Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-06-14 · Administracinė byla Nr. eI1-3712-402/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
eI1-3712-402/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00133-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Natalja Zelionkienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-3712-402/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00133-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN, įstaiga), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. 23 d. atlieka bausmę Alytaus PN. Pagal nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 9 punktą naujai atvykę į pataisos namus nuteistieji skirstymo į būrius metu informuojami apie galimybę įsidarbinti pataisos namų ūkio brigadoje arba VĮ „Mūsų amatai“ Alytaus filiale. Apie šią galimybę buvo informuotas. 2019 m. rugsėjo mėn. 23 d. atvykus į Alytaus PN buvo paskirtas į 17 būrį, t. y. dirbančiųjų būrį. Į minėtą būrį paskyrusioji komisija turėjo sudaryti sąlygas pareiškėją įdarbinti, tačiau to nepadarė. Būtent tuo metu buvo laisva darbo vieta mokykloje tvarkiniu, į kurią nuteistųjų įdarbinimo komisijai (toliau - Komisija) pareiškėjas buvo pateikęs prašymą įdarbinti. Nuo 2019 m. spalio mėn. 7 d. iki 2020 m. spalio mėn. 10 d. buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir tuo laikotarpiu įdarbino kitą nuteistąjį. Vėliau 2019 m. spalio - lapkričio mėn. tapo žinoma, kad yra laisvos darbo vietos antrojo ir devintojo būrio tvarkiniu, į kurią taip pat pareiškėjas pateikė prašymą Komisijai įdarbinti, tačiau prašymo Komisija netenkino. 2020 m. vasario mėn. 19 - 20 d. Komisijai pateikė prašymą įdarbinti statybose, pagalbiniu darbuotoju, bet prašymas buvo atmestas. 2020 m. balandžio - gegužės mėn., tapo žinoma, kad yra laisva darbo vieta statybose, pagalbinio darbuotojo pareigoms užimti, tačiau neįdarbino. 2020 m. liepos 9 d. pateikė Komisijai prašymą įdarbinti, prašyme detaliai nurodė, ir nuteistojo duomenis (vardą, pavardę), kurio darbo vieta liks laisva, ir konkrečią darbo vietą. Tačiau prašymas Komisijos buvo atmestas, žodžiu paaiškinus, kad darbuotojų pakanka tiek kiek yra. Po 2020 m. liepos 9 d. pareiškėjo pateikto prašymo Komisijai, net trys nuteistieji buvo įdarbinti pagalbiniais darbuotojais statybose. 2020 m. rugpjūčio mėn. atsilaisvinus psichologinio centro tvarkinio darbo vietai, taip pat Komisijai pateikė prašymą įdarbinti, prašymas buvo atmestas. Nuteistųjų įdarbinimo komisija piktybiškai nuolat atmeta prašymus ir pareiškėjo neįdarbina. Neturtinę žalą patyrė, kadangi, jautė visišką priklausomybę nuo kitų valios, depresiją, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, kankino nemiga, visiškai prarado pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir pareigūnais. Dėl aukščiau įvardintų neteisėtų Alytaus PN administracijos veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 7000 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus PN sudaryta įdarbinimo komisija kiekvieno nuteistojo prašymą svarsto individualiai ir kiekvienu atveju priimamas kolegialus sprendimas, vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-30 „Dėl nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos aprašo (toliau Aprašas) patvirtinimo ir nuteistųjų komisijos sudarymo (toliau Komisija)". Nurodė, kad pirmiausia įdarbinant nuteistąjį Alytaus PN, vertinama ar įdarbinamas nuteistasis atitinka šio aprašo 7 punkte nustatytus pagrindinius nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, o jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, vadovaujamasi papildomais kriterijais. Aprašo 7 punktu nustatyta, kad pagrindiniai nuteistųjų įdarbinimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Šio aprašo 8 punktu įtvirtinta, kad jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, reikia vadovautis šiais kriterijais: 8.1. nuteistojo turima darbinė patirtis, į darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“; 8.2. nuteistojo drausmė (turimos galiojančios drausminės nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvaciją dirbti; 8.3, nuteistojo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą. Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privaląs mokėti periodines išmokas vaikų išlaikymui. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ir prašė jį įdarbinti mokyklos ir psichologinio centro tvarkiniu. Alytaus PN Komisija pareiškėjo darbingumą vertino teigiamai, tačiau iš pareiškėjo turimos specialybės, tuo metu pareiškusių norą įsidarbinti kitų nuteistųjų, laisvų pareigybių ir darbo vietų riboto skaičiaus, kilo konkurencijos sąlygos todėl buvo taikytinas Aprašo 8 p. Aprašo 8.1 p. aspektu pareiškėjo įsidarbinimo galimybės buvo vertinamos neigiamai, nes neturėjo darbinės patirties nei Alytaus PN, nei VĮ „Mūsų amatai“. Pareiškėjas turėjo 2020 m. vasario 20 d. paskirtą ir galiojančią vieną nuobaudą, bausmės atlikimo metu buvo paskirtos 57 nuobaudos, neturėjo nei vieno paskatinimo, todėl Aprašo 8.2 p. aspektu pareiškėjas vertinamas neigiamai. Pareiškėjo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, tačiau pirmenybės nesuteikia įsidarbinti, kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes pareiškėjas neturi prievolės mokėti periodines išmokas vaikų išlaikymui, todėl Aprašo 8.3 punkto aspektu pareiškėjas buvo vertinamas neutraliai. Alytaus PN apmokamas darbas nuteistiesiems siūlomas tik esant laisvoms darbo vietoms. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti VĮ „Mūsų amatai“, turi pateikti prašymą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris užregistruojamas ir vėliau, suderinus su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, nuteistasis pristatomas Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžiai įvyko 2020-08-04 ir 2020-09-02 ir atitinkamai buvo svarstomo pareiškėjo 2020-07-20 Nr. 330-561 ir 2020-08-12 Nr. 74-840 prašymai dėl įdarbinimo, pareiškėjas buvo įdarbinimo komisijos posėdyje ir apie atsisakymą tenkinti jo prašymus jis buvo informuotas jo parašymų svarstymo metu. Iki 2020-07-20, Alytaus PN iš pareiškėjo dėl galimybės nesudarymo įsidarbinti skundų prašymų ar pareiškimų negavo, pareiškėjas jokių Alytaus PN sprendimų dėl neįdarbinimo neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. sausio 21 d. skundo padavimo dienos (toliau ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, kad Alytaus PN nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. sausio 21 d. nesuteikė jam galimybės dirbti. Nurodo, kad Alytaus PN administracijai ne kartą buvo pateikęs prašymus jį įdarbinti, tačiau prašymai ignoruojami, dėl to jaučiasi diskriminuojamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nustato, kad nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (BVK 125 straipsnio 3-4 dalys). Nuteistųjų darbo sąlygas nustatytos BVK 128 straipsnyje. Aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą, LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016, konstatavo, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtas teisės normas yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įdarbinti kiekvieną nuteistąjį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į Nuteistųjų įdarbinimo komisiją ir prašė jį įdarbinti statybose pagalbiniu darbuotoju. Iš 2020 m. vasario 20 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4-892 matyti, kad pareiškėjo prašymas buvo svarstytas ir nutarta neįdarbinti, nes turi daug nuobaudų. 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymais pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ir prašė įdarbinti mokyklos ir psichologinio centro tvarkiniu. Iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4-3265 matyti, kad pareiškėjo prašymas buvo svarstytas ir nutarta neįdarbinti, nes elgesys nepatenkinamas, turi nuobaudų. Iš 2020 m. rugsėjo 20 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4-3527 matyti, kad pareiškėjo prašymas buvo svarstytas ir nutarta neįdarbinti, nes nėra laisvų etatų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN apmokamas darbas nuteistiesiems siūlomas tik esant laisvoms darbo vietoms. Alytaus PN sudaryta įdarbinimo komisija kiekvieno nuteistojo prašymą svarsto individualiai ir kiekvienu atveju priimamas kolegialus sprendimas, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-30 patvirtintu „Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos aprašu“. Alytaus PN Komisija pareiškėjo darbingumą vertino teigiamai, tačiau iš pareiškėjo turimos specialybės, tuo metu pareiškusių norą įsidarbinti kitų nuteistųjų, laisvų pareigybių ir darbo vietų riboto skaičiaus, kilo konkurencijos sąlygos todėl buvo taikytinas Aprašo 8 p. Aprašo 8.1 p. aspektu pareiškėjo įsidarbinimo galimybės buvo vertinamos neigiamai, nes pareiškėjas neturėjo darbinės patirties nei Alytaus PN, nei VĮ „Mūsų amatai“, neturėjo paskatinimų, turėjo vieną galiojančią nuobaudą, bausmės atlikimo metu paskirtos 57 nuobaudos, pareiškėjas neturi prievolės mokėti periodines išmokas vaikų išlaikymui.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-30 patvirtintas „Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos aprašas“ (toliau Aprašas). Aprašo 7 punkte nurodyta, kad pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (specialybė). Šio aprašo 8 punktu įtvirtinta, kad jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, reikia vadovautis šiais kriterijais: 8.1. nuteistojo turima darbinė patirtis, jo darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“; 8.2. nuteistojo drausmė (turimos galiojančios drausminės nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvaciją dirbti; 8.3, nuteistojo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą. Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privaląs mokėti periodines išmokas vaikų išlaikymui.

