- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- I-3019-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01221-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 2.2.1Žmogaus orumas
- 2.3Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas J. P. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią nuteistiesiems turėjo būti suteikiama galimybė pasinaudoti internetine telefonija. Pareiškėjo teigimu, po 2016 m. balandžio 1 d., jam neteisėtai nebuvo leidžiama pasinaudoti internetinės telefonijos skambučiais.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, skųsdamas 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus PN atsakymą Nr. 42-613(1), kuriuo teikiamas atsisakymas leisti paskambinti internetinės telefonijos būdu. Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gavo atsakymą, kuriame teigiama, kad Vilniaus PN įdiegus internetinę telefoniją, nebūtų laikomasi lygiateisiškumo principo, lyginant su kitais nuteistaisiais, esančiais kituose pataisos namuose, kuriuose nėra galimybės įdiegti internetinės telefonijos. Pareiškėjo teigimu, toks atsakymas įrodo įkalinimo įstaigų administracijos nesuteikimą techninių galimybių naudotis teisės aktais suteikta teise.
2.3. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ne kartą žodžiu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, siekdamas išsiaiškinti dėl galimybės naudotis internetine telefonija, tačiau buvo atsakoma, kad Vilniaus PN naudotis internetine telefonija nėra galimybių.
2.4 Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. buvo laikomas drausmės grupėje, jam nebuvo suteikiama teisė laikyti greitai gendančio maisto šaldytuve ir jo pasišildyti mikrobangų krosnelėje. Todėl pareiškėjas buvo priverstas pirkti negendančius maisto produktus. Pažymėjo, kad šaldytuvas ir mikrobangų krosnelė drausmės grupės patalpose yra pirmajame aukšte, ir į tas patalpas nuteistieji patekti negali.
2.5. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. pateikė skundą Vilniaus PN, dėl galimybės naudotis šaldytuvu ir gavo atsakymą iš Vilniaus PN, kad tokia galimybė kaliniams suteikiama.
2.6. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 14 straipsniais, nurodydamas, kad dėl patirtų nepatogumų patyrė didesnius ir intensyvesnius išgyvenimus, negu patiriami kalint įprastomis sąlygomis, o taip pat dvasinę skriaudą, socialinių ryšių suvaržymą ir tam tikrus kankinimus.
2.7. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, prašo atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų Vilniaus PN administracijos veiksmų.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–14) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
Atsiliepimas
1.1. Atsakovė nurodė, kad nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė nuteistiesiems paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73-75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 str. 1 d.). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 str. 5 d. skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – PĮ VTT).
1.2. Atsakovė paaiškina, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja PĮ VTT 124 p. redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtu sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
1.3. Atsakovė, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Pabrėžia, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Pažymi, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.
1.4. Atsakovė paaiškino, kad nuteistiesiems Vilniaus PN ginčo laikotarpiu nepertraukiamai buvo suteikiama teisė skambinti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu tiek ginčo laikotarpiu, tiek šiuo metu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija (kaip alternatyvus telefonui komunikacijos būdas). Pažymėjo, kad PĮ VTT skambinimui ir kalbėjimui telefonu įtvirtintas alternatyvus skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo naujai įtvirtintas ryšio palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas. Siekiant tinkamai įgyvendinti PĮ VTT 124 p. pakeitimą, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip centrinis viešojo administravimo subjektas, vertino pataisos įstaigų technines galimybes įdiegti alternatyvų komunikacijos būdą, rengė naudojimosi internetine telefonija tvarką, todėl ši paslauga pataisos įstaigose tam tikrą laiką, kol užtruko minimos pasirengimo procedūros, nebuvo teikiama.
1.5. Atsakovė paaiškino, kad atlikus visus internetinės telefonijos įdiegimo pataisos įstaigose pasiruošimo darbus, internetinės telefonijos paslauga Vilniaus PN nuteistiesiems pradėta teikti nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430.
1.6. Atsakovė akcentavo, kad tam tikru laiku paskambinti internetine telefonija teisės nesuteikimas savaime nesuponuoja PĮ VTT pažeidimo, kadangi tai niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis, t. y. PĮ VTT įtvirtintas imperatyvas sudaryti sąlygas nuteistiesiems paskambinti telefonu nebuvo pažeistas, o skambinimas internetine telefonija yra tik vienas iš skambinimo būdų, kuriuo šiuo metu yra sudaryta galimybė naudotis visiems Vilniaus PN nuteistiesiems.
