Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-372--135/2008

Teisėjas Kęstutis Stulginskas Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.3.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-01-14 nuosprendžio, kuriuo D. V. išteisintas pagal LR BK 187 str. 1 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. R. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. balandžio 27 d., apie 02.30 val. D. V. Mažeikių mieste, prie (duomenys neskelbtini) g. 12 namo antrosios laiptinės kojomis šokinėjo ant R. A. priklausančio automobilio „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo, dėl to buvo sugadintas automobilis ir R. A. padaryta 1447,74 Lt turtinė žala.

Prokuroro teigimu, teismas, remdamasis liudytojo M. M. parodymais, esą jis nematęs, kas perbėgo per automobilį, neįvertino tos aplinkybės, kad šis liudytojas kaip ir D. V. buvo sulaikytas netoli įvykio vietos, o jo girtumas buvo nustatytas 1,45 promilės, todėl jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-01-14 išteisinamasis nuosprendis naikintinas.

D. V. padaryta nusikalstama veika įrodyta iš dalies pačio kaltinamojo ir liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2007 m. balandžio 27 d., apie 2.30 val., Mažeikių mieste, prie S. D. g. 12 namo antrosios laiptinės D. V. buvo užšokęs ant R. A. priklausančio automobilio „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo nuo galinės automobilio pusės, perbėgo per stogą skersai ir nušoko ties vairuotojo veidrodėliu. Šia nusikalstama veika D. V. tyčia apgadino automobilį ir R. A. padarė 1447,74 Lt turtinę žalą.

D. V. kaltu neprisipažino, tačiau patvirtino, kad 2007-04-27 vėlai vakare, kartu su M. M., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 12, Mažeikiuose, laiptinės, netoli automobilio, gėrė alų. Teritorija buvo apšviesta prie laiptinės kabančio žibinto. Apie 2 val. pamatė sublyksint automobilio žibintus, išgirdo suveikusią signalizaciją ir pamatė nepažįstamą žmogų, kuris užšoko per kapotą ant automobilio stogo, skersai per jį perbėgo, nubėgo link bagažinės ir nušoko (b.l.104,199). Nušokęs nubėgo link Naftininkų gatvės. Kaip atrodė žmogus, užšokęs ant automobilio, D. V. papasakoti negalėjo. Automobilis nuo jų stovėjo maždaug už dviejų metrų. D. V. teigimu, tas nepažįstamas žmogus ir apgadino automobilį. Tuo metu, kai pradėjo veikti automobilio signalizacija, kaltinamasis taip pat pamatė ir pro to pačio namo antrojo aukšto langą žiūrintį vyrą, kuris pasakė, kad iškvies policiją. Atvykus policijai, D. V. su M. M. stengėsi nuo jos pasprukti, kadangi nenorėjo, kaip jie teigė, kad juos sulaikytų policija už girtavimą viešoje vietoje. Policijoje su nukentėjusiuoju D. V. nebuvo susitikęs, kaip jo, kaip įtariamojo, atpažinimas buvo daromas, nežino. Su nukentėjusiuoju jis buvo susitikęs praėjus savaitei po įvykio ir, norėdamas išvengti nemalonumų, siūlėsi suremontuoti pastarojo automobilį (b.l. 101-107). Tą vakarą D. V. buvo apsirengęs tamsiais rūbais (b.l.198).

Su D. V. kartu tą vakarą buvęs ir su juo girtavęs M. M. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pradžioje prie (duomenys neskelbtini) g.12 namo laiptinės jie gėrė kartu su D. V., kartu buvo ir A. J., kuris išėjo anksčiau. Jis išgirdo automobilio signalizaciją ir pamatė, kaip kažkas perbėgo per automobilį. Kas konkrečiai užšoko ant automobilio nematė, nes buvo nusisukęs. Atvykus policijai jis bėgo, nes bijojo būti nubaustas už gėrimą viešoje vietoje. Tą vakarą M. M. buvo apsirengęs šviesiai ruda striuke (b.l. 104, 105).

