Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12259-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12259-2025 už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, D. P. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda. D. P. nubaustas už tai, jog 2025 m. rugsėjo 4 d., 9.40 val., Taikos pr. 29, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka. Tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio valiuotojo pažymėjimo ar galiojančio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Sustabdytas uniformuoto policijos pareigūno, išlipo iš transporto priemonės, tikrinančiam policijos pareigūnui neleidus. Sustabdytas ir tikrinamas policijos pareigūnų, neįjungė įrengtų įspėjamųjų šviesos signalų (avarinės šviesos signalizacijos). Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 91.3, 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. P. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

D. P. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.

ANK 417 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Minėto straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

KET 226 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

KET 16 punktas numato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.

Avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta tikrinančiam pareigūnui sustabdžius (KET 91.3 p.).

Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. P. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Skundą pateikęs D. P. kaltę kategoriškai neigia, tvirtina, kad teisės pažeidimų nepadarė. Nurodė, kad jo vairuojamas automobilis įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, sustojęs avarinę šviesos signalizaciją įjungė, o iš automobilio išlipo dėl neteisėtų policijos pareigūno veiksmų, kadangi šis neprisistatė ir atsisakė tai padaryti. Tokius pareiškėjo argumentus teismas vertina kritiškai - išimtinai kaip pasirinktą gynybos būdą ir juos atmeta, kadangi šią versiją visiškai paneigia ne tik nuoseklūs ir tarpusavyje iš esmės visiškai sutampantys teisme apklaustų pareigūnų parodymai, bet ir bylos medžiagoje esantys garso ir vaizdo įrašai.

Administracinio nusižengimo byloje pateikti 2025 m. rugsėjo 4 d. policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, patvirtinantys skundžiamame nutarime užfiksuotas aplinkybes, o būtent: iš pateikto vaizdo įrašo (ID: a2757c56159ab509292edef4eab059a8, užfiksuotas laikas nuo 09:39:05 iki 09:40:05) matyti kaip policijos pareigūnams sėdint tarnybiniame automobilyje prieina D. P.. D. P. rankoje prieš save laiko mobilaus ryšio telefoną, galimai juo filmuoja ar fotografuoja. Vairuotojo vietoje sėdintis M. R. išlipa, D. P. pareikalavus parodo policijos pareigūno ženklą. Vaizdo įraše užfiksuotas stovintis automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), avarinės šviesos neįjungtos. Policijos pareigūnas įspėja D. P., kad šis negali išlipti iš automobilio be pareigūno leidimo, nurodo, kad neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir už tai numatyta administracinė atsakomybė. D. P. grįžta į savo automobilį.

Vaizdo įraše (ID: 9675df5b399417a4145281118bc2ae28, užfiksuotas laikas nuo 09:37:07 iki 09:40:14) matyti prie D. P. automobilio stovintis policijos pareigūnas A. S., D. P. sėdi automobilyje vairuotojo sėdynėje. D. P. pareigūnui paduoda transporto priemonės registracijos dokumentą (tai patvirtino teismo posėdyje), pareigūnui pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nurodo, kad šių dokumentų neturi, diktuoja asmens kodą, savo mobilaus ryšio telefone parodo draudimo liudijimą.

Skundą pateikęs D. P. teigia, kad priėjęs pareigūnas neprisistatė, jokio tarnybinio pažymėjimo nepateikė, nors jis, D. P., prašė prisistatyti, policijos pareigūnai elgėsi netinkamai, agresyviai, nepaaiškino dėl kokių priežasčių ar kokiu tikslu jis buvo sustabdytas, nors tokią prievolę turi pagal įstatymą.

Teisme apklaustas policijos pareigūnas A. S. parodė prisistatęs D. P., tačiau laiku neįjungė kūno kameros, dėl ko šis momentas nebuvo užfiksuotas vaizdo įrašuose. Tačiau net ir darant prielaidą, kad pareigūnas šių veiksmų neatliko, byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad D. P. sustabdę ir prie jo priėjęs pareigūnas A. S. dėvėjo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat matomoje vietoje ant uniformos buvo pareigūnų tarnybiniai ženklai su identifikaciniu numeriu, tarnybinis automobilis taip pat pažymėtais skiriamaisiais „Policijos“ ženklais, stabdė su įjungtais mėlynais švyturėliais.

Šių įrodymų viseto kontekste nėra jokio pagrindo abejoti, kad D. P. neabejotinai suvokė, kad jį sustabdė ir reikalavimą pateikti vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą duoda būtent policijos pareigūnai, vykdantys eismo kontrolę.

Skundą pateikęs D. P. abejoja policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų patikimumu, nurodo, jog nebuvo daromas visas įvykio vaizdo ir garso įrašas, pateikti vaizdo įrašai nėra autentiški, bet modifikuoti ir sumontuoti darbuotojų, tačiau teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai neduoda pagrindo abejoti pareigūnų kūno kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų patikimumu.

Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2025 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog vaizdo įrašai iš jaunesniojo tyrėjo A. S. 2025 m. rugsėjo 4 d. naudotos kūno kameros buvo iškelti naudojant kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemą. Vaizdo įrašai iš minėtos sistemos iškelti nekeičiant ar koreguojant jų apimties ir turinio. Be to, teismui papildomai užklausus dėl pareigūnų „Body“ kamerų įrašų, 2025 m. gruodžio 1 d. raštu Klaipėdos AVPK atsakė, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284050108 esantys „Body“ kamerų įrašai yra pateikti pilnos apimties ir nekoreguoti. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai A. S. ir M. R. nurodė, kad policijos pareigūnas kūno kamerą įjungia tik bendraujant su asmeniu, o kontaktui pasibaigus – kamera išjungiama, dėl to į bylą pateikti keli vaizdo įrašai, nes su D. P. bendravęs A. S. kelis kartus grįždavo į tarnybinį automobilį ir kamerą tuo metu išjungdavo.

Nors D. P. deklaratyviai teigia, jog vaizdo įrašai buvo dirbtinai sumontuoti, o jose užfiksuoti duomenys iškraipyti, tačiau detaliai peržiūrėjus vaizdo įrašus, nepastebima jokių jų iškraipymų ar iškarpymų. Vaizdo įrašai yra pakankamos trukmės, jog būtų galima nustatyti visas šiuo atveju svarbias įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariami vaizdo įrašai ir juose užfiksuotos aplinkybės (pažymėtina, jog D. P. neneigia, jog įrašuose užfiksuotas jis ir jo vairuotas automobilis) kartu su kitais byloje surinktais duomenimis patvirtina D. P. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas įvykio aplinkybes patvirtino ir D. P. daromus nusižengimus betarpiškai stebėję teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai A. S. ir M. R.. Policijos pareigūnai M. R. ir A. S. parodė 2025 m. rugsėjo 4 d. patruliuodami tarnybiniu automobiliu 9.40 val. pastebėję automobilį BMW, vals. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Automobilis buvo su vokiškais registracijos numeriais, ant kurių nebuvo reikalingų lipdukų, todėl kilus įtarimui apie galimą KET pažeidimą, jį sustabdė. Automobilį vairavęs D. P. vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, taip pat išlipo iš savo automobilio ir neįjungė avarinės šviesos signalizacijos. Pasitvirtino, kad D. P. vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka.

Netikėti A. S. ir M. R. parodymais nėra pagrindo. Šie liudytojai nuosekliai papasakojo, kokiomis aplinkybėmis pastebėjo daromą nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis asmenį sustabdė, kaip vyko bendravimas. Teismo posėdyje nurodytos aplinkybės atitinka informaciją, fiksuotą jaunesniojo tyrėjo A. S. tarnybiniame pranešime. Liudytojų A. S. ir M. R. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad minėti liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu ir patikimumu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti pareigūnų parodymais, bei aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, būtų šališki, tendencingi ar neobjektyvūs.

Byloje esantis PRUM IS išrašas patvirtina, kad transporto priemonės BMW, vals. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (Vokietijos Federacinės Respublikos registracija) paskutinės registracijos pabaigos data - (duomenys neskelbtini).

Nors, D. P. įsitikinimu, policijos pareigūnai elgėsi nederamai ir/ar neteisėtai, kadangi jie neprisistatė, vairavo techniškai netvarkingą automobilį, jį persekiojo ir t. t., tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad teismas policijos pareigūnų veiksmus vertina tik tiek, kiek jie susiję su D. P. padarytais teisės pažeidimais.

Pažymėtina, kad D. P. nesutikdamas su policijos pareigūnų veiksmais, manydamas, kad jie elgėsi netinkami, turėjo teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka, ką, kaip matyti, pareiškėjas ir padarė, ir dėl policijos pareigūnų veiksmų buvo atliktas tyrimas ir priimtas atskiras procesinis sprendimas, todėl teismas šioje byloje nevertina pareiškėjo D. P. išsakytų nusiskundimų dėl pareigūnų veiksmų ar tarnybinio automobilio būklės.

Galiausiai pažymėtina, kad kiti D. P. skundo argumentai nėra reikšmingi galutiniam teismo sprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma. Teismas atkreipia dėmesį, jog EŽTT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną D. P. skunde dėstomą samprotavimą, kuris nėra susijęs su šios bylos nagrinėjamu dalyku, t.y. su skundžiamame 2025 m. spalio 6 d. nutarime nurodytais D. P. padarytais administraciniais nusižengimais, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, susijusių su skundžiamame 2025 m. spalio 6 d. nutarime nurodytais D. P. padarytais administraciniais nusižengimais ir kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui.

Taigi, skundą pateikęs D. P. nagrinėjamu atveju KET reikalavimų nesilaikė, vairavo transporto priemonę automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio valiuotojo pažymėjimo ar galiojančio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, sustabdytas uniformuoto policijos pareigūno, išlipo iš transporto priemonės, tikrinančiam policijos pareigūnui neleidus, sustabdytas ir tikrinamas policijos pareigūnų, neįjungė įrengtų įspėjamųjų šviesos signalų (avarinės šviesos signalizacijos). Teismo nuomone, byloje esantys duomenys prieštarauja D. P. skunde išdėstytai pozicijai ir yra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, požymius. D. P. kaltė padarius šiuos administracinius nusižengimus yra tinkamai įrodyta.

Teismo vertinimu Institucijos 2025 m. spalio 6 d. nutarimu pareiškėjui už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų padarymą paskirtos baudos yra proporcingos jo padarytiems nusižengimams, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudas už minėtus administracinius nusižengimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą D. P., laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12259-2025 pareiškėjo D. P. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. P. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12259-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.