Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 kl. išsilavinimo, nesimokantis ir nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, teistas: 1) 2009-08-11 pagal LR BK 178 str. 2 d. –6 mėn. laisvės apribojimo, bausmę atliko 2010-03-04; 2) 2010-03-18 pagal LR BK BK 178 str. 4 d. 6 mėn. laisvės apribojimo, bausmę atliko 2010-10-15, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis G. Š. pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą.

Tai yra kaltinamasis G. Š., 2011 m. vasario 23 d. apie 16 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymą nuėjo į V. B. butą esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, paimti pinigų. Prieš tai tyrimo metu nenustatytas asmuo 2011 m. vasario 23 d. 15 val. 27 min., paskambino telefonu V. B. bei nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie, tai kad nukentėjusiosios sūnus sužalojo žmogų bei, kad nukentėjusioji turi sumokėti 4000 Lt tam, kad jos sūnus nebūtų uždarytas į kalėjimą. Nukentėjusioji tuo patikėjo, G. Š. 2011 m. vasario 23 d. apie 16 val., atėjęs į V. B. būtą Plungėje (duomenys neskelbtini), kėsinosi paimti nukentėjusiosios V. B. 4000 Lt grynųjų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiosios bute buvo sulaikytas nukentėjusiosios sūnaus J. K..

G. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad iš ryto jam skambino tėvas ir jie pasikalbėjo. Po kurio laiko vėl kažkas paskambino, jis pamanė, kad tėvas. Paskambinusysis jo klausė ar nori užsidirbti pinigų, jis atsakė, kad nori. Pasakė, kad reikės nueiti į (duomenys neskelbtini) g. 1 namą ir paimti pinigus, sakė, kad puse pinigų klius jam. Konkrečios pinigų sumos nepasakė. Jis paskambino R. B. ir paprašė, kad padėtų nueiti, nes nežinojo, kur yra tas namas, R. B. sutiko. R. B. įtarė, kad kažkas yra negerai ir pasiliko jo laukti lauke, o jis nuėjo į nukentėjusiosios butą. Jis nepagalvojo, kad čia gali būti daroma nusikalstama veika, galvojo, kad jis tik turi paimti ir kažkam perduoti pinigus. Nuėjus į ketvirtą aukštą, jam vėl paskambino ir klausė, ar jis jau yra vietoje. Jis pasakė, kad yra vietoje ir tuoj pasibels. Jam buvo pasakyta nesibelsti ir eiti į vidų. Jis įėjo į vidų, močiutė kalbėjo laidiniu telefonu. Mano, kad močiutė kalbėjo su tuo pačiu žmogumi, kuris ir jam skambino. Kai įėjo į butą su skambinusiu vyru jis palaikė ryšį, jam buvo pasakyta nepadėti ragelio ir jis nepadėjo. Tuoj pat įėjo į butą vyriškis ir jį sulaikė. Jeigu močiutė būtų pinigus davusi, jis juos būtų paėmęs. Jis nesuprato, kad sukčiauja. Kai būtų pinigus paėmęs, tada jam būtų buvę pasakyta, kur juos nunešti.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad jam paskambino mama ir pasakė, kad jo broliui atsitiko nelaimė, jis sužalojo žmogų, kad reikia sumokėti pinigus. Jis greitai paskambino broliui, brolis atsakė, kad jam viskas gerai, kad nieko nenutiko ir jis nieko nežino. Po skambučio broliui bandė perskambinti mamai, bet telefono linija buvo užimta. Supratęs, kad kažkas negerai jis išvažiavo pas mamą. Atvažiavęs į mamos kiemą, apsižiūrėjo iš lėto, kad ko neišgąsdinti ir palipo į 4-tą aukštą, pamatė jaunuolį ir mamos paklausė ar daugiau nieko nėra, ji atsakė, kad nėra ir kad šis jaunuolis nori pinigų. Mama jau buvo berenkanti pinigus, tiksliai nežino, bet mano kad būtų surinkus reikiamą sumą 4000 Lt ir būtų juos atidavusi. Ar buvo daugiau jaunuolių pasakyti negali, nes atvažiavęs į tai neatkreipė dėmesio, matė kad aplink sukinėjosi vyrukas ir stovėjo mašina už 15-20 metrų, prie mašinos stovėjo žmogus, daugiau kam pastebėti neturėjo laiko skubėjo pas mamą. Sulaikytas asmuo buvo ramus, bėgti nebandė, nieko nekalbėjo. Mama nelabai pasakojo ką kalbėjo su vaikinu, kuris atėjo pas ją į namus, nes jai telefonu diktavo sąlygas, užėmė laiką, kad ji niekam negalėtų paskambinti. Jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Nuketėjusioji V. B. parodė, kad nebežino paros laiko kada tai įvyko. Nežino kaip įleido į vidų asmenis, žino, kad prašė pinigų. Pirma pasikalbėjo, paskui sakė, kad turės duoti pinigų, nes sūnui atsitiko nelaimė. Ji sakė, kad neturi tiek pinigų. Jai lyg ir skambino telefonu. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nebeatsimena įvykio aplinkybių, bet apklausta tuoj po įvykio visas aplinkybes nurodė teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2011-02-23 apie 15 val. jai į laidinį telefoną paskambino vyriškis ir pasakė, kad skambina iš policijos, kad jos sūnus yra nustūmęs nuo laiptų žmogų ir jį sužeidė. Sakė, kad sūnus yra čia pat ir duos pakalbėti. Ji išsigandusi pasakė sūnaus vardą ir paklausė ar čia jis, jai buvo patvirtinta, kad tai jis. Išsigandusi ji nesuprato su kuo kalbasi. Kalbėjo du vyrai. Policijos viršininkas sakė, kad reikės sumokėti 4000 Lt, nes kitaip sūnus bus suimtas. Telefonu kalbėjęs vyras jai liepė paimti popieriaus lapą ir diktavo ką rašyti. Šitą surašytą lapą ji pridėjo prie pareiškimo policijoje. Apie tą skambutį ji pranešė sūnui J.. Netrukus pas ją atėjo vaikinas, kurio anksčiau nebuvo mačiusi, ir pasakė, kad atėjo paimti pinigų. Pinigų vaikinui nespėjo įduoti, nes atvažiavo sūnus ir vaikiną sulaikė. (b.l. 4)