D. V. ir M. M. paaiškinimai dėl įvykio, duoti policijoje iš kart po įvykio, ir teismo posėdžių metu įrodo, kad tą vakarą jie buvo įvykio vietoje ir tuo laiku, kada buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Pateiktoje Mažeikių r. policijos komisariato informacijoje nurodytas pranešimo Nr.5093, kuriame užfiksuota, kad 2007-04-27 02.23 val. gauta policijoje informacija iš R. A., kad prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr.12 penktos laiptinės jaunuoliai apgadino automobilį. Į įvykį išvyko pareigūnai M. J. ir L. R., informacija pasitvirtino.

D. V. keitė parodymus kiekvienos apklausos metu. Nuoseklus yra tik jo savo kaltės neigimas. 2007-04-27 savo paaiškinime D. V. nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 12 su M. M. gėrė alų ir apie 2 val.30 min. pamatė nuo Sodų vidurinės mokyklos atbėgantį tamsiai apsirengusį jaunuolį, kuris pribėgo prie automobilio „Audi-90“, užšoko ant „kapoto“, po to ant stogo, ir nušokęs nubėgo link „ZOO“ parduotuvės (b.l. 61). Analogiškus parodymus dėl atbėgusio jaunuolio D. V. davė apklausiamas įtariamuoju ir nieko nesakė, kad jam įvykį būtų trukdęs matyti M. M. (b.l. 65-66). Tuo tarpu 2008-01-10 teismo posėdyje D. V. jau nurodo, kad jis sėdėjo prie laiptinės ant ,,bloko“, o M. M. stovėjo prieš jį ir užstojo automobilio vaizdą, todėl jis (D. V.) matė tik blyksinčią automobilio signalizaciją ir kaip kažkas nušoko nuo automobilio bei „prabėgo pro šalį“ (b.l.102). 2008-12-04 teismo posėdyje teigė, kad jau gerai matė, kaip nepažįstamas asmuo užšoko per kapotą ant automobilio stogo, skersai per jį perbėgo, po to per bagažinę nušoko nuo automobilio (b.l.124, 199).

Prieštaringi ir M. M. duoti parodymai. Paaiškinime policijoje jis nurodė, kad tą naktį jie girtavo kartu su D. V. ir iš matymo pažįstamu jaunuoliu, vardu ,,Andrius“, nurodė, kad dėl girtumo jis nematė, kas buvo užšokęs ant stogo (b.l.46). 2008-01-10 teismo posėdžio metu, jis jau nurodo, kad, kai buvo gadinamas automobilis, jie buvo tik dviese su D. V., jokio trečio asmens, buvusio kartu su jais, neminėjo, teigė, kad jis stovėjo atsukęs nugarą į automobilį, veidu į D. V., kad išgirdęs automobilio signalizaciją, pamatė, kaip kažkas perbėgo per automobilio stogą (b.l.104). Iš to galima daryti išvadą, kad jis atsisuko į automobilį suveikus signalizacijai. Kiek vėliau tame pačiame teismo posėdyje M. M. jau nurodė, kad nematė, kas buvo ant automobilio stogo užšokęs, nes stovėjo nugara į automobilį (b.l.104). M. M. parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi ir vertintini kaip siekimas padėti D. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apibūdinti to nepažįstamojo, neva apgadinusio tą vakarą nukentėjusiojo automobilį, nei D. V., nei M. M. negalėjo. Tačiau įvertinus visas įvykio aplinkybes ir visus jų parodymus, kolegija laiko nelogiškais jų paaiškinimus, kodėl jie negalėjo nupasakoti, kaip atrodė tas trečias nepažįstamas asmuo, kuris, jų teigimu, ir apgadino automobilį. Ir D. V., ir nukentėjusysis, ir jo žmona patvirtino, kad įvykio vieta buvo gerai apšviesta, o automobilis nuo D. V. ir M. M. stovėjo tik dviejų metrų atstumu (b.l.104, 197,199). Todėl neįtikinamai skamba jų teiginiai, kad to nepažįstamojo jie matė tik siluetą arba beveik iš vis nematė. Kolegijos nuomone, tai yra kaltinamojo gynybinė pozicija ir jam palankiai liudijančio M. M. noras padėti išvengti D. V. atsakomybės.

