Telšių apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti negrąžintus pagal neįvykdytą sutartį pinigus - 3 025,00 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 232,82 Eur nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu reikalavimus sumažino iki 4 022,82 Eur nuostolių, įskaitė sumokėtą užstato sumą.

3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Ordes“ 2024 m. birželio 5 d. pasirašė Laivo be kapitono nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo išnuomoti ieškovui pramoginį katerį B. C. 2655 su įranga, o nuomininkas įsipareigojo sumokėti už laivą užstatą, nuomos mokestį ir naudoti laivą pagal paskirtį bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. 2024 m. birželio 5 d. pervedimu ieškovas sumokėjo atsakovei sutartą 3025 Eur sumą, t. y. 1 815 Eur nuomos kainą ir 1 210 Eur užstatą. Laivas buvo perduotas ieškovui naudotis sutartą dieną, 2024 m. birželio 22 d., apie 11 val. ryto, nuomos termino pabaiga buvo numatyta 2024 m. birželio 24 d. 21 val., laivas buvo išnuomotas trims dienoms. Ieškovas išplaukė iš Klaipėdos, Danės upės, 2024 m. birželio 22 d. 11 val. 10 min., paplaukus Kuršių Mariomis vos porą valandų, apie 13 valandą sugedo laivo variklis: pasikeitė variklio garsas, buvo girdėti „kalimo" garsas sklindantis iš variklio. Ieškovas nedelsdamas sustabdė laivą ir atsakovės atstovui trumpąja žinute pranešė apie gedimą, taip pat nusiuntė atsakovės atstovui vaizdo įrašų, kuriuose girdėti pašaliniai garsai iš variklio. Laivu plaukti toliau buvo neįmanoma, laivas ieškovo lėšomis buvo partrauktas į Nidos uostą. Atsakovės atstovas atvyko į vietą, laivo koja buvo pakelta į vandens paviršių, sraigtas vizualiai apžiūrėtas, taip pat atsakovės atstovas kelis kartus ranka prasuko sraigtą, jokių pažeidimų nepastebėta. 2024 m. birželio 25 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovą apie reikalingą atlikti laivo apžiūrą. Atsakovės užsakymu buvo atlikta laivo apžiūra, atsakovė 2024 m. birželio 28 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, neva ieškovo plaukimo metu buvo pažeistas reduktorius, padaryta žala laivui, kad atsakovė, laikydama ieškovą atsakingu dėl gedimo, negrąžins ieškovui sumokėtų sumų, o taip pat galimai reikalaus kitų nuostolių atlyginimo. Ieškovas su tokia pozicija nesutiko ir 2024 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad plaukimo metu laivas jokios avarijos nepatyrė, kad ieškovas nepripažįsta savo kaltes dėl laivo gedimo ir pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, kadangi nuomos sutartis nebuvo įvykdyta. Atsakovas savo ruožtu nesutiko grąžinti ieškovui pinigų, pakartojo poziciją, kad nuomininkas turi atlyginti nuostolius dėl laivo gedimo, su šiuo laišku pateikė ieškovui 2024 m. liepos 2 d. Navigacinio įrenginio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad laivo navigacijos metu, 2024 m. birželio 22 d. nuo 11 val. 10 min. iki 14 val. 47 min., maršrutu iš Danės upės į Nidos uostą, laivas keturiose vietose buvo išplaukęs iš vandens kelio, apiplaukiant vandens kelio ženklus (bujus) iš netinkamos pusės. Šalys buvo pradėjusios geranoriškai tartis dėl susidariusios situacijos sprendimo ir derėjosi dėl laivo nuomos kitu laikotarpiu už simbolinę kainą, taip kompensuojant ieškovui neįvykusią kelionę, už kurią jis sumokėjo, šalims nepavyko susitarti, kadangi atsakovės siūlomos naujos nuomos sąlygos ieškovui buvo netinkamos. 2024 m. liepos 5 d. atsakovė ieškovui pateikė 2024 m. birželio 28 d. Raportą dėl reduktoriaus keitimo, kuriame nurodyta, kad kateris buvo apžiūrėtas vizualiai - didelių pažeidimų buvo nepastebėta, tik keli minimalūs įlenkimai ant sraigto, jog nuėmus reduktorių, tepalo paėmimo angoje buvo rasta metalo drožlių, jog buvo rasti pažeisti reduktoriaus krumpliaračiai bei pažeistas reduktoriaus korpusas. Tai galimai galėjo įvykti dėl pašalinių veiksmų, t. y. smarkaus susidūrimo sraigto su vandeniu, užkabintas plaukiojantis objektas, rekomenduota keisti visą variklio reduktorių. Su minėtu laišku atsakovė ieškovui taip pat pateikė Lietuvos transporto saugos administracijos atsakymą dėl Lenkijoje išduoto ieškovo laivavedžio pažymėjimo negaliojimo Lietuvos Respublikoje. Atsakovė išrašė ir pateikė ieškovui dvi sąskaitas, ieškovo sumokėtą 1 210 Eur užstatą atsakovas pasiliko kaip neginčijamą išskaitą nustačius laivo sugadinimą, o negrąžindamas 1 815 Eur nuomos mokesčio sumos atsakovas sąskaitoje nurodė dengiąs nuostolius dėl laivo nuomos, laivo iškėlimo, laivo mechanizmų ir įrengimų apžiūros darbų. Šalims nepavykus susitarti dėl laivo nuomos kitu metu ir kitomis sąlygomis, atsakovui negrąžinant sumokėtų sumų, ieškovas pateikė atsakovei Pretenziją dėl nuomos ir užstato už nuomotą laivą negrąžinimo, į kurią gavo atsakovės atsakymą, jog dėl laivo gedimo atsakingu laiko ieškovą, taip pat atsakovė pasiūlė ieškovui atsisakyti reikalaujamų grąžinti sumų, priešingu atveju atsakovė reikalaus dėl laivo gedimo patirtų nuostolių, įskaitant negautų pajamų. Ieškovas kategoriškai nesutinka dėl laivo gedimo, nes plaukimo metu nepatyrė jokios avarijos, nesusidūrė ir neužkabino jokio objekto, neužplaukė ant seklumos, bangavimas buvo nestiprus, t. y. nebuvo jokių aplinkybių ir neįvyko jokių įvykių, galėjusių sąlygoti laivo gedimą, nesutinka, kad atsakovė turi teisę pasilikti jo sumokėtas sumas pagal neįvykdytą sutartį kaip besąlygines išskaitas ir/ar atsakovo nuostolių atlyginimą. Tam, kad asmeniui kiltų civilinė atsakomybė ir atitinkamai pareiga atlyginti nuostolius, turi būti įrodytos keturios privalomos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir padaryta žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių laivas galėjo sugesti, o taip pat neegzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo veikimo ar neveikimo ir atsakovės nuostolių, patirtų sugedus laivui. Nėra nustatyta fakto, kad ieškovas būtų netinkamai vedęs ar valdęs laivą, ar kitaip netinkamai, neapdairiai veikęs ir dėl to būtų įvykęs įvykis, dėl kurio sulūžo variklio reduktorius, nes laivas buvo vairuojamas ir vedamas tinkamai, neviršijant greičio, buvo laikomasi gylio reikalavimų, nepažeistas draudimas plaukti vietose, kur gylis mažesnis nei 0,9 m, nurodytas Sutarties 54 p., neužplaukta ant seklumos, tai įrodo Navigacinio įrenginio apžiūros aktas, kuriame net tik nefiksuota jokių užplaukimų ant seklumos, bet ir visame plaukimo kelyje fiksuotas didesnis nei 2 metrų gylis, laivas, nei