- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 2YT-23700-191/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16721-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, likusį po sutuoktinės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 3-5).
Pareiškime nurodė, jog pareiškėjas V. M. ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po pareiškėjo sutuoktinės mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įstatymo nustatytu terminu nė vienas iš įpėdinių dėl palikimo į notarų biurą nesikreipė. Po pareiškėjo sutuoktinės J. M. mirties liko palikimas - asmeninio pobūdžio daiktai, knygos, bižuterija, nuotraukos, dokumentai, pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Sutuoktinės asmeninio pobūdžio daiktus, knygas, dokumentus ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), po jos mirties pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas juos valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. pradėjo naudotis sutuoktinės paliktais asmeniniais daiktais, atlikdamas aktyvius, išreiškiančius pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, veiksmus, jį valdyti kaip savo. Po sutuoktinės mirties namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pareiškėjas liko gyventi vienas, nes sūnūs jau buvo vedę ir gyveno atskirai. Namų valdą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir ja rūpinosi, tvarkė, ją išlaikė ir remontavo. Pareiškėjas buvo mirusiosios J. M. sutuoktinis, įstatyminis įpėdinis, kitų asmenų, priėmusių palikimą, atsiradusį po J. M. mirties, nėra. Pilnamečiai vaikai A. M. ir A. M. nepretenduoja į palikimą likusį po motinos J. M. mirties, neturi pretenzijų ir ateityje jų nereikš. J. M. testamento nebuvo sudariusi. Po sutuoktinės mirties dėl teisinių žinių trūkumo dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškėjas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, mokėjo visus komunalinius mokesčius, namų valdą remontavo, prižiūrėjo ir tvarkė kaip savo. Gyvendami santuokoje pareiškėjas ir jo sutuoktinė pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos įregistravo 1997-12-17 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 01-4497 pagrindu pareiškėjo vardu, o žemės sklypą įsigijo 1999-05-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuri taip pat buvo įregistruota pareiškėjo vardu. Kadangi 1997-12-17 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 01-4497 ir 1999-05-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P19/99-0558, bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo įregistruota pareiškėjo vardu, todėl laikė save paveldimo turto savininku ir buvo įsitikinęs, kad po sutuoktinės mirties jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė, todėl po J. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Palikimą po sutuoktinės J. M. mirties priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Kitokia tvarka, t. y. ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. M. priėmė palikimą po sutuoktinės J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, negali. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reiškia tikslu, kad galėtų įgyvendinti turtines teises į palikimo priėmimą, t. y. gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Savo pareiškimą pareiškėjas grindė: mirties liudijimu, sutuoktuvių liudijimu, gimimo liudijimais, Kauno regioninio valstybės archyvo raštu, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro raštu, VĮ Registrų centro gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu, Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, pažymomis apie sąskaitų apmokėjimą, asmens dokumento kopija.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys A. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 25-26). Prašo pareiškimą patenkinti. Nurodė, jog sutinka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. A. M. ir A. M. yra J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Kuomet mirė J. M., suinteresuoti asmenys jau gyveno atskirai nuo tėvų, sukūrę savo šeimas. Po mamos mirties, mamos asmeninio pobūdžio daiktus, dokumentus ir nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo valdyti tėtis V. M.. Jis pradėjo naudotis mamos paliktais asmeniniais daiktais, nekilnojamuoju turtu kaip savo, mokėjo visus komunalinius mokesčius, darė gyvenamajame name remontą, prižiūrėjo ir tvarkė žemės sklypą. Nekilnojamuoju turtu tėtis rūpinosi kaip savo nuosavybe, jį ir toliau visada išlaikė ir prižiūrėjo. A. M. ir A. M. nepretenduoja į palikimą likusį po motinos J. M., neturi pretenzijų ir ateityje jų nereikš.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Sutuoktuvių liudijimas Nr. 2772139 patvirtina, jog pareiškėjas V. M. yra palikėjos J. M. sutuoktinis (b. l. 7). J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, turi teisę į palikimą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 str., 5.13 str.). Kiti įpėdiniai, galintys pretenduoti priimti palikimą po J. M. mirties, yra suinteresuoti asmenys – pareiškėjo V. M. ir mirusiosios J. M. vaikai A. M. ir A. M. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., b. l. 9, 10). Suinteresuoti asmenys nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti (b. l. 25-26), todėl darytina išvada, jog vaikai po motinos mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų į palikimą nereiškia. Kauno regiono valstybės archyvo ir Kauno miesto 6-ojo notarų biuro raštai patvirtina, jog mirus J. M. paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 11, 12). VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Patikrinus VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis nustatyta, jog pareiškėjas V. M. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog nuosavybės teise pareiškėjo V. M. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17-18). Minėtas turtas įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1 p.). AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Kauno švara“ ir UAB „Kauno vandenys“ pažymos (b. l. 28-30) patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties toliau rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, perėmė likusius kilnojamuosius daiktus.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, kreipiantis į teismą dėl apyrašo sudarymo, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą.
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjui teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.11 str., 5.13 str., CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.