Prieštaringi D. V. ir M. M. parodymai ir dėl to, ar tą vakarą kartu su jais girtavo ir trečias asmuo. D. V., apklausiamas įtariamuoju (b.l. 65-66), kategoriškai tvirtino, kad be jo ir M. M., apie 2 val. nakties prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 12 antros laiptinės daugiau jokių asmenų nebuvo, kad jie girtavo tik dviese. Tuo tarpu liudytojas M. M., duodamas paaiškinimus 2007-04-27 teigė (b.l. 46), kad 2007-04-27, apie 2 val. nakties, prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 12 antros laiptinės gėrė alų su D. V. ir dar su vienu iš matymo pažįstamu asmeniu, kurio vardas Andrius. Vėliau M. M. tuos parodymus keitė ir teigė, kad per įvykį jie buvo tik dviese su D. V.. Kad prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 12 antros laiptinės įvykio metu ir atvykus policijai buvo trys asmenys patvirtino nukentėjusysis R. A., liudytoja A. A. (b.l.199) bei policijos pareigūnai L. R., M. J. (b.l.104, 105), kurie iš įvykio vietos vijosi būtent tris asmenis, bet tik du iš jų sugavo, t.y. D. V. ir M. M.. D. V. ir M. M. tik dėl jiems žinomų motyvų neigia kad trečiasis asmuo buvo kartu su jais 2007-04-27 naktį 02.30 prie (duomenys neskelbtini) g. 12 namo antrosios laiptinės. Trečio asmens buvimą įrodo R. A., A. A., L. R., M. J. parodymai, kuriais teisėjų kolegijai netikėti nėra pagrindo, o kaltinamasis ir M. M. neigia trečiojo asmens buvimą tik dėl to, kad to trečiojo asmens nesulaikė policininkai.

Liudytojas A. J. nurodė, kad su D. V. yra draugai. Su nukentėjusiuoju gyvena tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje. 2007 m. balandžio 27 d. apie 0 val. 30 min. susitiko su D. V.. Sustojo prie jo, pakalbėjo ir nuėjo namo. Nurodė, kad su D. V. buvo M. M., kitų asmenų nebuvo. Nurodė, kad tą naktį buvo su balta striuke ir apie 02.30 jo įvykio vietoje nebuvo.

Iš nukentėjusiojo R. A. parodymų matyti, kad 2007-04-27 naktį pašokti iš lovos jį privertė jo automobilio signalizacijos garsas. Pašokęs iš lovos ir pažvelgęs pro langą, jis pamatė ant savo automobilio stogo lipantį jaunuolį, kuris lipo ant stogo nuo galinės automobilio pusės, perbėgo per stogą skersai ir nušoko ties vairuotojo veidrodėliu. Nukentėjusysis nurodė, kad aiškiai matė jo veidą, matė, kad buvo apsirengęs juodais rūbais (b.l.103, 197). R. A. nurodė, kad jaunuoliai kieme buvo trys. Taip pat matė, kai, atvykus jo iškviestai policijai, du iš jų nubėgo link parko, o trečiasis – link Naftininkų gatvės. Jam nuvykus į policijos komisariatą, jis buvo pakviestas į prieškambarį su stiklu sienoje, o įvedus policininkų sulaikytus M. M. ir D. V., R. A. iš karto nurodė D. V., kaip vaikiną, buvusi ant jo automobilio stogo, nors kartu su juo buvo ir M. M.. Tą patvirtino ir liudytojas J. J., kuris priėmė nukentėjusiojo pareiškimą policijoje (b.l.43, 104, 200), patvirtino, kad nukentėjusysis nurodė vaikiną pagal veido bruožus, rūbų spalvą (b.l.12, 14-15, 17).

Liudytoja A. A. nurodė, kad yra nukentėjusiojo žmona ir įvykio naktį prabudusi nuo automobilio signalizacijos, priėjo prie miegamojo lango ir pamatė kaip D. V. žiūrėdamas į viršų pro laiptų stogelį keiksnojo jos vyrą, kvietė jį išeiti į lauką. Kiemas buvo apšviestas ir ji D. V. gerai matė. Be D. V. buvo dar 2 jaunuoliai. Vienas vaikinas buvo oranžiniu bliuzonu, D. V. buvo tamsiai apsirengęs, o trečias - šviesiais plaukais. Taip pat nurodė, kad matė, kaip atvykus jos vyro iškviestai policijai, visi trys jaunuoliai pradėjo bėgti, kad būtent D. V. spardė automobilį.