jokia jo dalis plaukiant nesusidūrė su jokiais kitais objektais ir jokio objekto neužkabino, nėra jokių įrodymų, kad buvo su kuo nors susidurta ar į ką nors atsitrenkta, neužfiksuoti jokie laivo korpuso ar išorinių jo dalių pažeidimai. Laivui sugedus, atsakovės atstovas atvyko į gedimo vietą, laivo koja buvo pakelta į vandens paviršių, patikrintas laivo sraigtas ir jokių mechaninių pažeidimų nebuvo nustatyta, plaukimo metu vėjas neviršijo sutartyje nurodyto stiprumo, jokio stipraus bangavimo nebuvo. Raporte dėl reduktoriaus keitimo nėra nustatyta tiksli gedimo priežastis ar tikslus incidentas, sąlygojęs gedimo atsiradimą, o tik daroma prielaida, kad tai galimai galėjo įvykti dėl pašalinių veiksnių, bet nenurodytas nei konkretus veiksnys, nei kad tas veiksnys galėjo atsirasti būtent ieškovo plaukimo metu. Taipogi negalėjo įvykti smarkus sraigto susidūrimas su vandeniu, nes nebuvo vėjo, taigi nebuvo ir jokio stipresnio bangavimo. Raporte nurodyta, kad nuėmus reduktorių, tepalo paėmimo angoje buvo rasta metalo drožinį, kas leidžia spręsti, kad reduktorius buvo veikiamas perteklinės trinties ilgesnį laiką, kad net susidarė metalo drožlės, kad šis pažeidimas negalėjo atsirasti ieškovui išsinuomotu Laivu paplaukus vos porą valandų, o veikiau atsirado dėl ilgalaikio dėvėjimosi ir/ar netinkamos priežiūros. Laivas yra pakankamai senas - 2000 metų gamybos, variklis 2008 metų gamybos, nuomojamas Laivas daug eksploatuotas, per ilgą laiką jo dalys, įskaitant reduktorių, dėvėjosi ir tai galėjo įtakoti sugedimą. Raporte nurodyta, kad ant sraigto pastebėti tik keli minimalūs įlenkimai. Jeigu plaukimo metu sraigtas būtų smarkiai susidūręs su vandeniu ar užkabinęs plaukiojantį objektą, ar būtų paveiktas dar kokios nors išorinės jėgos, ir tas išorinis poveikis būtų buvęs toks stiprus, kad net nulaužė reduktoriaus krumpliaračius, sraigtas būtų pažeistas reikšmingai ir pastebimai, o ne minimaliai. Raporto išvada, kad reduktorius sulūžo dėl stipraus išorinio poveikio, nors nei ant Laivo korpuso, nei ant sraigto nėra jokių didesnių pažeidimų, yra neįtikinama ir nelogiška. Įmonė, užsiimanti laivų remontu, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir ir Antanina", pateikė išvadą, kad jei būtų sraigtas užkliuvęs už kažkokio objekto arba smarkiai susidūręs su vandeniu ar užkabinęs kokį plaukiojantį objektų, tai būtų stipriai pažeistas pats sraigtas ir visais atvejais būna sulenktas sraigto velenas, o šio gedimo nėra nurodyta, tik pažymėta, kad yra minimalus sraigto sulenkimai, kurie galėjo būti ir anksčiau, todėl reduktorius subyrėjo dėl vidaus nusidėvėjimo, taip pat nurodant, jog tai galėjo lemti ir atliekant techninę priežiūrą tinkamai nesureguliuotos variklio apsukos. Laivo remontą atlikusios įmonės atstovo ir draudimo bendrovės atstovo susirašinėjime dėl šio draudiminio įvykio rašoma, kad variklį apžiūrėjus vizualiai pažeidimų nepastebėta, jog iš pateiktų nuotraukų ant sraigto nematyti kliudymo pažeidimų, kas patvirtina, kad variklio koja ar sraigtas išoriškai nebuvo pažeisti, o tai reiškia, kad negalėjo būti dėl išorinių veiksnių šitaip pažeistas reduktorius - nulūžę krumpliaračiai, pažeistas reduktoriaus korpusas. Raportas nepasirašytas