Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10842-19, kurioje

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas 2015-05-13 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 140 str. 2 d. 8 mėn. viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. kaltinamas tuo, kad 2019-03-15, apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,91 promilės), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė V. O. R. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai muštinę apatinės lūpos žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. O. R. sveikatą.

Kaltinamasis V. A. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2019-03-15 nuo 11.00 val. (duomenys neskelbtini) pas draugą gėrė alkoholiniu gėrimus. Apie 12.00 val. iš miestelio grįžo namo į (duomenys neskelbtini), dar parsivežė alkoholinių gėrimų. Pasiėmęs gėrimus nuėjo pas kaimynę V. O. R.. Kartu su ja virtuvėje gėrė alkoholį. Buvo dviese. Abu buvo stipriai apsvaigę, jo sugyventinė J. A. buvo neblaivi ir išėjo namo miegoti. Vėliau susibarė su V. O. R., kuri jį varė namo, o jis norėjo pabaigti išgerti atsineštą alkoholį. Abu sėdėjo prie stalo, jis nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu trenkė V. O. R. į veidą, pataikė į burną, matė, kad tekėjo kraujas. V. O. R. iš karto iš burnos išsiėmė dantų plokštelę, kuri buvo perlaužta pusiau. Ji paskambinusi telefonu kvietė pareigūnus, kurie atvažiavo labai greitai. Jis nuoširdžiai gailisi, O. atsiprašė, sakė, kad ji jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 55-56).

Kaltinimas be visiško V. A. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusioji V. O. R. parodė, kad 2019-03-15, apie 11.00 val., į jos namus užėjo kaimynė J. A., kuri yra V. A. sugyventinė, su ja gėrė alų. Maždaug po pusvalandžio atėjo V. A., kuris atsinešė dar alaus ir buvo neblaivus. Tuomet trise sėdėdami virtuvėje gėrė alų. Vėliau J. A. išėjo namo, o V. liko baigti gerti alkoholį. Buvo apie 13.00 val. Abu buvo neblaivūs, susibarė. Sėdint prie stalo kaimynas kažką pasakė ir trenkė dešinės rankos kumščiu į veidą. Smūgis buvo stiprus. V. A. pataikė jai į lūpas, juto stiprų skausmą. Po smūgio net nugriuvo nuo kėdės, tačiau griuvimas skausmo nesukėlė. Netrukus pajuto, kad skilo burnoje buvusi dantų plokštelė, labai skaudėjo lūpą, kuri kraujavo iš vidaus. Tada paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Medikų pagalbos atsisakė, nes manė, kad sužalojimas nežymus. Atvykus pareigūnams nesugebėjau įpūsti į alkotesterį dėl girtumo. V. A. buvo nustatytas sunkus girtumas, ir iš jos namų jis pasišalino. Vakarop skausmas tik stiprėjo, lūpa kraujuoti nenustojo, todėl kreipėsi į medikus. Jai nustatė muštinę lūpos žaizdą, taip pat klibėjo apatiniai dantys, dantys klibėjo jau ankščiau, ir tuos dantis ruošėsi traukti. Dėl nusikaltimo patyrė fizinę žalą, nes dėl lūpos žaizdos buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Dėl sulaužytos viršutinės dantų plokštelės žala nepadaryta, ją susitvarkė. V. A. jos atsiprašė ir jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 39).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (b. l. 14, 17-20).

Pranešime apie įvykį užfiksuotas V. A. girtumas. Alkotesteriu ARKB-0231 nustatytas (3,81 promilės) girtumas (b. l. 30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G.144/2019(10) matyti, kad V. O. R. nustatyta muštinė apatinė lūpos žaizda, suduotas vienas smūgis, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo specialisto išvada. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. A. 2019-03-15, apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,91 promilės), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė V. O. R. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai muštinę apatinės lūpos žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė josios sveikatą.

.Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas (b. l. 62-65), administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), nedirba (b. l. 67), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 68).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, V. A. skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešieji darbai, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.