Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1500-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
e2S-1500-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17566-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Kreditorius
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Skolininkas
UAB „Arma“
Kategorijos
  • 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1500-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17566-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimo skolininkui UAB „Arma“ dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 29 847,39 EUR skolos, 28 164,29 EUR delspinigių, 5 965,88 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „Arma“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.Teismas nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 435 str. 2 d., pareiškimą atsisakoma priimti, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Kreditorius prašo išieškoti iš skolininko 28 164,29 EUR delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2008-01-16 iki 2017-04-28, taikant 0,05 proc. delspinigių normą. Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Be to, netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.). Teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus paskaičiuoti 28 164,29 EUR delspinigiai ir už tokį ilgą laikotarpį yra neprotingai didelės netesybos.Teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą ir pažeidžiantį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą, atsisakytina priimti (CPK 435 str. 2 d.).

Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti kreditorės Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Teismas neturėjo pagrindo vertinti reiškiamų reikalavimų pagrįstumo ir atsisakyti priimti kreditorės Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo remdamasis netesybų skaičiavimo termino trukme. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ginčas kilo iš valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisinių santykių, kuriems būdingas teisinis apibrėžtumas. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančius atsiskaitymo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis tvarką laikytinos imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių šalys negali nukrypti nuo teisės aktuose nustatytos įsiskolinimų valstybei mokėjimo tvarkos. Atsiskaitymo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis tvarką 2004 m. liepos 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2004-1035 sudarymo metu reglamentavo Mokėjimų už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurių 5 punkte (redakcija, galiojusi pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nuo 2004-05-01 iki 2004-11-18) nustatyta, kad asmenims, nustatytuoju laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Taigi valstybinės žemės pardavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės valstybinės žemės pardavėjui mažinti delspinigių, skaičiuotinų pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, sumos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą CPK 435 str. 2 d. pagrindu. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. CPK 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.Nagrinėjamos bylos atveju kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 29 847,39 EUR skolos, 28 164,29 EUR delspinigių, 5 965,88 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „Arma“. Delspinigiai šiuo atveju paskaičiuoti už 10 metų, kai pagal galiojančias materialinės teises normas delspinigiams yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Išskirtinai ilgas laikotarpis, už kurį kreditorė apskaičiavo netesybas, sudaro pagrindą, net ir atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, spręsti apie pareiškimo aiškų nepagrįstumą. Pažymėtina, jog Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431-440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis) bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. Teismų praktika. 2012. