Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, tretysis asmuo R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2006-07-10 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu iš D. V. buvo priteistas 400 Lt (115 Eur) išlaikymas mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis sūnui L. V. iki jo pilnametystės (b. l. 3-4). Iš santuokos liudijimo matyti, kad D. V. ir R. Š. 2014-08-30 sudarė santuoką (b. l. 5). Iš gimdomo liudijimo matyti, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini)tėvai yra D. V. ir R. Š. (b. l. 6). Iš nedarbingumo lygio pažymos matyti, kad R. V. nuo 2016-04-07 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 7). Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad R. V. gyvenančios (duomenys neskelbtini) šeimą sudaro vyras D. V. ir sūnus D. V. (b. l. 8). Iš pažymų apie valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-07-31 ir laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 matyti, kad D. V. 2015-12-09 nutraukė darbo sutartį su darbdaviu UAB "B. X. T.“, nuo 2015-12-18 iki 2015-08-01 gavo nedarbo draudimo išmoką. 2015-05-15 nutraukė darbo sutartį su A. Z. individualia įmone, o 2015-06-05 nutraukė darbo sutartį su UAB „S.“. Nuo 2016-04-18 dirba UAB „K.“, laikotarpyje nuo 2016-04-18 iki 2016-02-01 ieškovo pajamos sudarė 1291,05 Eur (b. l. 9-10, 12). Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 R. V. buvo išmokėta 1234,88 Eur suma (b. l. 13-14). Iš Kauno teritorinės darbo biržos matyti, kad R. V. buvo registruota darbo biržoje (b. l. 15). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad R. V. atlyginimas 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo 141,46 Eur (b. l. 16). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašo matyti, kad J. V. ir D. V. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 0,5200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-22). Iš valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad D. V. suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 22). Iš VSDFV pažymos apie asmens įmokas matyti, kad laikotarpyje nuo 2016-08-01 iki 2016-10-31 jokių pajamų iš UAB „K.“ negavo, o laikotarpyje nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gruodžio mėnesio jam buvo mokama ligos pašalpa, kuri 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo po 116,10 Eur, o spalio, lapkričio mėnesiais po 110,82 Eur. (b. l. 37). R. V. pajamos iš (duomenys neskelbtini) mokyklos daugiafunkcinio centro, nuo 2016-10-01 siekia 190 Eur kas mėnesį, o netekto darbingumo pensiją po 101,59 Eur kas mėnesį (b. l. 38-39).

Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Įstatymų leidėjas nustatė, kad užtikrinant vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, turi būti nepažeidžiami jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) .

Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 str.). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo iš jo priteistas išlaikymas vaikui iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis.

Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki 70,00 Eur savo reikalavimą grindžia tuo, kad jau keturis mėnesius dėl ligos jo sveikatos būklė yra prasta ir jis negali dirbti, o jo gaunamos nedarbingumo išmokos siekia tik 58,00 Eur per mėnesį. Taip pat jis nurodė, kad turi dar vieną sūnų, kurį turi išlaikyti. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo finansinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė, ieškovo finansinė padėtis tapo blogesnė. Tačiau ieškovo motyvai dėl mažesnio priteistino išlaikymo nelaikytini svariais. Paminėtina, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, negauna pajamų, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad turi rimtų sveikatos problemų, tačiau nepateikė teismui jokių dokumentų apie savo sveikatos būklę, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali dirbti dėl sveikatos problemų. Iš byloje esančių įrodymų spręstina tik apie laikiną ieškovo D. V. nedarbingumo laikotarpį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras darbingumo lygis, o aplinkybė, kad atsakovas teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiam vaikui, nesudaro teisinio pagrindo priteisti mažesnį išlaikymą, kadangi priteista 400 Lt (115 Eur) išlaikymo suma L. V., tik minimaliai patenkina jo poreikius. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, D. V. mėnesinės pajamos (gaunama ligos pašalpa) pastaruosius du mėnesius buvo 110,82 Eur, o 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. 116,10 Eur. Tai patvirtina VSDFV pažyma (b. l. 37). Juo labiau, kad po priteisto išlaikymo 2006 m. praėjo 10 metų ir vaikui augant jo poreikiai tik didėjo, o ne mažėjo. Ieškovas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi dar vieną išlaikytinį, tai yra sūnų D. V., kuriam šiuo metu yra devyneri metai, kurį išlaiko kartu su žmona R. V.. R. V. yra trečios grupės invalidė, jai nustatytas 55 procentų darbingumas, ji dirba mokykloje mokytojos padėjėja, todėl jos pajamos taip pat nėra didelės. R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kol ieškovas D. V. dirbo ir gaudavo minimalų atlyginimą, pusę jo nuskaičiuodavo antstolė priteistam išlaikymui padengti, o jų trijų asmenų šeima turėdavo pragyventi iš likusios 125,00 Eur sumos. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. gauna netekto darbingumo pensiją po 101,59 Eur taip pat atlyginimą iš (duomenys neskelbtini)daugiafunkcinio centro, kuris iki 2016-09-30 siekė 155,45 Eur o nuo 2016-10-01 siekia 190,00 Eur (b. l. 38-39). Be to, LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad R. V. sūnaus D. V. išlaikymui 2015-04-28 iš ieškovo D. V. prisiteisė po 100,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų iki sūnaus pilnametystės (civilinė byla L2-848-237/2015) ir kaip ji paaiškino teismo posėdžio metu, priteistą 100,00 Eur išlaikymą D. V. sūnui D. V. teikia geranoriškai, todėl jai į antstolį kreiptis nereikia. Išlaikymo, priteisto sūnaus D. V., kuriam yra devyneri metai, išlaikymui ieškovas neprašė sumažinti ir šį teismo sprendimą vykdo geranoriškai, kai tuo tarpu prašo sumažinti priteistą 115,00 Eur išlaikymą sūnui L. V., kuriam yra 15 metų. Akivaizdu, kad ir L. poreikiai yra didesni nei 9 metų vaiko. Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra įstatymo nustatytų sąlygų, jog priteistas išlaikymas vaikui būtų sumažintas, todėl ieškinys atmestinas.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą

CPK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-2820-14809 ieškovas D. V. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei 100 procentų, antrinės teisinės pagalbos bei kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos. Bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovo D. V. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.