jokio asmens, darytina išvada, kad niekas nepanoro prisiimti atsakomybės už Raporte pateikiamas nepagrįstas ir nelogiškas išvadas. Iš esmės tokiu įrodymu apskritai neturėtų būti remiamasi sprendžiant šį ginčą. Sutarties 36 punkte išvardintos aplinkybės, kurios turėtų būti įrodytos kaip galimos priežastys gedimui atsirasti, tačiau įrodymų apie tokius incidentus visiškai nėra ir negali būti, nes tokių incidentų plaukimo metu nenutiko. Ieškovui civilinė atsakomybė negali kilti, kadangi neegzistuoja priežastinis ryšys tarp jokių plaukimo metu jo atliktų veiksmų ar neveikimo ir atsakovo patirtos žalos. Šiuo atveju nėra nustatyta jokio ieškovo veikimo ar neveikimo, dėl kurio ieškovo plaukimo metu galėjo būti pažeistas variklio reduktorius: nebuvo užplaukta ant seklumos, nebuvo plaukiama esant stipriam vėjui ar bangavimui, dėl ko sraigtas būtų galėjęs stipriai trenktis į vandenį, nebuvo susidurta su jokiais pašaliniais objektais ir pan. Atsakovas kaip ieškovo neteisėtus veiksmus nurodo tai, kad ieškovas plaukimo metu netinkamai (ne iš tos pusės apiplaukė bujus), tačiau nėra jokių duomenų, kad iš netinkamos pusės apiplaukiant bujus būtų įvykęs koks nors incidentas ar Laivo pažeidimas, ant seklumų užplaukta nebuvo, nebuvo fiksuota ir jokio susidūrimo su objektais vandenyje. Tai patvirtina ir UAB „Quali Tech ir ir Antanina“ išvada, kad nukrypimas nuo kurso jokios įtakos gedimui negalėjo turėti, nes šioje vietoje Kuršių mariose gylis virš dviejų metrų, o laivo grimzlė yra apie 0,9 m. Draudimas plaukti vietose, kuriose gylis mažesnis nei 0,9 m, tačiau, kaip rodo Navigacinio įrenginio apžiūros akto duomenys, šis draudimas nebuvo pažeistas. Taip pat atsakovas kaip ieškovo Sutarties pažeidimą, iš kurio kildina ieškovo atsakomybę, nurodo Lenkijoje išduoto laivavedžio dokumento negaliojimą Lietuvoje. Šiuo atveju taip pat nėra jokio priežastinio ryšio tarp laivavedžio dokumento netinkamumo ir atsiradusios žalos: mechaninio laivo gedimo nesąlygojo laivavedžio dokumento galiojimas ar negaliojimas. Kad ieškovui kiltų atsakomybė dėl Laivo sugedimo, turi būti nustatyti jo netinkami veiksmai, nulėmę žalos atsiradimą, o ne laivavedžio pažymėjimo nepripažinimas Lietuvoje. Kaip aptarta aukščiau, tokių ieškovo veiksmų ar neveikimo nenustatyta. Ieškovo laivavedžio dokumentas buvo atsakovui pateiktas prieš pasirašant Sutartį ir jo duomenys yra įrašyti į Sutartį. Atsakovas turėjo žinoti, kokie laivavedžio dokumentai yra tinkami, apie dokumento netinkamumą ieškovas nebuvo informuotas, ieškovas nežinojo, kad jo Lenkijoje gautas dokumentas Lietuvoje nepripažįstamas, pačiam atsakovui pažymėjimas atrodė tinkamas, nes jo duomenis įrašė į Sutartį. Atsakovui taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, pažeidė Sutarties sąlygas, tad atsakovas neturėtų reikšti pretenzijų ieškovui dėl savo paties neapdairumo ar nepakankamo rūpestingumo. Pagal sutartį nuomininkas atsako už nuostolius tik esant jo kaltei - tyčiai ar neapdairumui. Tiek pagal Civilinio kodekso, tiek pagal Sutarties nuostatas tam, kad ieškovui kiltų pareiga atlyginti kokius nors atsakovo nuostolius, pirmiausia turi būti įrodyta ieškovo atsakomybė dėl žalą sukėlusio įvykio, t. y. ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, nėra nustatyta jokių ieškovo veiksmų, nulėmusių laivo gedimo atsiradimų, ir atitinkamai jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo veikimo ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Sutarties 30 punkte numatyta nuomininko pareiga, įvykus draudiminiam įvykiui, padengti draudimo neginčijamą išskaitą, atsakovo draudimo sutartyje nustatyta 550 Eur išskaita, ne 1 200 Eur ir ne 1 210 Eur. Jei būtų nustatytos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškovui kiltų pareiga padengti draudimo neginčijamą išskaitą, tai būtų tik 550 Eur suma, atsakovas sau be jokio pagrindo pasiliko 1210 Eur. Tai įrodo atsakovo nesąžiningumą. Pagal Sutarties 62 punktą užstatą nuomotojas gali pasilikti, jei laivo defektai ar kiti trūkumai atsirado dėl nuomininko kaltės, atsakovas neturi teisės pasilikti ieškovo sumokėto užstato. Pagal bendras civilinės atsakomybės nuostatas, atlyginami nukentėjusios šalies faktiškai patirti nuostoliai ir juos nukentėjusioji šalis turi įrodyti, pagrįsti. Atsakovė nurodė, kad nuomos kaina 1815 Eur bus dengiami ir kiti atsakovo nuostoliai, kurių nepadengs laivo draudimas, o nuostolių suma bus vertinama po draudimo kompanijos atsakymo. Atsakovė pasilikdama ieškovo sumokėtas sumas, neturėjo galiojančio, vykdytino ir apibrėžto reikalavimo ieškovui, ne tik dėl to, kad neegzistavo ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, bet dar ir dėl to, kad pati atsakovė tuo metu nežinojo tikrojo savo patirtų nuostolių dydžio, nepateikė ieškovui nei pranešimo apie įskaitymą su nurodytais konkrečiais priešpriešiniais iškaitomais reikalavimais, nei jokių, išlaidas pagrindžiančiu dokumentų, nei draudimo išmokos išmokėjimo ar neišmokėjimo dokumentų. Gavus atsakovo atsakymą į pretenziją, paaiškėjo, kad draudimo kompanija, atėmusi draudimo išskaitą (550 Eur) ir kai kurias neatlygintinas išlaidas, nepadengė tik nedidelės dalies laivo remonto sąskaitos - 803,92 Eur, tuo tarpu atsakovas yra pasilikęs sau visą ieškovo sumokėtą 3025 Eur sumą. Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Atsakovas perdavė ieškovui netinkamos būklės laivą, kuris sugedo paplaukus vos porą valandų, nors nebuvo paveiktas jokių išorinių veiksnių ar įvykių - avarijos, susidūrimo su kitais objektais, užplaukimo ant seklumos, dėl sutarties neįvykdymo yra atsakingas atsakovas. Kadangi sugedo (sulūžo) laivo reduktorius, kurio neįmanoma apžiūrėti nenuėmus sraigto, ieškovas niekaip negalėjo pamatyti reduktoriaus trūkumų ar pažeidimų. Šalys laivo sraigto laivo perdavimo metu neapžiūrėjo, kadangi sraigtas būna paniręs į vandenį, o net jei ir būtų apžiūrėję ir pamatę minimalius įlenkimus, tai nebūtų pagrindas manyti, kad laivas yra netinkamas naudoti, juolab nuomininkui, kuris nėra laivų specialistas. Dėl perduoto laivo trūkumų, atsakingas atsakovas, kadangi ieškovas laivo perdavimo metu jokių trūkumų negalėjo pastebėti be papildomo tyrimo. Neįrodyta, jog laivas sugedo dėl ieškovo kaltės ar kokių nors jo veiksmų, todėl dėl sutarties neįvykdymo yra atsakingas atsakovas, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti pagal atsakovo neįvykdytą sutartį sumokėtus pinigus, iš viso 3025 Eur.