Liudytojas D. Š. parodė, kad bausmės atlikimo vietoje yra daug telefonų ir jais bendrai naudojasi daug nuteistųjų, taip pat ir jis. Įvykio dieną dėl pinigų paėmimo sūnui skambino ne jis, bet V. V. iš to paties telefono, kuriuo jis anksčiau skambino sūnui.

Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad kaltinamasis pateikė tyrimui mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus telefone esančią informaciją nustatyta, kad 2011-02-23 15:59 gauta žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „A greit būsi? Reik greičiau“; 2011-02-23 15:57 išsiųsta žinutė abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) „Pasuk“; 2011-02-23 laikotarpiu nuo 15 val. 52 min. iki 16 val., 5 įeinantys skambučiai iš numerio (duomenys neskelbtini). (b.l. 13-16)

Iš SIM kortelės abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės atliktos kitų išreikalautų telefono numerių išklotinių analizės matyti, kad pirminį kontaktą su V. B. fiksuoto ryšio numeriu (duomenys neskelbtini) užmezgė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (aparato IMEI (duomenys neskelbtini)) kontakto metu buvęs Alytaus pataisos namuose veikiančių judriojo perdavimo bokštų teritorijoje. 2011-02-23 laikotarpiu nuo 2011-02-23 13 val. 26 min. iki 2011-02-23 17 val. 03 min. užfiksuoti G. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)) kontaktai su numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (G. Š. telefono vardų sąraše įvesto kaip „Tiews“), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ryšio metu buvusiu Alytaus pataisos namuose veikiančiųjų judriojo ryšio perdavimo bokštų teritorijoje). Pastaroji SIM kortelė (duomenys neskelbtini) su telefonu IMEI (duomenys neskelbtini) 2011-04-21 kratos metu rasta Plungės rajono policijos komisariato areštinės kameroje Nr. 3. (b.l. 23-27, 59-64)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. Š. apgaule savo ir kito asmens naudai pasikėsino įgyti svetimą nukentėjusiosios V. B. turtą-4000 litų, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nukentėjusiosios sūnaus, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis nurodo, kad jis nesuprato, kad pasikėsino sukčiauti, teismas tai vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.

BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino...“.

Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, taip jie ,,priverčiami” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis b.b. Nr. 2K-299/2011)

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų bei telefonų išklotinių analizės matyti, kad G. Š. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė bendrininkų grupe.

G. Š. nenustatyto asmens siunčiamas paimti nuo nukentėjusiosios pinigų žinojo ir suprato, kad sukčiaus, nes su tuo asmeniu bendravo ne vieną kartą, ką patvirtina skambučiai ir žinutės telefonu, buvo aptarta, kad dalis pinigų atiteks kaltinamajam, vadinasi suprato, kad neteisėtai užvaldys svetimą turtą. Buvo aptarti nusikalstami veiksmai, kad turi nueiti pas nukentėjusiąją tam tikru laiku, palaukti, kol suieškos ir paims pinigus, parašys raštelį, su nenustatytu asmeniu palaikė pastovų ryšį. Buvo aptarta, kad po nusikalstamos veikos padarymo susisieks ir aptars pinigų perdavimo bei pasidalijimo reikalus. Tos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis suprato, jog apgaule užvaldys svetimą turtą. Kiekvienas šios grupės narys turėjo konkretų vaidmenį ir realizavo dalį sukčiavimo nusikaltimo objektyviųjų požymių. G. Š. suvokė, kad iš nukentėjusiosios turtą (pinigus) įgyja apgaulės būdu, todėl jo veiksmų tyčia yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu.

Nors byloje nenustatytas su G. Š. bendrai veikęs konkretus asmuo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nenustatytas asmuo skambino iš pataisos namų, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 182 str. 1 d., nes yra atliekantis bausmę suaugusiųjų pataisos namuose.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 ir 2 d., bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais LR BK 91 str., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kėsinosi padaryti apysunkį nusikaltimą, bet veikos nebaigė, dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad nusikalto ne pirmą kartą, būdamas teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti, nesimoko ir nedirba, bet nukentėjusiųjų atsiprašė, yra dar jaunas, darytina išvada kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę mažesnę negu šios bausmės vidurkis, numatytas įstatymo už padarytą veiką, ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo telefonas buvo nusikalstamos veikos vykdymo priemonė, nes juo buvo palaikomas ryšys darant nusikalstamą veiką, todėl konfiskuotinas LR BK 72 str. 2 d. pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant BK 82 str. 1 d. 5) p., BK 87 str. 1 d., 2 d. 2) p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą-įpareigojimą 12 (dvylika) mėnesių mokytis arba dirbti.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., konfiskuoti G. Š. priklausantį telefoną „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių apskrities VPK Plungės r. PK.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.