Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Dangirai Vidutienei,

nukentėjusiesiems V. K., A. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 2000 m. spalio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 111 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), terminuota 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2006 m. rugpjūčio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, terminuota 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2007 m. birželio 6 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, terminuota 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2008 m. gegužės 13 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį, terminuota 4 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2009 m. gegužės 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį, terminuota 3 metų laisvės atėmimo bausme;

6) 2013 m. birželio 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

7) 2013 m. spalio 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, 9 MGL (338,86 Eur) dydžio bauda;

8) 2015 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 45 parų arešto bausme ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;

9) 2017 m. gruodžio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra;

10) 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto bausme, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., įžūliu elgesiu, pažeisdamas visuomenės tvarką, t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių normų, bei rimtį, t. y. sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę, pašalinių asmenų akivaizdoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė A. K. kumščiu į galvą, nuo ko jis nugriuvo ant žemės, po to, A. B. pribėgęs spyrė gulinčiam A. K. į kairį šoną, tuo bendrais veiksmais su A. B. A. K. padarė kairės pusės 12 šonkaulio lūžimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., V. K. bandant apginti savo brolį A. K., su juo susikibo ir nugriuvo ant žemės, kur priėjęs A. B. spyrė V. K. į veidą, po ko jis (E. A.) spyrė V. K. į veidą, tuo bendrais veiksmais su A. B. padarė V. K. dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. B. 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. A., įžūliu elgesiu, pažeisdamas visuomenės tvarką, t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių normų, bei rimtį, t. y. sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę, pašalinių asmenų akivaizdoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia, po to kai E. A. kumščiu sudavė A. K. į galvą, dėl ko jis pargriuvo ant žemės, pribėgęs, spyrė gulinčiam A. K. į kairį šoną, tuo bendrais veiksmais su E. A. A. K. padarė kairės pusės 12 šonkaulio lūžimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. A., V. K. bandant apginti savo brolį A. K., susikibus su E. A. ir jiems nugriuvus ant žemės, priėjęs jis (A. B.) spyrė V. K. į veidą, po ko E. A. spyrė V. K. į veidą, tuo bendrais veiksmais su E. A. padarė V. K. dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu E. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis yra kaltinamas, ir parodė, kad jis dėl savo sugyventinės sukonfliktavo su R. Š.. Tada jis ranka sudavė smūgius A. K. ir V. K.. Jis grūmėsi, buvo nuvirtę, tuo metu, jis niekaip negalėjo įspirti. Eidamas jis su batu sudavė V. K.. Jam pradėjo bėgti kraujas, lyg, iš nosies. Jie vartėsi ant žemės, ką tuo metu darė A. B. jis nematė. A. B. suriko „bėgam“, ir jie pradėjo bėgti. Jis nematė kaip A. B. spyrė A. K.. Apie A. K. sužalojimus jis nieko negali pasakyti. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis pripažįsta, kad sudavė A. K. ir V. K. į veidą. Jis tikrai nebandė apšlapinti R. Š.. Jis neneigia savo kaltės dėl nukentėjusiesiems A. K. ir V. K. padarytų kūno sužalojimų. Jis sutinka su pateiktu civiliniu ieškiniu. Jis atsiprašė V. K. ir A. K.. Šiuo metu jis dirba pagal verslo liudijimą, išlaiko savo mažametį vaiką.

