Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. sausio 21 d. skundo padavimo dienos (toliau ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, kad Alytaus PN nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. sausio 21 d. nesuteikė jam galimybės dirbti. Nurodo, kad Alytaus PN administracijai ne kartą buvo pateikęs prašymus jį įdarbinti, tačiau prašymai ignoruojami, dėl to jaučiasi diskriminuojamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nustato, kad nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (BVK 125 straipsnio 3-4 dalys). Nuteistųjų darbo sąlygas nustatytos BVK 128 straipsnyje. Aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą, LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016, konstatavo, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtas teisės normas yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įdarbinti kiekvieną nuteistąjį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į Nuteistųjų įdarbinimo komisiją ir prašė jį įdarbinti statybose pagalbiniu darbuotoju. Iš 2020 m. vasario 20 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4-892 matyti, kad pareiškėjo prašymas buvo svarstytas ir nutarta neįdarbinti, nes turi daug nuobaudų. 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymais pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ir prašė įdarbinti mokyklos ir psichologinio centro tvarkiniu. Iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4-3265 matyti, kad pareiškėjo prašymas buvo svarstytas ir nutarta neįdarbinti, nes elgesys nepatenkinamas, turi nuobaudų. Iš 2020 m. rugsėjo 20 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4-3527 matyti, kad pareiškėjo prašymas buvo svarstytas ir nutarta neįdarbinti, nes nėra laisvų etatų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN apmokamas darbas nuteistiesiems siūlomas tik esant laisvoms darbo vietoms. Alytaus PN sudaryta įdarbinimo komisija kiekvieno nuteistojo prašymą svarsto individualiai ir kiekvienu atveju priimamas kolegialus sprendimas, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-30 patvirtintu „Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos aprašu“. Alytaus PN Komisija pareiškėjo darbingumą vertino teigiamai, tačiau iš pareiškėjo turimos specialybės, tuo metu pareiškusių norą įsidarbinti kitų nuteistųjų, laisvų pareigybių ir darbo vietų riboto skaičiaus, kilo konkurencijos sąlygos todėl buvo taikytinas Aprašo 8 p. Aprašo 8.1 p. aspektu pareiškėjo įsidarbinimo galimybės buvo vertinamos neigiamai, nes pareiškėjas neturėjo darbinės patirties nei Alytaus PN, nei VĮ „Mūsų amatai“, neturėjo paskatinimų, turėjo vieną galiojančią nuobaudą, bausmės atlikimo metu paskirtos 57 nuobaudos, pareiškėjas neturi prievolės mokėti periodines išmokas vaikų išlaikymui.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-30 patvirtintas „Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos aprašas“ (toliau Aprašas). Aprašo 7 punkte nurodyta, kad pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (specialybė). Šio aprašo 8 punktu įtvirtinta, kad jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, reikia vadovautis šiais kriterijais: 8.1. nuteistojo turima darbinė patirtis, jo darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“; 8.2. nuteistojo drausmė (turimos galiojančios drausminės nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvaciją dirbti; 8.3, nuteistojo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą. Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privaląs mokėti periodines išmokas vaikų išlaikymui.

Įvertinus šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus nustatyta, kad Alytaus PN visus pareiškėjo prašymus jį įdarbinti išnagrinėjo ir nurodė, jog šiuo metu laisvų darbo vietų nėra, turi nuobaudų, elgesys nepatenkinamas.

Pareiškėjas teigė, jog jis jautėsi diskriminuojamas, nes kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne.