- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-243-300-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
Pranešėjas Vidmantas Mylė Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-300/2009
Teisėja Danutė Kregždienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1., 2.4.7.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 8 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-01-15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmes dalinai sudedant ir paskirta galutinė bausmė M. K. laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Priteista iš M. K. 10000 (dešimt tūkstančių litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimas R. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad jis 2006-04-16 apie 20 val. Raseinių r. (duomenys neskelbtini), M. L. gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio tarpusavio konflikto su R. N. metu, suduodamas jam mediniu pagaliu į galvą ir ranką padarydamas muštines žaizdas kairiame smilkinyje - viršugalvyje, dešiniame nykštyje, kariame skruoste, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, atvirą įspaustinį kairio momenkaulio ir kaktikaulio, smilkinkaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo, kairio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių sumušimą, kairio skruostikaulio lūžimą, dešinės rankos pirmo piršto antro pirštikaulio lūžimą, padarė nukentėjusiajam R. N. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo sušvelninti bausmę.
Skunde nurodo, jog gyvena su sugyventine K. N., augina dukrą. Taip pat nurodo, kad pripažįsta, jog sudavė R. N., tačiau teigia, kad po to pats pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę, po ko ligoninėje gulėjo 4 dienas, taigi teigia, jog norėtų sužinoti, kas jam sudavė, kadangi, pasak apelianto, jis irgi buvo sužalotas. Be kita ko apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajam priteista per didelė neturtinė žala.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. K. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo R. N., liudytojų J. N., N. M., K. N., M. D. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog gyvena su sugyventine K. N., kad augina dukrą, yra deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu, jį panaikinti ar švelninti bausmę.
Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog pripažįsta, kad sudavė R. N., tačiau teigia, jog po to pats pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę, po ko ligoninėje gulėjo 4 dienas, taigi teigia, jog norėtų sužinoti, kas jam sudavė, kadangi, pasak apelianto, jis irgi buvo sužalotas, atmestini. Pažymėtina tai, jog kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti reikalinga ir tikslinga sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Be to, pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis M. K. galėjo kreiptis į teisėsaugą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį įstatyminio pagrindo nėra.
Nuteistojo skunde nurodytas prašymas sušvelninti bausmę, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajam R. N. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taipogi, būtina pažymėti tai, kad neturtinę žalą galima įvertinti tik sąlygiškai, todėl tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė ir čia negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. N. dėl M. K. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus bei nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino pinigine išraiška, atsižvelgdamas į sužalojimų sunkumą, gydimosi laikotarpį bei paties kaltinamojo materialinę padėtį. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo jis patyrė ilgą gydymąsi, patyrė skausmą, išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų šiuo metu negali gyventi pilnavertį gyvenimą, reikalinga atlikti operaciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nustatyta, kad nukentėjusiajam R. N. sužalojimai padaryti nuteistojo M. K. veiksmais, t. y. konflikto metu, suduodant nukentėjusiajam mediniu pagaliu į galvą, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra realus ir priteistas pagrįstai.
Taipogi, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis M. K. pripažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 34).
Dėl paskirtos bausmės.
Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam M. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nuteistojo asmenybę, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tą aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tą aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamo sveikos padarymui.
Vertinant M. K. asmenybę – nusikaltimą įvykdė būdamas neteistas, šiuo metu teistas 4 kartus, išvadų iš teistumų nedaro. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta M. K. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu bausmę, todėl švelninti ją apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.