Teisiamojo posėdžio metu A. B. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, ir parodė, kad įvykio dieną jis su E. A. nuėjo už parduotuvės „Aibė“ išgerti alaus. E. A. pasakė R. Š. „liaukis kabinėtis prie mano J.“. Jis stovėjo šalia A. M.. Staiga jis pamatė kaip V. K. griebė E. A. ir apsivertė, pradėjo grumtis. Jis matė kaip A. K. bandė įspirti E. A. į galvą. Jis griebė A. K. už sprando. Jis patempė A. K. už kojų. A. K. pradėjo į jį smūgiuoti, pargriuvo ant žemės. Jis pradėjo kraujuoti, spjaudytis krauju. Jis pamatė kaip A. K. bėga su medine lentele link E. A.. Jis pradėjo šaukti. V. K. vėl čiupo E. A. už kojų ir jie pradeda ristis. Jis matė, kad ant V. K. lūpų buvo šiek tiek kraujo. Jis vartojo alkoholį tik po šio įvykio, todėl ir įpūtė policijos pareigūnams, įvykio metu jis buvo blaivus. Jis jokių smūgių niekam nesudavė, jis tik bandė juos išskirti. Tuo metu, kai V. K. gulėjo nuvirtęs, A. K. spyrė E. A., ir taip pateikė V. K.. Jis parodė, kad jis nieko nedarė, jis tik bandė juos skirti, šio įvykio metu yra pats nukentėjęs asmuo. Kas sužalojo A. K. šonkaulius, jis nežino. Jis jokių smūgių koja nesudavė. Jis nematė kaip E. A. sudavė A. K. į veidą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad po darbo jam paskambino jo brolis A. K. ir pasiūlė išgerti alaus. Jis, A. M., A. K. ir R. Š. susitiko prie parduotuvės „Aibė, esančioje (duomenys neskelbtini), nusipirko alaus ir už parduotuvės nuėjo jo išgerti. Po kiek laiko atvažiavo E. A. ir A. B.. E. A. priėjo prie R. Š., ištraukė savo lytinį organą, ir pasakė, kad ją apšlapins. Jis jai pradėjo priekaištauti dėl jo draugės. A. K. stojo jos ginti. E. A. sudavė A. K. į galvą ir jie pargriuvo ant žemės. Tada jis pradėjo muštis su E. A., jie pargriuvo, jis buvo jam ant viršaus. Jis matė kaip atbėga A. B.. Jis pamatė koją ir nuvirto. Kai jis atsipeikėjo, jis sėdėjo ant žolės. Jis matė kaip E. A. rinkos telefono detales, kitus daiktus. Tada E. A. vėl spyrė jam į galvą. Po šio spyrio jis vėl kurį laiką nieko neatsiminė. Jis atsipeikėjo tuo metu, kuomet A. M. valė jo veidą. V. K. parodė, kad po įvykio tiek E. A., tiek A. B. jo atsiprašė. V. K. dar kartą patvirtino, kad pirmasis jam į galvą spyrė A. B., o po to E. A.. Jam buvo nustatyti du žandikaulio lūžiai, smūgiai buvo stiprūs, po jų jis nieko neatsimena, jis buvo praradęs sąmonę. Kai atėjo E. A. ir A. B., jie nieko jiems nesakė, buvo ramūs. V. K. parodė, kad jis mušėsi su E. A., jis jam negalėjo įspirti, nes jis buvo iš viršaus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis gerai neprisimena visų aplinkybių, todėl paprašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50,51), jis juos patvirtino. Jis neatsimena, kuris asmuo jam spyrė. Pirmą kartą jam spyrė E. A.. Nei vienas asmuo jo neatsiprašė. E. A. susikibo su jo broliu V. K., o ji susikibo su A. B.. Jis iš pradžių susiėmė su E. A., paskui su juo susikibo jo brolis V. K.. A. K. parodė, kad jis mušėsi su A. B., gali būti, kad A. B. jam įspyrė, bet tiksliai to negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad V. K. yra jos sugyventinis, A. B. yra jos pusbrolis. A. K. su R. Š. pasikvietė ją ir V. K. išgerti alaus. Jie buvo už parduotuvės. Netrukus atėjo E. A. ir A. B.. Matėsi, kad jie buvo vartoję alkoholio. E. A. norėjo apšlapinti R. Š. galvą, bet to nepadarė. A. K. stojo ją ginti, ir jis susimušė su E. A.. Ji neatsimena kam kuris kokius smūgius sudavė. V. K. puolė ginti savo brolį A. K.. Tada A. K. susiėmė su E. A.. A. B. tuo metu nieko nedarė, bandė skirti. E. A. pradėjo ritinėtis su V. K.. Ji matė kaip E. A. spyrė V. K. į veidą ir vieną kartą sudavė su batu. Tuo metu V. K. sėdėjo. Ji bandė juos skirti. V. K. buvo nugriuvęs du kartus. Ji jam nuo veido valė kraują. Ji neatsimena A. K. sužalojimų. A. B. stovėjo nuošalyje. Ji nematė, kad A. B. būtų sudavęs kam nors kokius nors smūgius. Įvykio metu ji buvo gėrusi tik kelis gurkšnius alaus. A. M. parodė, kad aikštelės, esančios už parduotuvės, kurioje jie vartojo alkoholį, danga yra žolynas. V. K. ir E. A. iš pradžių grūmėsi ant žolės, o po to ant kelio.