Įvertinus šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus nustatyta, kad Alytaus PN visus pareiškėjo prašymus jį įdarbinti išnagrinėjo ir nurodė, jog šiuo metu laisvų darbo vietų nėra, turi nuobaudų, elgesys nepatenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407-14). Įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, priimdama sprendimą dėl nuteistojo priėmimo į darbą ar atleidimo iš darbo, kiekvieną atvejį vertina pagal konkrečios situacijos aplinkybes atitinkamo asmens atžvilgiu.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN turi teisę, bet ne pareigą nuteistuosius priimti į laisvas darbo vietas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas prašymų svarstymo metu turėjo galiojančią nuobauda, per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas 57 kartus, paskatinimų neturėjo, o Nuteistųjų įdarbinimo komisija skirdama nuteistajam darbo vietą atsižvelgia į nuteistojo drausmę (Aprašo 8.2 p.).

Konstatuotina, kad nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti, kad atsakovas tyčiniais veiksmais atsisakė pareiškėją įdarbinti, taip pat nepaneigė atsakovės atstovės duomenų, jog svarstant pareiškėjo prašymą dėl darbo suteikimo mokyklos ir psichologinio centro tvarkiniu, laisvos darbo vietos nebuvo. Teismo vertinimu, Alytaus PN veiksmai yra teisėti, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime negali vertinamos kaip sudarančios besąlyginį pagrindą jam suteikti darbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl Alytaus PN darbo neužtikrinimo atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas teigė, jog jis jautėsi diskriminuojamas, nes kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne.

Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 17/97).

Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones pagal jų statusą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas yra asmuo turintis specifinį teisinį statusą, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, taip pat į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skirtingai vertinamas su kitais nuteistaisiais. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis jautėsi diskriminuojamas, nes kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir jog žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad nenustačius atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovo atstovo atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė