- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-131-851/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61574-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Rimšelio, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. gynėjo Remigijaus Merkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino 0,025 g. - su savimi iki 2017-11-25 05.30 val., kai minėtu laiku naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai jo piniginėje rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. K. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius (toliau apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, ir L. K. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nenustatyti ir neaprašyti policijos pareigūnų veiksmai, kuriuos jie atliko L. K. atžvilgiu, motyvuojant tuo, jog tai nėra svarbu ir reikšminga, bei padaryta nepagrįsta išvada, jog jie buvo teisėti. Nuteistojo gynėjas, cituodamas pirmosios instancijos teismo nurodytus teiginius dėl nuteistojo piniginės atidarymo aplinkybių ir pareigūnų D. V. bei A. Ž. parodymų, atkreipia dėmesį į tai, jog taip ir liko nenustatytas faktas, kas paėmė ir atidarė L. K. priklausančią piniginę.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog policijos pareigūnams, kurie iš BPC gavo anonimo perteiktą informaciją, buvo (turėjo būti) žinoma, kad įvykis, kurį reikia ištirti, yra galimai nusikalstama veika, tad šį įvykį reikėjo tirti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ( toliau – BPK ), ir turėjo būti tuoj pat pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau, pasak apelianto, tas ilgą laiką nebuvo padaryta – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po 3 valandų po L. K. sulaikymo. Be to, apelianto teigimu, Vilniaus apsk. VPK Rinktinės „Vytis“ 2-osios kuopos vyriausieji patruliai D. V. ir A. Ž. nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir, anot apelianto, neturi teisės nei pradėti ikiteisminį tyrimą, nei atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teigia, jog reikalauti pateikti piniginę, imti ją iš L. K. ir skverbtis į piniginės turinį policijos pareigūnams neleidžia ir nuosprendyje nurodytos Policijos įstatymo ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatos.
2.3. Apeliantas pažymi, jog nuosprendyje aiškiai ir tiksliai nenurodyta, kokiomis teisės normomis remiantis policijos pareigūnai L. K. atžvilgiu atliko veiksmus (nurodė L. K. eiti kartu su jais iš naktiniame klube esančių antrojo aukšto patalpų į patalpą, esančią pirmajame aukšte, prie apsaugos posto, nurodė L. K. „ištraukti iš kišenių ką turi“, nurodė L. K. duoti savo piniginę, policijos pareigūnas A. Ž. atsegė L. K. piniginę ir patikrino jos turinį, savo asmeniniu telefono aparatu nufotografavo piniginės turinį, sulaikė L. K. ir nugabeno į policijos įstaigą). Anot apelianto, veiksmai, kuriuos policijos pareigūnai atliko L. K. atžvilgiu, visiškai neatitinka asmens apžiūros sampratos, nes pagal savo prasmę, turinį ir tikslus tai yra krata, todėl policijos pareigūnai L. K. atžvilgiu atlikdami aukščiau nurodytus veiksmus, pažeidė BPK ir kitų teisės aktų nuostatas, kurios nustato kratos pagrindus, procesinio legitimumo sąlygas, procesinę tvarką ir garantijas asmenims, dalyvaujantiems atliekant kratą, todėl krata, apelianto manymu, buvo neteisėta. Teigia, jog veiksmai, kuriuos policijos pareigūnai atliko L. K. atžvilgiu, ir visi šių veiksmų rezultatai, taigi, ir medžiagos, kuri buvo rasta L. K. piniginėje, kvalifikavimas kaip psichotropinės medžiagos, yra neteisėti ir neleistini įrodinėjimo procese. Jokių kitų leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. K. piniginėje laikė kažką neleistino, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.
2.4. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis prielaidomis, kad psichotropinė medžiaga buvo rasta piniginėje, kad L. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei alkoholio, o taip pat, kad L. K. orientavosi aplinkoje, padarė nepagrįstą išvadą, esą L. K. „suvokė laikantis“ psichotropinę medžiagą ir „taip norėjo veikti“. Pasak apelianto, byloje esantys įrodymai ir skundžiamo nuosprendžio argumentacija nepaneigia realiai egzistuojančios versijos, kad maišelį su psichotropine medžiaga į L. K. piniginę galėjo įdėti kitas asmuo, L. K. apie tai nežinant ir nekontroliuojant šio veiksmo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje nuteistojo L. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo L. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, apkaltinamąjį nuosprendį grindė neleistinais įrodymais bei prielaidomis. Apelianto teigimu, policijos pareigūnų veiksmai, atlikti L. K. atžvilgiu – reikalavimas pateikti piniginę ir jos tikrinimas, buvo neteisėti, todėl jų rezultatai, t. y., ir medžiagos, kuri buvo rasta L. K. piniginėje, kvalifikavimas kaip psichotropinės medžiagos, yra neteisėti ir neleistini, be to, nepaneigta versija, jog maišelis su psichotropine medžiaga, rastas į L. K. piniginėje, priklauso ne jam, jį galėjo įdėti kitas asmuo, todėl teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai L. K. pripažino kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
6. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016).
7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių taisyklių, vertindamas įrodymus, nepažeidė. Teismas išsamiai išanalizavo visų asmenų parodymų, kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, lygindamas ir gretindamas ištirtus duomenis tarpusavyje, tinkamai įvertino jų patikimumą, įrodomąją reikšmę ir teisingai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.
8. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog policijos pareigūnų – Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ vyriausiųjų patrulių D. V. ir A. Ž. atlikti veiksmai L. K. atžvilgiu yra neteisėti. Policijos pareigūnai D. V. ir A. Ž. tikrino Bendrajame pagalbos centre iš anoniminio pranešėjo gautą informaciją, jog naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ prie pranešėjo priėjo nepažįstamas vyras, kuris siūlė pirkti narkotinių medžiagų, rodė, kad piniginėje maišelyje turi 1,5 g baltų miltelių. Buvo nurodyti vyro požymiai: šviesus, apie 25 m. amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, pilku golfu, pilku švarku, šalia buvo šviesi mergina. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai D. V. ir A. Ž. pastebėjo šiuos požymius atitinkantį vaikiną – pilku golfu ir švarku bei pinigine rankoje, todėl ėmėsi priemonių rasti narkotines ir psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią policijos pareigūnų įgaliojimus reglamentuojančių norminių aktų analizę ir motyvuotai pripažino, kad D. V. ir A. Ž. pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo teisę atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą bei jį sulaikyti, tai atliko savo kompetencijos ribose, vadovaudamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4., 44.5., 54 ir 57 punktais, Rintinės „Vytis“ nuostatų 8.2.5 punktu, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiais galimybę policijos patruliams atlikti dalinę asmens apžiūrą ir (ar) daiktų patikrinimą. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, policijos pareigūnų veiksmai – L. K. rankose turėtos piniginės turinio patikrinimas - nėra asmens krata, o apeliacinio skundo argumentai paneigiami aukščiau paminėtų norminių aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog vyriausiųjų patrulių D. V. ir A. Ž. L. K. atžvilgiu atlikti veiksmai yra teisėti, o surinkti įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.
9. Tai, jog šie įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas tik praėjus 3 valandoms po L. K. sulaikymo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, t.y. pareigūnas, galintis atlikti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio D. V. tarnybinio pranešimo pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“, patvirtintų Generalinio prokuroro įsakymu 2014 m. birželio 30 d. Nr. I-133, 62 punktu, jei prieš pradedant ikiteisminį tyrimą pirminiai veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar, kaip nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gauti duomenys fiksuojami ir pridedami prie pradėto ikiteisminio tyrimo.
10. L. K. kaltė neteisėtai laikius nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, įrodyta nuosekliais, išsamiais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais, išskyrus dėl kaltinamojo piniginės atidarymo aplinkybių, liudytojų D. V. ir A. Ž. parodymais, Bendrojo pagalbos centro pranešimu, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie vieni kitus papildo, neprieštarauja ir sudaro logiškai susijusią įrodymų visumą, paneigiančią nuteistojo versiją, kad piniginėje rasta psichotropinė medžiaga priklauso ne jam, ją į piniginę galėjo įdėti kitas asmuo.
11. Liudytojas D. V. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sustabdžius L. K., šis pasirodė „kaip pagautas“, matėsi, kad buvo neramus, liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pastebėjo L. K., lakstantį po klubą, šis buvo tikrai neramus (b.l. 101-105). Šie liudytojai nurodė, kad L. K. turimoje piniginėje buvo rastas vienas paketėlis su milteliais, kaip įtariama, narkotike medžiaga, todėl asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Nors, kaip jau minėta aukščiau, kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde, liudytojų D. V. ir A. Ž. parodymai dėl kaltinamojo piniginės atidarymo aplinkybių nėra visiškai vienodi, t.y. D. V. parodė, kad L. K. paprašytas atidarė piniginę, o A. Ž., jog piniginę atsegė jie (pareigūnai), tačiau pažymėtina, jog liudytojai teisiamajame posėdyje buvo apklausti 2018 m. rugsėjo 11 d., t.y. praėjus beveik vieneriems metams po įvykio, todėl galėjo tiksliai ir neprisiminti visų aplinkybių, o toks netikslumas nelaikytinas esminiu, leidžiančiu abejoti jų parodymais. Kitoje dalyje šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, o nustatytas neatitikimas nepaneigia jų L. K. atžvilgiu atliktų veiksmų teisėtumo ir neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tokiu būdu byloje nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, byloje nenustatyta, kad liudytojai būtų priešiškai nusiteikę L. K. atžvilgiu. Jokių objektyvių priežasčių jiems apkalbėti nuteistąjį nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms, liudytojų policijos pareigūnų parodymus vertinti kaip nepatikimus, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kaip jau minėta, jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.
12. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įrodymų pakanka neabejotinai konstatuoti, jog L. K. turėtoje piniginėje rastos psichotropinės medžiagos priklauso būtent L. K.. Sulaikomas L. K. nenurodė, kad jo piniginėje esantis paketėlis su baltos spalvos milteliais priklauso ne jam, ši versija atsirado vėliau ir vertintina kaip gynybinė pozicija, kadangi prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims. Nagrinėjamu atveju, kai jau aptarta, L. K. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę.
13. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė, teisingai nustatė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai L. K. pripažino kaltu, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir skyrė jam teisingą, nuteistojo asmenybę ir veikos pavojingumą atitinkančią, bausmę. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. K. gynėjo Remigijaus Merkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.