Teisiamojo posėdžio metu R. Š. parodė, kad A. K. yra jos buvęs sugyventinis, jų santykiai normalūs. Įvykio dieną jie buvo keturiese – ji, broliai K. ir A. M.. Jie gėrė alų už parduotuvės. Netrukus atėjo A. B. ir E. A.. Rankose jie laikė po skardinę alaus, matėsi, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. E. A. pradėjo jai priekaištauti dėl jo draugės J., norėjo ją apšlapinti, todėl A. K. stojo ją ginti. E. A. sudavė jam į veidą, dėl ko jis pargriuvo. Tada V. K. susikibo su E. A.. A. K. susikibo taip pat. Ji nutempė A. B. ir A. K. nuo V. K. ir E. A.. Tada jie mušėsi atskirai. Ji negali pasakyti kas kam kiek kokių smūgių sudavė. Ji matė kaip A. B. spyrė A. K. į šonkaulius. Ji imitavo neva skambina į policiją. E. A. susirinko savo daiktus, ir V. K. su batu stipriai sudavė į veidą. Jam pradėjo bėgti kraujas. Ji matė kaip E. A. su koja sudavė du smūgius į galvą V. K.. A. B. spyrė gulinčiam A. K. į šoną. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kai grįžo namo. R. Š. parodė, kad jie vartojo alkoholį ant žolės. Grumtynės vyko ir ant smėlėto kelio.

Teisiamojo posėdžio metu A. J. parodė, kad jis patvirtina savo duotą išvadą. A. K. tyrimas buvo atliktas lapkričio 2 d. Dokumentuose nurodyta, kad įvykis buvo rugsėjo 15 d. Iš medicininių dokumentų matyti, kad A. K. pasireiškė lokalus skausmas, buvo atlikta rentgenograma, nustatytas dvylikto šonkaulio galo lūžimas. Toks sužalojimas, nesant aprašymų apie išorinius sužalojimus, yra būdingas smūgio sudavimui. Šiuo atveju, A. K. yra nustatytas sužalojimas. Grumtynių metu paprastai būna daugiau sužalojimų. Į jį buvo kreiptasi tik po 1,5 mėnesio nuo įvykio.

2018 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pateikta kopija, iš kurios nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 23.24 val. A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,70 promilių girtumas (1 t., b. l. 9).

2018 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pateikta kopija, iš kurios nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 23.08 val. E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,24 promilių girtumas (1 t., b. l. 10).

2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G394/2018(10), iš kurios nustatyta, kad V. K. nustatyta dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, koja ir panašiai. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasekoje. V. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku (1 t., b. l. 14).

2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G395/2018(10), iš kurios nustatyta, kad A. K. nustatyta kairės pusės 12 šonkaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pavyzdžiui, batu apauta koja, aplinkos daiktu ir panašiai. A. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 12 šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku (1 t., b. l.17).

2018 m. rugsėjo 17 d. akistatos protokolas tarp nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo A. B., iš kurio nustatyta, kad baudžiamojo proceso dalyviai ir toliau laikėsi savo pozicijos kaip ir ankstesnėse apklausose, tačiau matyti, kad kaltinamasis A. B. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad A. K. spyrė E. A., tada dar kartą jam spyrė ir pataikė savo broliui V. K., nors pirmoje savo apklausoje jis nurodė, kad V. K. trenkė E. A.. Papildomai kaltinamasis A. B. nurodė, kad jis matė kaip E. A. spyrė A. K. į krūtinę (1 t., b. l. 96, 97).

