- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- A-556-1188-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Trečiasis asmuo
- Č. S., S. S., M. K., K. V., P. V., T., Vilniaus apskrities VMI, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Z. P., A. D., G. R., T. Š., K. Z., J. Š., J. K., M. V., J. S., R. S., T. M., R. L., L. Š., A. J. K., L. M., D. M., A. M., I. S., T. R., V. R., E. T., P.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelstena“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Jolita Vilutytė
- Kategorijos
- 13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
tretiesiesiems suinteresuotiems savarankiškai savo interesus ginantiems asmenims M. P., G. Č., J. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. S., S. S., M. K., K. V., P. V., T. Š., R. L., A. J. K., D. B., G. J. ir šių bei neatvykusiųjų trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Jolitai Vilutytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelstena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelstena“ skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Z. P., A. D., G. R., Č. S., M. K., S. S., T. Š., K. Z., J. Š., J. K., P. V., T. Š., M. V., J. S., R. S., T. M., R. L., L. Š., K. V., A. J. K., L. M., D. M., A. M., I. S., T. R., L. M., V. R., L. M., E. T., P. S., K. S., Z. T., J. T., A. T., J. J. Z., T. N., M. K., J. N., M. M. (mirusi, teisių perėmėjos A. T., D. V.), J. D., A. K., D. B., P. Š., M. M., I. Š., Z. G., V. P., M. Š., J. B., E. V., S. S., G. B., K. Š., S. R., Č. R. (miręs, teisių perėmėjos E. R. ir A. R.), J. N., M. Ž., J. R., A. R., E. R., S. Š., I. G., S. T. F., B. R., M. P., S. V., G. Č., L. C., I. Š., D. P., H. K., M. Š., M. S., J. Š., A. Š., J. D., P. V. Š., M. R., V. R., E. M., J. M., J. V., L. F., T. V. F., G. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Kelstena“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Kelstena“) su skundu (T 3, b. l. 21-22) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas, VAVA) leisti UAB „Kelstena“, kaip statytojui, parengti statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektą ir gauti šio statinio statybos leidimą, taip pat priteisti iš VAVA pareiškėjo naudai šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004 m. lapkričio 19 d. surašytu Savavališkos statybos aktu (toliau – ir Aktas) pareiškėjas buvo įpareigotas nedelsiant sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, kad nuo 2004 m. lapkričio 19 d. UAB „Kelstena“ nevykdė jokių statybos darbų statinyje ir žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Aktu pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti bendro (nekonkretaus) pobūdžio pareigą - pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kadangi Statybos įstatymas numato kelis būdus, kuriais gali būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, todėl bendrovė, neturėdama aiškiai suformuluoto atsakovo reikalavimo, negalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, tik pateikęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ieškinį, konkretizavo savo reikalavimą pareiškėjui ir prašė teismo įpareigoti UAB „Kelstena“ savo lėšomis per 1 mėnesį nugriauti tarp buvusių betoninių stulpų (2 eilės po 21 vnt.) įrengtus ištisinius monolitinius betono pamatus žemės sklype (duomenys neskelbtini). VAVA pateikdama ieškinį neteisingai ir netinkamai įvertino ne tik teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą, bet ir faktines aplinkybes, susijusias su nebaigta statyba (statiniu) ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, VAVA ieškinys yra teisiškai nepagrįstas, ieškinio teiginiai neteisingi, nepagrįsti, iš esmės pažeidžiantys teisėtus pareiškėjo interesus ir įstatymų ginamas teises. VAVA prašymą įpareigoti pareiškėją savo lėšomis per 1 mėnesį nugriauti tarp buvusių betoninių stulpų (2 eilės po 21 vnt.) įrengtus ištisinius monolitinius betono pamatus žemės sklype (duomenys neskelbtini), grindžia tik Aktu, VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. lapkričio 23 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (toliau – ir Protokolas), VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. kovo 17 d. surašytu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau – ir Nutarimas), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimis. Teigė, kad VAVA, surašydama Aktą, pažeidė Statybos įstatymo ir STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatas, nes nenurodė pareiškėjui kokius konkrečius (aiškiai įvardintus) veiksmus ir per kokį terminą bendrovė privalo juos atlikti. Pareiškėjas neturėjo pareigos numanyti VAVA nurodymų, t. y. ar atsakovas įpareigojo pareiškėją nugriauti statinį, ar įpareigojo parengti statinio projektą ir gauti leidimą statyti, ar turi kitų reikalavimų pareiškėjui. Taigi VAVA privalėjo priimti konkretų sprendimą (įpareigojimą statytojui) ir nustatyti jo įvykdymo terminą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Be to, VAVA pirmiausia privalėjo išsiaiškinti, ar žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame vykdoma naujo statinio (sporto aikštynas - nebaigtas statyti) statyba, draudžiama ar leidžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas. VAVA savo ieškinyje pasisakė tik dėl pačios griežčiausios priemonės - statinio nugriovimo - taikymo UAB „Kelstena“, tačiau yra visos prielaidos ir galimybės taikyti ir kitus pažeistos teisės atstatymo būdus, numatytus Statybos įstatyme ir Civiliniame kodekse. Atsakovas privalėjo atsižvelgti į faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje. Pareiškėjo manymu, paaiškėjus aplinkybėms, jog statinio statyba vykdoma ne pagal galutinai suderintą projektą, pirmiausiai turi būti skiriamos administracinės nuobaudos ir suteikiama galimybė statytojui pašalinti trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Akcentavo, kad pareiškėjas pats negali toliau vykdyti žemės sklype statinių statybos darbų, kartu savo geranoriška iniciatyva pašalindamas visus pirmojo statytojo (s/k „Panerys“) padarytus normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus. Šį faktą įrodo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2002 m. sausio 24 d. raštas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas nurodė, kad dėl LR valstybės kontrolės atliekamo tyrimo jis negali išduoti UAB „Kelstena“ projektavimo sąlygų sąvado dėl statinių statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad tiek nekilnojamojo turto įsigijimo, tiek ir žemės sklypo nuomos sandorius pareiškėjas sudarė, siekdamas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti ir eksploatuoti naujus statinius. Sudarydama sandorius, bendrovė elgėsi sąžiningai, t. y. taip, kaip adekvačioje situacijoje, siekdamas įsigyti ir nuomoti daiktą (nekilnojamąjį turtą), elgtųsi bet kuris kitas protingas ir sąžiningas asmuo. Atsakovas, pateikdamas ieškinį su reikalavimu nugriauti, visiškai neįvertino arba netinkamai įvertino tai, kad 1993 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcija išdavė leidimą, kuriuo leido senajam statytojui (s/k „Panerys“) vykdyti objekto - sporto aikštyno (duomenys neskelbtini), paruošiamuosius žemės darbus. VAVA Vilniaus miesto statinių statybos inspekcija 1998 m. gruodžio 7 d. pratęsė minėto leidimo galiojimo laiką iki 2003 m. gruodžio 7 d. ir leido pagal projektinę dokumentaciją vykdyti minėto objekto statybos darbus. Pirmasis statytojas (s/k „Panerys“) atliko statybos darbus bei buvo pastatytas ir suformuotas statinys, kaip nekilnojamasis turtas. UAB „Kelstena“ pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise įsigijo iš s/k „Panerys“ nebaigtą statyti sporto aikštyną (nebaigtą statybą - nebaigtus statyti statinius, kaip nekilnojamąjį turtą) ir įregistravo jį Nekilnojamojo turto registre. Pagal 2001 m. rugpjūčio 23 d. pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos, kiti statiniai (sporto aikštynas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Bendrovė ilgalaikiam terminui nuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės pagal 2001 m. spalio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Vilniaus miesto valdyba 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimu patvirtino Žemės sklypo nedidelių veiklos mastų detalųjį planą, kuriame yra numatyta galimybė (leidimas) statyti naujus statinius žemės sklype.
