui: Pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.