2018 m. rugsėjo 17 d. akistatos protokolas tarp liudytojos R. Š. ir kaltinamojo A. B., iš kurio nustatyta, kad baudžiamojo proceso dalyviai ir toliau laikėsi savo pozicijos kaip ir ankstesnėse apklausose, tačiau matyti, kad kaltinamasis A. B. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad jis nematė, ar E. A. kam nors sudavė, nors akistatoje su V. K. jis nurodė, kad jis matė kaip E. A. spyrė A. K. į krūtinę (1 t., b. l. 100, 101).

2018 m. rugsėjo 17 d. akistatos protokolas tarp liudytojos A. M. ir kaltinamojo A. B., iš kurio nustatyta, kad baudžiamojo proceso dalyviai ir toliau laikėsi savo pozicijos kaip ir ankstesnėse apklausose (1 t., b. l. 104,105).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

BK 284 straipsnyje yra apibrėžta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015).

Kaltinamasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl viešos tvarkos pažeidimo bei A. K. ir V. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nors kaltinamasis E. A. ir neigia aplinkybę, jog jis spyrė V. K., kuri yra nurodyta kaltinime, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad jis V. K. ir A. K. sudavė smūgius rankomis, bei tai, kad jis prisipažįsta dėl visų nukentėjusiesiems padarytų kūno sužalojimų.

Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo A. B. pozicija ta, kad A. K. ir V. K. užpuolė ir pradėjo mušti E. A., jis bandė išskirti besigrumiančius asmenis, jis niekam jokių smūgių nesudavė, bei tai, kad jis nematė, ar E. A. sudavė A. K. ir V. K.. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, akistatos protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 19.15 val., viešoje vietoje, E. A. ir A. B. bendrais veiksmais, t. y. suduodami smūgius rankomis ir kojomis, A. K. padarė kairės pusės 12 šonkaulio lūžimą, V. K. padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi, t. y. sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. B. nurodytą aplinkybę, jog jis niekam jokių smūgių nesudavė, paneigia kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. parodymai, liudytojos R. Š. parodymai, kuriuose užfiksuota, jog kaltinamasis A. B. sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiesiems A. K. ir V. K.. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. nurodė, kad jis nematė kaip A. B. spyrė A. K., tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. A. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis matė kaip A. B. spyrė A. K. į šoną (2 t., b. l. 153, 154). Teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. A. parodymų keitimas teisme yra vertintinas kaip bandymas sušvelninti kaltinamojo A. B. padėtį, siekiant prisiimti atsakomybę tik sau dėl nusikalstamų veikų padarymo. Liudytojos A. M. nurodytos aplinkybės teisingumas, jog ji nematė, kad kaltinamasis A. B. būtų sudavęs kokius nors smūgius, taip pat, abejotinas, grindžiant tuo, kad ją ir kaltinamąjį A. B. sieja giminystės santykiai (liudytoja A. M. ir kaltinamasis A. B. yra pusbroliai). Teismas, vertindamas įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. B. nurodyta aplinkybė, jog jis niekam jokių smūgių nesudavė, nesuteikia svarumo nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. ir liudytojos R. Š. parodymams, kuriuose nurodoma, jog kaltinamasis A. B. spyrė A. K. ir V. K..

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo apklausose, tiek apklausoje teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. parodė, kad jis nematė kaip kaltinamasis E. A. sudavė kam nors kokius nors smūgius, tačiau 2018 m. rugsėjo 17 d. akistatoje su nukentėjusiuoju V. K. jis nurodė, kad jis matė kaip E. A. spyrė A. K. į krūtinę (2 t., b. l. 96, 97). Teismas svarsto, kad, šiuo atveju, kaltinamojo A. B. nurodomos aplinkybės yra prieštaringos, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ir dėl kitų jo duotų parodymų teisingumo. Vertinant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, teismas neturi pagrindo jais netikėti, argumentuojant tuo, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, neprieštaringi.

Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji E. A. ir A. B. viešoje vietoje tyčiniais veiksmais, t. y. suduodami smūgius rankomis ir kojomis, nukentėjusiesiems A. K. ir V. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl kaltinamųjų E. A. ir A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį. Teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. sužalojimų padarymo galimai kitomis aplinkybėmis.