Atsiliepimas
Atsakovas VAVA atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 3, b. l. 23-24; 30-37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo teikiamas skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas byloje turėtų teikti vientisą procesinį dokumentą, atitinkantį ABTĮ, o ne procesinį dokumentą, įvardintą skundu, kuriame nurodomos nuorodos į buvusioje civilinėje byloje teiktus priešieškinį ir atsiliepimą į ieškinį. Tokiu teikiamu dokumentu yra pažeidžiamos atsakovo teisės, nes nėra aiškūs skundą grindžiantys argumentai, į kuriuos galima būtų teikti išsamius atsikirtimus. VAVA manymu, skundas yra priimtas praleidus ABTĮ skundui pateikti nustatytus terminus ir pareiškėjas nepareiškė prašymo dėl šių terminų atnaujinimo. Aktas buvo surašytas 2004 m. lapkričio 19 d. ir jame buvo nustatytas įpareigojimas statytojui pašalinti savavališkos statybos padarinius. Su Aktu, taip pat su Protokolu ir Nutarimu pareiškėjo atstovas buvo supažindintas, nustatytais terminais teikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Nutarimo panaikinimo, kuris buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N6-1706-05. Atsakovas ieškinio pareiškimą, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovą UAB „Kelstena“ nugriauti tarp buvusių betoninių stulpų įrengtus ištisinius monolitinius pamatus, 2006 m. vasario 6 d. pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Priešieškinio pareiškimas civilinėje byloje buvo priimtas tik 2006 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi. Skunde nurodyto reikalavimo reiškimo terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie Aktą surašymą dienos, o apie Aktą pareiškėjo atstovui buvo žinoma jo surašymo dieną, su Aktu turėjo galimybę susipažinti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nagrinėjant skundą dėl nutarimo skirti baudą administracinėje byloje, šis Aktas paminėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. nutartyje (byla Nr. II-893-19/05). Todėl atsakovas prašo šią administracinę bylą nutraukti paaiškėjus, kad skundas priimtas praleidus įstatymo nustatytus terminus. Nurodė, kad teisės aktai įtvirtina VAVA teisę kreiptis į teismą nesustabdžius statinio statybos ir nepareikalavus iš statytojo nugriauti statinį, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas; nepriėmus sprendimo leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą neįpareigojus perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą. Teigė, kad UAB „Kelstena“ argumentai, kad statytojas neturėjo aiškiai suformuluoto reikalavimo, todėl negalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių, neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui ir yra argumentas, reikštinas skundžiant Aktą ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimtus sprendimus. Teigė, kad statybų teisę reglamentuojantys aktai neįtvirtina imperatyvo, jog esant žemės sklype galimai statybai apskrities viršininkas privalo įpareigoti ir leisti statytojui parengti statinio projektą bei gauti statybos leidimą. Kiekvienoje situacijoje priimant sprendimą yra įvertinamos visos aplinkybės ir priimamas tinkamiausias sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. VAVA sprendimas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nugriauti tarp buvusių betoninių stulpų įrengtus ištisinius monolitinius betono pamatus yra pagrįstas, o pareiškėjo argumentai, kad nustačius, jog teritorijoje galima naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas, apskrities viršininkas privalo įpareigoti ir leisti statytojui parengti statinio projektą bei gauti statybos leidimą, yra nepagrįsti. Priimant sprendimą kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti UAB „Kelstena“ savo lėšomis per 1 mėnesį nugriauti tarp buvusių betoninių stulpų įrengtus ištisinius monolitinius betono pamatus žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo įvertinta ir atsižvelgta į savavališkai atliktų statybos darbų įtaką civilinei bylai pagal VAVA ieškinį, kurios nagrinėjimo dalykas yra susijęs su viešosios nuosavybės teisės objektu - valstybei priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Griežčiausia