Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2009 m. lapkričio 27 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei atlikta bausme ir galutinė bausmė A. N. paskirta treji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš A. N. priteista du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt aštuoni litai ir 72 centai Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 29 d., apie 14 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), Akmenėje, konflikto metu dėl asmeninių priežasčių sudavė metaliniu kastuvėliu smūgį į galvą savo tėvui J. N. , padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda galvoje, atviru įspaustiniu kaukolės skliauto lūžiu, smegenų sukrėtimu.

Šiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Nuteistojo manymu, apygardos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Šį skundo argumentą apeliantas motyvuoja tuo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis visiškai prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, pats yra antros grupės invalidas, iki šiol jokių reikalų su teisėsauga neturėjo, be to, gyvena kaime su invalidais tėvais, kuriems reikalinga jo priežiūra bei pagalba ūkyje. Nuteistasis A. N. taip pat nurodo, kad nukentėjusysis yra jo tėvas, jis nuteistajam atleido ir jokių pretenzijų neturi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo teisėta ir pagrįsta, nes Šiaulių apygardos teismas, atsižvelgė į A. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat į kitas bausmės rūšies ir dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką, turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už labai sunkų nusikaltimą – sunkų savo motinos, tėvo ar vaiko sveikatos sutrikdymą, BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis numatytas nuo dvejų iki dvylikos metų. Taigi, už šį nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nuo kurio skaičiuojama nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, yra septyneri metai.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nuteistajam A. N. už sunkų savo tėvo sveikatos sutrikdymą paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai viršiją minimalią už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės ribą ir nėra aiškiai per griežta. Skirdamas nuteistajam A. N. būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismas įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį konstatuodamas, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, kuris, kaip jau minėta, artimas minimaliam BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžiui, matyti, jog apygardos teismas atsižvelgė ir į kitas, nuteistajam tiek palankias, tiek nepalankias aplinkybes. Akivaizdu, jog teismas neteikė prioriteto tokioms nuteistajam nepalankioms aplinkybėms, kaip kaltės forma ir tyčios rūšis ir šias aplinkybes vertino visumoje su kitomis nuteistajam palankiomis aplinkybėmis, t. y. teisingai įvertino nuteistojo asmenybę. Iš nuosprendžio matyti, kad įvertinta tai, jog A. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, kitaip tariant atsižvelgta į tai, jog jis nebuvo pakliuvęs teisėsaugos akiratin, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau iš esmės charakterizuojamas patenkinamai. Taip pat nuosprendyje atsižvelgta ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei jų tarpusavio santykį, t. y. teismas įvertino, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę remiantis A. N. apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei anksčiau neturėjo reikalų su teisėsauga, nes šios aplinkybės nuosprendyje įvertintos ir į jas atsižvelgta individualizuojant bausmę.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad jis yra antros grupės invalidas bei turi pasirūpinti invalidais tėvais bei, kad nukentėjusysis jam atleido, šiuo atveju negali būti vertinami, kaip prioritetiniai vertinant bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nelaikytini pagrindu skirti nuteistajam A. N. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kartu kolegija konstatuoja, kad teisinių pagrindų, leidžiančių skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar BK 62 straipsniu, byloje nenustatyta. Jų apeliaciniame skunde nenurodo ir pats nuteistasis. Atsižvelgus į pastarąsias aplinkybes bei į tai, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis numatytas nuo dvejų iki dvylikos metų, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtos bausmės rūšis šiuo atveju parinkta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų ir atitinka teisingumo principo reikalavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė šiuo atveju nėra aiškiai per griežta, ji artima minimaliai už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytai laisvės atėmimo bausmei, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę švelninti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.