Bausmės skyrimas

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmės, t. y. viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmės, t. y. laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje yra numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors kaltinamasis E. A. teisiamojo posėdžio metu bei vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau pirmoje įtariamojo apklausoje jis neigė savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl E. A. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo nelaikytinas atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmę E. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, atsižvelgia į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į kaltinamojo E. A. asmenybę, į tai, kad jis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini) duomenimis charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 122), augina nepilnametę dukterį.

BK 55 straipsnyje yra numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas kaltinamajam E. A. paskirtas bausmes subendrina apėmimo būdu, ir skiria galutinę bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžia vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, teismas į paskirtą bausmę įskaito laiką praleistą laikinai jį sulaikius (BPK 140 straipsnis) nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.45 val iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 14.21 val., t. y. 2 laisvės atėmimo dienos prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, E. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintinos.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, atsižvelgia į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į kaltinamojo A. B. asmenybę, tai, kad jis yra nedirbantis, anksčiau teistas 10 kartų, turi neišnykusį teistumą, administracine tvarka baustas, šiuo metu, jam yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, dėl to, kad jis neatvykdavo į teismo posėdžius, nesilaikė kitų kardomųjų priemonių, buvo išvykęs į užsienį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. B. 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo V. K. (BK 140 straipsnio 1 dalis ) (įvykis 2019 m. kovo 17 d.), kas rodo, jog kaltinamasis A. B. nedaro išvadų dėl savo elgesio, toliau naudoja fizinį smurtą, šiuo konkrečiu atveju, prieš tą patį fizinį asmenį, ankstesniais teistumais paskirtos bausmės nepadarė jam teigiamos įtakos, siekiant užkardyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo A. B. pavojingumą visuomenei, todėl A. B. teismas skiria terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas kaltinamajam A. B. paskirtas bausmes subendrina apėmimo būdu, ir skiria 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, teismas kaltinamajam A. B. paskirtą bausmę subendrina su 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. 30 parų arešto bausme, ir skiria galutinę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d. Teismas įpareigoja paskirtą bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.45 val iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 14.07 val., t. y. 2 laisvės atėmimo dienas. 2019 m. gegužės 23 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi A. B. kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą ir paskelbta jo paieška. 2019 m. spalio 2 d. kaltinamasis A. B. buvo pristatytas į Marijampolės apylinkės teimą, ir nutartimi jam palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas, nustatant 3 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. nuo faktinės kaltinamojo A. B. sulaikymo datos. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, teismas į paskirtą bausmę įskaito laiką praleistą laikinai jį sulaikius nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.45 val iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 14.07 val., t. y. 2 laisvės atėmimo dienas, ir suėmimo laiką, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 23 d.

Teismas iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam A. B. palieka galioti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Dėl civilinio ieškinio

2019 m. sausio 21 d. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – civilinė ieškovė) pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl V. K. ir A. K. suteiktų sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Civilinė ieškovė iš žalą padariusių asmenų, t. y. iš kaltinamųjų E. A. ir A. B., prašo priteisti 1537,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamieji E. A. ir A. B. pripažinti kalti dėl nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tarp kaltinamųjų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 18 – 29), todėl teismas civilinei ieškovei iš kaltinamųjų E. A. ir A. B. priteisia 1537,06 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo, sumokant šią sumą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, esančią akcinėje bendrovėje "Swedbank" banke.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, kaltinamajam A. B. buvo paskirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba (2 t., b. l. 130, 135). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo A. B. turtinę padėtį, išlaidų, susijusių su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, nepriteisia.

Proceso išlaidos nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas visą bausmės atlikimo laiką.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas visą bausmės atlikimo laiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam E. A. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir skirti galutinę bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas visą bausmės atlikimo laiką.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką praleistą laikinai jį sulaikius (BPK 140 straipsnis) nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.45 val iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 14.21 val., t. y. 2 laisvės atėmimo dienas, prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, E. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam A. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kaltinamajam A. B. paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, ir skirti galutinę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtą bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose,bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką praleistą laikinai jį sulaikius (nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 14.07 val., t. y. 2 laisvės atėmimo dienas) ir suėmimo laiką, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 23 d.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam A. B. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Patenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai.

Priteisti iš E. A. ir A. B. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 1 537,06 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose. Nuteistajam A. B. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.