priemonė - tarp buvusių betoninių stulpų įrengtų ištisinių monolitinių betono pamatų, žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriovimas - yra tinkama priemonė, kurią įvykdžius atsiras prielaidos tinkamai, objektyviai išnagrinėti civilinę bylą pagal VAVA ieškinio pareiškimą. Pažymėjo, kad bendrovė neatsižvelgia į aplinkybę, jog ieškinio reikalavimas yra reiškiamas ne dėl viso objekto žemės sklype (duomenys neskelbtini), bet dėl statybos darbų, atliktų vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, t. y. tik dėl tarp buvusių betoninių stulpų įrengtų ištisinių monolitinių betono pamatų. Kadangi nurodyti savavališkos statybos darbai gali turėti didelę įtaką nurodytos civilinės bylos nagrinėjimui skiriant šio objekto ekspertizę, todėl šiuo atveju taikyti griežčiausią savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmę yra teisinga. Akcentavo, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą leisti parengti statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), projektą ir gauti šio statinio statybos leidimą, pripažįsta, jog šis statinys yra pastatytas be projekto ir nustatyta tvarka išduoto leidimo statybai. Reikalavimas dėl viso objekto, pastatyto žemės sklype (duomenys neskelbtini), reiškiamas siekiant įteisinti visą objektą pastatytą (duomenys neskelbtini), kuris yra kitos civilinės bylos, šiuo metu sustabdytos, ginčo dalykas. Vertinant šiuo metu sustabdytoje civilinėje byloje reiškiamus reikalavimus, toks reikalavimas negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (T 3, b. l. 42-44). Taip pat prašė nepriteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų savavališkos statybos priežiūros srityje. Teigė, kad bendrovės vykdytų statybų neteisėtumas yra nustatytas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra išdavęs UAB „Kelstena“ statybos leidimo minėtiems statybos darbams atlikti. Pareiškėjas kelia reikalavimą, kad neteisėtai jo atlikti statybos darbai būtų įteisinti. Pabrėžė, kad tokiu atveju būtų pažeistas teisės principas, numatantis, jog iš neteisėtumo neatsiranda teisė. Pažeidus nustatytus teisės aktų reikalavimus, teisė negali atsirasti - iš pažeidimo teisė nekyla. Taip pat akcentavo, kad statybos leidimo išdavimo procedūrą reguliuoja atitinkami teisės aktai. Ginčo atveju statybos leidimo išdavimo procedūra taip pat turėjo būti vykdoma pagal bendras taisykles, nustatytas statybos leidimų išdavimui (Statybos įstatymo 23 str., Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl statybos leidimo išdavimo, taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas šioje byloje.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (T 3, b. l. 26-28).
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog apskrities viršininko administracija gali priimti tik vieną iš galimų sprendimų dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. vienu metu negali galioti keli skirtingi sprendimai. Taigi VAVA, įvertinusi visas faktines aplinkybes, susijusias su nebaigta statyba, nusprendė sustabdyti savavališkas statinio statybas ir įpareigojo pašalinti savavališkas statybos padarinius, t. y. priėmė vieną iš įstatyme numatytų sprendimų. Sprendimas buvo įformintas Aktu, kuris nėra nuginčytas ir galioja. Pareiškėjas nesutinka su minėtu sprendimu ir prašo įpareigoti VAVA priimti kitą sprendimą - leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Toks pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas tol, kol nėra nuginčytas šiuo metu galiojantis administracinis sprendimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu (T 3, b. l. 72-85) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atsakovo VAVA reikalavimą įpareigoti pareiškėją nugriauti tarp betoninių stulpų pastatytus ištisinius monolitinius betono pamatus išskyrė į atskirą bylą ir ją perdavė bendrosios kompetencijos teismui. Teismas iš pareiškėjo UAB „Kelstena“ priteisė 214,76 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje, jas pervedant į Vilniaus apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą: bankas AB SEB Vilniaus bankas, gavėjo kodas (duomenys neskelbtini), A/S (duomenys neskelbtini).
