Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas E. Mockaitis Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00010-2014-1

2014 m. gruodžio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Nuosprendžiu iš V. T. nukentėjusiajai R. K. priteista 850 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai K. P. priteista 850 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai Ž. J. priteista 850 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam G. P. priteista 1800 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusi nukentėjusiųjų R. K., K. P., Ž. J., G. P. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteista už tai, kad ji 2013 m. lapkričio mėn., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), A. P. priklausančiame bute iš kambaryje esančios spintos stalčiaus tyčia pagrobė R. K. priklausančią 450 litų vertės auksinę grandinėlę ir 400 litų vertės auksinį kryžiaus formos pakabuką, tuo nukentėjusiajai R. K. padarydama 850 litų turtinės žalos, taip pat pagrobė K. P. priklausantį 550 litų vertės auksinį žiedą ir 300 litų vertės auksinį lašelio formos pakabuką, tuo nukentėjusiajai K. P. padarydama 850 litų turtinės žalos, dar pagrobė Ž. J. priklausančią 450 litų vertės auksinę grandinėlę ir 400 litų vertės auksinį kryžiaus formos pakabuką, tuo nukentėjusiajai Ž. J. padarydama 850 litų turtinės žalos, taip pat pagrobė G. P. priklausančius du auksinius žiedus, kurių kiekvieno vertė – po 900 litų, bendra vertė – 1800 litų, tuo nukentėjusiajam G. P. padarydama 1800 litų turtinės žalos. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. T. 2013 m. lapkričio mėn., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), iš Ž. J. priklausančio buto tyčia pagrobė Ž. J. priklausančią 400 litų vertės auksinę apyrankę ir 400 litų vertės auksinius auskarus, tuo nukentėjusiajai Ž. J. padarydama 800 litų turtinės žalos.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajai V. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimą. Nuteistosios kaltė dėl padaryto nusikaltimo yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: iš dalies pačios nuteistosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu (b. l. 129–130), nukentėjusiųjų K. P., R. K., Ž. J., G. P. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu (b. l. 130–132), taip pat kaip liudytojų apklaustų L. T. ir A. T. parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 132), K. P. protokolu-pareiškimu (b. l. 1), 2014-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 9), daiktų apžiūros protokolu (b. l. 10–14), 2014-02-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 16–21), UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu (b. l. 23), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 24–25) ir kitais įrodymais.

Nors V. T. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, tvirtindama, jog nepagrobė dalies A. P. priklausiusių ausinių papuošalų, tačiau tokie nuteistosios parodymai vertintini kaip nuteistosios gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo pozicija, jog kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė skirtingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ilgą laiką kaltę apskritai neigė, ją iš dalies pripažino tik įvertinusi byloje esančius jos kaltę patvirtinančius įrodymus, todėl darytina išvada, kad iš dalies pripažindama kaltę V. T. tik siekia sumažinti iš jos nukentėjusiesiems priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog V. T. kaltę pagrindžia nuoseklūs ir vienareikšmiai nukentėjusiųjų K. P., R. K., Ž. J. ir G. P. parodymai, duoti tiek apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuriuose jie tiksliai nurodė pagrobtų aukso dirbinių kiekį, aiškiai nurodė, kurį konkrečiai iš jų ir kuriam paliko motina kaip palikimą, nuosekliai paaiškino šių aukso dirbinių įsigijimo aplinkybes, t. y. kuriuos konkrečiai įsigijo jų motina, kuriuos jai buvo padovanoję patys nukentėjusieji.

Pažymėtina, jog nuteistoji V. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog iš A. P. namų pagrobtus auksinius papuošalus ir iš Ž. J. namų pagrobtus auksinius papuošalus pridavė į du lombardus, vieną dieną – iš A. P. pagrobtus 2 žiedus, grandinėlę, 2 pakabukus pridavė į lombardą (duomenys neskelbtini), o kitą dieną – iš Ž. J. pagrobtus auksinius auskarus ir sutrūkusią grandinėlę pridavė į (duomenys neskelbtini). Tačiau tokie nuteistosios V. T. parodymai iš esmės neatitinka nei visų nukentėjusiųjų parodymų, nei kitų byloje esančių įrodymų, kadangi nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme aiškiai ir nuosekliai nurodė, jog mama A. P. kaip palikimą dukrai K. P. paliko auksinį žiedą ir lašo formos auksinį pakabuką, dukrai R. K. – sutrūkusią auksinę grandinėlę ir auksinį kryžiaus formos pakabuką, dukrai Ž. J. – auksinę grandinėlę ir kryžiaus formos pakabuką, o sūnui G. P. – du auksinius vestuvinius žeidus, kuriuos visus A. P. laikė savo namuose širdelės formos papuošalų dėžutėje komodos stalčiuje, tačiau dėžutė jos vaikų buvo rasta tuščia ir užmesta ant spintos. Be to, iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, jog 2013-11-12 V. T. užstatė du vestuvinius žiedus, grandinėlę ir pakabuką, t. y. 4 auksinius dirbinius, o pati V. T. pripažino, jog į UAB (duomenys neskelbtini) pridavė 2 vestuvinius žiedus, grandinėlę ir du pakabukus, t. y. 5 auksinius dirbinius, kuriuos buvo pavogusi iš A. P. namų. Todėl toks nuteistosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, neatitikimas dar labiau kelia abejonių dėl V. T. pateiktos įvykio versijos ir verčia abejoti jos nuoširdumu, duodant parodymus. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu užklausus (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) dėl auksinių dirbinių, buvo gautas atsakymas, jog nuo 2013-11-01 iki 2013-12-31 V. T. nebuvo užstačiusi jokių auksinių ar kitokių juvelyrinių papuošalų (b. l. 32), todėl nuteistosios V. T. nurodyta aplinkybė, kad iš Ž. J. buto pagrobtus aukso dirbinius ji užstatė (duomenys neskelbtini), taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusysis G. P. turėjo nuteistosios V. T. programos „Skype“ slaptažodžius, todėl jo pateikti jų susirašinėjimo programoje „Skype“ lapai su tekstais negali būti laikomi jos kaltės įrodymu. Tačiau pati nuteistoji, duodama parodymus teisme, patvirtino, jog savo kaltę dėl pavogtų auksinių dirbinių ji iš pradžių neigė, tačiau vėliau per programą „Skype‘ prisipažino G. P. juos pavogusi (b. l. 129).

Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistosios V. T. apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiosios Ž. J. siekimo pasipelnyti, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. T. iš Ž. J. namų pagrobė ne tik auksinę 400 Lt vertės apyrankę ir 400 Lt vertės auksinius auskarus, už kuriuos jos tėvai sumokėjo nukentėjusiajai 800 Lt ir dėl to ši neturi jokių pretenzijų, bet ir iš A. P. buto Ž. J. motinos jai perduotus kaip palikimą 450 Lt vertės auksinę grandinėlę ir 400 Lt vertės kryžiaus formos auksinį pakabuką. Todėl nukentėjusioji Ž. J., kaip ir visi kiti nukentėjusieji, turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš nuteistosios V. T. nukentėjusiajai Ž. J. 850 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. T. nesutinka ir su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu nukentėjusiesiems, nurodydama, jog jie tik siekia iš jos pasipelnyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog neturtinė žala ir nukentėjusiesiems priteisti jos atlyginimo dydžiai yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog V. T. iš nukentėjusiųjų pagrobė jų mamai priklausiusius aukso dirbinius, kuriuos, jau būdama ligota, ji paliko nukentėjusiesiems, kiekvienam iš jų įvardydama, koks konkrečiai aukso dirbinys kuriam atitenka, o jų negrįžtamai netekus dėl įvykdytos vagystės, yra neabejotinas pagrindas teigti, kad nukentėjusieji patyrė dvasinių išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog G. P. buvo palikti jo tėvų vestuviniai žiedai, kuriuos, jo teigimu, jis būtų pasilikęs sau ir nešiojęs po santuokos sudarymo, todėl ši aplinkybė, taip pat tai, kad vagystę įvykdė asmuo, su kuriuo jis artimai draugavo ar net siejo ateities planus, leidžia teigti, kad G. P. padaryta didesnė nei nukentėjusiosioms jo seserims neturtinė žala. Pažymėtina, jog V. T. buvo įgijusi visos šeimos pasitikėjimą, jai buvo leidžiama gyventi A. P. priklausančiame bute, vėliau viena iš seserų – Ž. J. – pasikvietė apsistoti pas save, tačiau nuteistoji V. T. pasinaudojo jai suteiktu pasitikėjimu ir įvykdė nusikalstamą veiką – svetimo turto pagrobimą. Akivaizdu, jog dėl tokių nuteistosios veiksmų visi nukentėjusieji patyrė dvasinių išgyvenimų, parodyto pasitikėjimo išdavystės jausmą, todėl nėra pagrindo laikyti jų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo siekimu pasipelnyti iš nuteistosios V. T..

Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistosios V. T. apeliacinio skundo argumentai, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, visa apimtimi, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistosios V. T. apeliacinį skundą atmesti.