Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, užsiimantis individualia veikla (duomenys neskelbtini) srityje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2023 m. lapkričio 9 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos pasibaigus bausmės laikui,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine L. A. metu, vieną kartą dešine koja spyrė jai į kairę akį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais K. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventine L. A. kartu gyvena 11 metų. 2024 m. rugpjūčio 11 d. jis buvo išvykęs į klasės susitikimą, grįžęs namo nerado sugyventinės namuose, o jis neturėjo raktų, todėl nuėjo pas kaimynę, kur buvo L., ir L. paprašė, kad ji duotų jam buto raktus. L. jam pasakė, kad raktų neduos, todėl jis labai supyko. Tuo metu buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Nežino kodėl taip pasielgė, bet dešine koja spyrė L. vieną kartą į kairę akį. Tada L. jam atidavė raktus ir jis išėjo į savo butą ir bute užmigo. Naktį atsikėlęs jis nuėjo pas kaimynę ir parsivedė L. namo. Ji jam pasakė, kad buvo atvykusi policija. L. jis atsiprašė. Labai gailisi taip pasielgęs. Šiuo metu jie su L. susitaikę, ji jam pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su K. N. yra sugyventiniai, kartu gyvena jau 11 metų. 2024 m. rugpjūčio 11 d. dienos metu ji buvo pas savo kaimynę, su kuria vartojo alkoholinius gėrimus. Jos sugyventinis buvo klasės susitikime. Kai jis grįžo iš klasės susitikimo, jos nerado namuose ir atėjo pas kaimynę. K. jos paprašė duoti raktus, kadangi jis savo raktus buvo palikęs automobilyje, ji jam pasakė, kad neduos. Sugyventinis ant jos labai supyko ir dešine koja jai spyrė į kairę akį. Daugiau smūgių nebuvo. Po spyrio ji jam padavė raktus ir jis išėjo namo. Kai grįžo namo, ji su sugyventiniu pasikalbėjo, jis jos atsiprašė, sakė, kad labai supyko, nes jos nerado namuose. Ji jam pretenzijų neturi, jam atleido. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, nes sužalojimas jai yra mažareikšmis. Pas medikus ji nesikreipė. Juto fizinį skausmą ir po kaire akimi po spyrio yra kraujosruva. Civilinio ieškinio nereikš.

Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 . rugpjūčio 11 d. apie 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje sugyventinis K. N., gim. 1971 m., kojomis spyrė savo sugyventinei L. A. į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. K. N. iš įvykio vietos pasišalino.

Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. dirbant radijo šaukiniu „K1744“ kartu su Kauno apskr. VPK 4-ojo skyriaus tyrėju M. D., patruliuojant nustatytame maršrute, apie 14 val. 50 min., iš Kauno apskr. VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini). prieš 15 min. pranešėja buvo pas kaimynę, pas ją atėjo pranešėjos sugyventinis, spyrė iš kojos į galvą pranešėjai. GMP atsisakė. Nepilnamečių nėra. Atvykus nurodytu adresu pasitiko L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad buvo pas savo kaimynę L. D., adresu (duomenys neskelbtini), kuomet pas jas atėjo L. A. sugyventinis K. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuris priėjęs prie savo sugyventinės L. A. paprašė namų rakto, kadangi savo yra pametęs ir negali patekti į namus. Kadangi abu asmenys – L. A. ir jos sugyventinis K. N., buvo neblaivūs, priežastis, dėl ko kilo konfliktas, nėra tiksliai aiški. L. A. teigė, kad jai sėdint pas kaimynę L. D. virtuvėje ant kėdės, prie jos priėjo sugyventinis K. N. ir tyčia spyrė jai iš kojos į veido sritį, ko pasekoje panaudojo fizinę jėgą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kai atvyko policijos pareigūnai, įvykio vietoje K. N. nebuvo, o L. A. tiksliai nieko paaiškinti negalėjo, taip pat negalėjo įvardinti, iš kurios kojos dalies įspyrė jai į veido sritį, kadangi moteris akivaizdžiai buvo neblaivi, jos kalba nerišli, nekoordinuoti judesiai. Pasikvietus L. A. prie tarnybinio automobilio, buvo patikrintas jos blaivumas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKL- 0678, moteris įpūtė 2,95 prom. Nuėjus iki L. A. gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti ar jos sugyventinis yra namuose, durų niekas neatidarė. L. A. nusprendė šią naktį pernakvoti pas savo kaimynę L. D.. Visą šį įvykį taip pat matė L. A. kaimynė L. D.. L. A. po akimi matėsi patinimas, taip pat matėsi ant kaktos srities nubrozdinimas. Moteris teigė jutusi stiprų fizinį skausmą ir dėl šios priežasties nori pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad L. A. veido srityje kairėje pusėje yra matomas patinimas po kaire akimi, taip pat ant kaktos matomi nubrozdinimai.

Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Kaltinamojo K. N. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai L. A. patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, asmens apžiūros protokolas, kuriame nustatyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismas pažymi, kad kaltinime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad fizinis skausmas buvo sukeltas nukentėjusiajai L. A., tačiau bylos duomenys (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolas, nukentėjusiosios apklausos protokolas) patvirtina, kad nukentėjusioji šioje byloje yra ne L. A., o L. A., todėl kaltinimas šioje dalyje patikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. A..

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. N. 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine L. A. metu, vieną kartą dešine koja spyrė jai į kairę akį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – spyris į veidą, į kairę akį, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas – susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – spyriu nukentėjusiajai į akį.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, anksčiau jau teistas už fizinio smurto vartojimą prieš tą patį asmenį – savo sugyventinę L. A., neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti asmeniui sveikatą ir taip veikdamas siekė bet kurių pasekmių (sukelti fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą), t. y. veikė nekonkretizuota, neapibrėžta tiesiogine tyčia.

Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. N. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia veika kėsintasi į šeimos nario sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamasis anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka. Psichiatrijos klinikoje nesigydė, Priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį šiuo atveju nustatant 2 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė prieš savo šeimos narę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, K. N. skirtinas įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

patikslinti kaltinimą, nurodant, kad kaltinamasis K. N. savo nusikalstamais veiksmais fizinį skausmą sukėlė nukentėjusiajai L. A..

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti K. N. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti K. N. per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.