Teismas pasisakydamas dėl atsakovo VAVA prašymo įpareigoti pareiškėją nugriauti tarp betoninių stulpų pastatytus ištisinius monolitinius betono pamatus, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, jog VAVA keliamas reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, konstatavo, kad šis reikalavimas išskirtinas į atskirą bylą ir perduotinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Dėl praleisto termino teismas konstatavo, kad atsakovo pateikti argumentai dėl praleisto termino laikytini nepagrįstais, nes vertinant šią teisinę situaciją, sprendžiant ieškinio ir priešieškinio priėmimo klausimą, ABTĮ nuostatos netaikytinos, be to, šį klausimą jau išsprendė bendrosios kompetencijos teismas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundu prašo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, jis administracinio akto - savavališkos statybos akto teisėtumo ar pagrįstumo neginčija. Taigi pareiškėjo skundas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto skundo padavimo termino (ABTĮ 33 str. 1-2 d.). Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktu, konstatavo, jog faktas, kad pareiškėjas vykdė statybos darbus neturėdamas tam privalomų dokumentų, t. y. savavališką statybą, nustatytas. Teismas vadovaudamasis Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais, 23 straipsnio 5-6 dalimis, 27 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.0.7.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 punktu (aktuali 2006-01-19 reglamento redakcija, įsigaliojusi 2006-01-20), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 16, 17 punktais, nurodė, kad pareiškėjas jokių dokumentų, kurie paminėti teisės aktuose ir kurių pagrindu galėtų būti išduodamas statybos leidimas, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nei VAVA nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-1265/2006 konstatavo, kad statybos leidimas - specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybos leidimas išduodamas tik tada, kai statytojas pateikia įstatyme nustatytus dokumentus, tarp jų statinio projektą, ir kai įsitikinama, kad statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Statybos leidimui negali būti prilyginami jokie kiti viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006 pažymėjo, jog nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia (ABTĮ 13 str. 1 d.). Savavališka statyba neabejotinai yra neteisėtas veiksmas. Esant savavališkos statybos faktui, vien tik formalus situacijos vertinimas neturėtų būti toleruojamas. Situaciją vertinant tik formaliai, tai būtų nesuderinama su pačia teise ir jos principais. Remiantis išdėstytais argumentais teismas nusprendė, kad šioje situacijoje leidimo statybai ir leidimo rengti projektą gavimo procese pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir veikė neteisėtai, jo veiksmai pažeidžia ne tik viešąjį interesą, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teises bei įstatymo saugomus interesus, todėl VAVA griežčiausia savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonė taikyta pagrįstai. Teismas, sistemiškai vertindamas ir apibendrindamas anksčiau išanalizuotus faktus ir aplinkybes, atsižvelgdamas į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą administracinių bylų teisenos ir įrodymų vertinimo praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 19 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui apie kito teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti paskelbiant spaudoje, tačiau pareiškėjas apie įvyksiantį teismo posėdį spaudoje nepaskelbė, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. protokoline nutartimi nusprendė apie 2008 m. spalio 20 d. teismo posėdį pranešti viešo paskelbimo būdu teismo lėšomis bei 2008 m. spalio 10 d. raštu Nr. I-2890-764/08 kreipėsi į dienraštį „Lietuvos žinios“. Apie 2008 m. spalio 20 d. teismo posėdį buvo paskelbta 2008 m. spalio 14 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 233 bei už tai Vilniaus apygardos administracinis teismas UAB „Lietuvos žinios“ sumokėjo 214,76 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą LZR Nr. 0019040. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokios išlaidos, kurių iš anksto į teismo specialiąją sąskaitą neįmokėjo šalis, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, Vilniaus apygardos administracinio teismo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje, priteistinos iš pareiškėjo į Vilniaus apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 97-102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinį skundą grindė tokiais argumentais:
1. Pareiškėjas neginčija paties Savavališkos statybos akto teisėtumo ar pagrįstumo, o ginčija tik VAVA veiksmus savavališkos statybos padarinių šalinimo procese.
2. Teismo iniciatyva į bylą atsakovu buvo įtraukta Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau pareiškėjas neturi jokių reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybei.
3. Statybos įstatymo 28 straipsnyje (aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija), LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 216 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija) 16 punkte numatyta apskrities viršininko administracijos kompetencija. Nuo 2004 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas nevykdė jokių statybos darbų statinyje ir žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir VAVA nepateikė jokių naujų reikalavimų pareiškėjui.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl Cvilinio kodekso 4.103 straipsnio (t. y. normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinių teisinių pasekmių) nuostatų taikymo būtina išsiaiškinti, ar pačios griežčiausios priemonės - statinio griovimas - taikymas yra vienintelė galimybė atstatyti pažeistas teises ir ar negalima panaudoti kitų šioje teisės normoje numatytų pažeistos teisės atstatymo būdų (LAT Civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2004).