LR BPK 191 str. 1 dalyje nurodyta, jog apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai tokio procesinio veiksmo neatlikinėjo. Iš nukentėjusiojo R. A. paaiškinimo, pateikto Mažeikių rajono PK 2007-04-27 ir jo parodymų matyti, kad jis D. V., kaip asmenį, buvusį ant jo automobilio stogo, atpažino jau kieme, kaip kaimyną, o policijos komisariate nurodė, kaip konkretų asmenį, padariusį jo turto sugadinimą, ką nukentėjusysis patvirtino ir teisme, nurodydamas D. V.

Teismas įvertina ir tai, kad liudininkų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymuose akcentuojama, kad įvykio vieta buvo gerai apšviesta, automobilis stovėjo vos apie pora metrų nuo namo laiptinės, po nukentėjusiojo virtuvės langu, todėl R. A. turėjo visas galimybes aiškiai matyti įvykį ir įsidėmėti jo automobilį apgadinusio asmens veidą, ką patvirtina ir tas faktas, kad policijoje jis iš karto nurodė D. V., nors kartu su juo buvo atvesdintas ir M. M.. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad atitinka liudytojų, nukentėjusiojo ir pačio kaltinamojo parodymai dėl įvykio metu vilkėtų D. V. rūbų spalvos. Visi nukentėjusiojo R. A. duoti parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas nenustatė motyvų, dėl kurių nukentėjusysis siektų neteisingai apkaltinti D. V., juolab, kad kaltinamasis pats pripažino, kad su nukentėjusiuoju jis buvo susitikęs praėjus savaitei po įvykio, siūlėsi suremontuoti pastarojo automobilį, tačiau, jiems nesusitarus dėl padarytos žalos dydžio, savo mėginimų atsisakė (b.l. 102), todėl kolegija tai vertina, kaip savo kaltės netiesioginį pripažinimą, o nukentėjusiojo parodymais netikėti neturi pagrindo.

Iš 2007-05-09 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.5-10) matyti, kad ant automobilio „Audi-90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo kairės pusės yra du įlenkimai į vidų, įskilęs priekinis dešinės pusės automobilio stiklas, įvykio vieta yra aikštelė Mažeikių m. prie (duomenys neskelbtini). g.12 namo 2-os laiptinės, o ir D. V. svoris arti 100 kilogramų, todėl kritiškai vertinami D. V. parodymai teisme, kad kažkoks asmuo perbėgo per automobilio stogą ir priekinį kapotą, kuriame, kaip nustatyta, įlenkimų nėra.

D. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 187 str. 1 d. kaip svetimo turto sugadinimas, kuris pasireiškė turto vertės daliniu praradimu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimo padarymo motyvas veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi. Kolegija konstatuoja, kad šią veiką padaryti D. V. įtakojo ir jo girtumas (1,47 promilės, b.l. 60).

R. A. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 1447,74 litų dydžio turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. V. 2007-04-27 savo nusikalstama veika, t.y. perbėgdamas per automobilio stogą, apgadino nukentėjusiojo automobilį „Audi-90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d. Todėl, kolegijos manymu, nukentėjusysis turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. 6. 249 str. Pagal LR CK 6.263 str. D. V. turi pareigą atlyginti žalą, kadangi ji atsirado dėl jo nusikalstamos veikos. LR CK 6.249 str. 1 d. žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą. Teismui pateiktoje kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita nurodytos 1447,74 Lt išlaidas, kurios reikalingos automobilio atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą nusikalstama veika techninės būklės bei eksploatacinių savybių. Priešingai nei teigia D. V., įstatymas nenustato, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjusysis gali įgyti tik suremontavęs automobilį. Todėl nukentėjusiojo R. A. pareikštas 1447,74 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 18, 19) tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais dokumentais. (b.l. 20-36).

Skirdama D. V. bausmę, kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje, bei LR BK 55 ir 61 str. nuostatomis.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad D. V. anksčiau nebuvo teistas (b.l. 48), dirba, baustas administracine tvarka (b.l. 49). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią veiką jis padarė būdams apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Padarytas nusikaltimas yra nesunkus. Darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina bausmė, numatyta BK 187 str. 1 d. sankcijoje, tačiau nesusijusi su laisvės atėmimu.

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 15 MGL (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų) bauda.

Priteisti iš D. V. nukentėjusiajam R. A. 1447,74 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus 74 ct) turtinės žalos atlyginimui.