2. Dėl galimybės naudotis šaldytuvu ir mikrobangų krosnele atliekant nuobaudas drausmės grupėje (kamerų tipo patalpose)
Atsiliepimas
2.1. Atsakovė paaiškino, kad visi Vilniaus PN gyvenamieji korpusai taip pat gyvenamosios patalpos (tame tarpe drausmės grupės gyvenamosios patalpos ir kamerų tipo patalpos) įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklės nustato, jog kambarių maisto produktams laikyti ar esant techninėms galimybėms, virtuvėlių įrengimas numatytas tik gyvenamuosiuose korpusuose, kuriuose gyvena nuteistieji, priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose gyvenantiems nuteistiesiems. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje (kamerų tipo patalpose), kambarių maisto produktams laikyti ar virtuvėlių įrengimas nenumatytas.
2.2. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose atliekantys nuteistieji šaldytuvais ir mikrobangų krosnelėmis neaprūpinami. Paaiškino, kad nuteistieji, darantys bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, laikomi drausmės grupėje – rakinamose kamerų tipo patalpose. Drausmės grupės nuteistiesiems leidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, jiems sudaryta galimybė pataisos įstaigos parduotuvėje pirkti maisto produktus, kurie gali būti laikomi kambario temperatūroje ir kuriems nebūtinas specialus paruošimas.
2.3. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus PN nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose ir asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-485 ir 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253. Nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje pavirtintą dienotvarkę. Valgiaraščiai patvirtinti 2017 m. lapkričio 7 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-447. Atsakovė pabrėžė, kad Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Taip pat atsakovė pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
3. Dėl turtinės ir neturtinės žalos
3.1. Atsakovė su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal LR CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
3.2. Atsakovė akcentavo, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato LR CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala - tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaitėjo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
3.3. Atsakovė pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galinius neteisėtus veiksnius (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl neužtikrintos teisės naudotis internetine telefonija, taip pat dėl nesuteiktos galimybės laikyti maistą šaldytuve ir jį šildyti mikrobangų krosnelėje.
2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
3. Pareiškėjas tvirtino, kad jam nebuvo suteikiama galimybė naudotis internetine telefonija, nors teisės aktai jau numatė tokią galimybę.
Vadovaujantis BVK 102 straipsniu, nuteistiesiems leidžiama skambinti telefonu, skambinimo dažnumą nustato atskiri Bausmių vykdymo kodekso straipsniai, o skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Teismas pažymi, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, kurio 124 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nuoseklioje praktikoje pažymi, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms – ir internetine telefonija. Pažymėtina, kad internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).
4. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant nuobaudas drausmės grupėje (kamerų tipo patalpose) jam piktybiškai nebuvo sudaryta galimybė laikyti maistą šaldytuve ir pasišildyti jo mikrobangų krosnelėje, dėl ko jis patyrė nepatogumus, kankinimus ir stiprius išgyvenimus.
Teismas pažymi, kad pataisos namų gyvenamųjų korpusų, gyvenamųjų patalpų (įskaitant drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų) įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. įsakyme Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse numatyta, kad kambarių maisto produktams laikyti ar esant techninėms galimybėms, virtuvėlių įrengimas numatytas tik gyvenamuosiuose korpusuose, kuriuose gyvena nuteistieji, priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose gyvenantiems nuteistiesiems. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje (kamerų tipo patalpose), kambarių maisto produktams laikyti ar virtuvėlių įrengimas nenumatytas.
Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 reglamentuoja laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi tvarką, ir pažymi, kad pagal šias normas nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose atliekantys nuteistieji šaldytuvais ir mikrobangų krosnelėmis neturi būti aprūpinami.
5. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Jie savaime negali būti laikomi žala, padaryta pareiškėjui. Dar daugiau, šioje byloje taip pat nėra nustatyti neteisėti Vilniaus pataisos namų veiksmai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.
6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo J. P. skundas negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.