5. Pareiškėjas skunde išdėstytais reikalavimais siekia ne piktnaudžiauti savo teise ar pridengti neteisėtus tikslus (teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo teisėtas statinio savininkas ir žemės sklypo nuomininkas bei žemės sklype galiojo detalusis planas, leidžiantis statybas žemės sklype), o tik reikalauja, kad VAVA vykdytų Statybos įstatymo 28 straipsnio, Civilinio kodekso 4.103 straipsnio ir LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 216 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 16 punkto nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas VAVA atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 3, 118-120) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagįstą.
Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje buvo pateikta pakankamai dokumentų, ištirtos visos aplinkybės, reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, todėl nėra jokio pagrindo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 3, b. l. 121-123) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad UAB „Kelstena“ nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl statybos leidimo išdavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Skundo reikalavimai yra nukreipti tik VAVA atžvilgiu, todėl net ir tenkinus šį reikalavimą savivaldybei neatsirastų teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, būtų nepagrįsta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neapsiribojo formaliu šios bylos nagrinėjimu, taikė ir bendruosius teisės principus bei vertino pareiškėjo sąžiningumą. Teismas pagrįstai nustatė, jog šioje situacijoje leidimo statybai ir leidimo rengti projektą gavimo procese pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir veikė neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2008 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė perduoti bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui UAB „Kelstena“ dėl įpareigojimo nugriauti savavališkus statinius ir atsakovo UAB „Kelstena“ priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo leisti parengti statinio projektą ir gauti šio statinio statybos leidimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (T 2, b.l. 185-186).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu (T 3, b. l. 72-85) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovo VAVA reikalavimą įpareigoti pareiškėją nugriauti tarp betoninių stulpų pastatytus ištisinius monolitinius betono pamatus išskyrė į atskirą bylą ir ją perdavė bendrosios kompetencijos teismui, neatsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį, t.y. nesprendė reikalavimo dėl įpareigojimo pareiškėją (UAB „Kelstena“) nugriauti tarp betoninių stulpų pastatytus ištisinius monolitinius betono pamatus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali teisėjų kolegija, o pagal to paties straipsnio 3 dalį nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
Civilinio proceso kodekso 36 straipsnyje iš esmės išdėstytos analogiškos nuostatos ir pasisakyta, jog byla per tris dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo išsiunčiama į atitinkamą pirmosios instancijos teismą, kuriam ji teisminga, arba į apeliacinės instancijos teismą, kuriam nutartis dėl teismingumo yra privaloma.
Išdėstytų nuostatų pagrindu bei atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepaisė bylos teismingumą reglamentuojančių teisės normų ir neteisėtai ginčo dalį perdavė bendrosios kompetencijos teismui spręsti. Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, specialios teisėjų kolegijos nutartis turėjo būti įvykdyta visiškai. Juk specialios teisėjų kolegijos paskirtis yra išspręsti bylos priskirtinumą atitinkamam teismui klausimą bei neleisti ginčų tarp teismų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straispnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant skundžiamas sprendimas gali būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Viena iš jų, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju nebuvo išnagrinėtas reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti savavališkus statinius. Tiek išnagrinėtasis reikalavimas, tiek ne yra betarpiškai susiję, nes bendras ginčo objektas – savavališkos statybos padarinių šalinimas. Kyla klausimas, ar apskrities viršininko administracijos siūlomas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas yra pagrįstas bei teisėtas, o taip pat, ar nėra galimybės taikyti būtent tą būdą, kurio prašo UAB „Kelstena“ (Statybos įstatymo 28 str.). Aptariamų reikalavimų nagrinėjimas skyrium iracionalus ir iš esmės praktiškai nelabai įmanomas, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir byla nagrinėjama iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Kelstena“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.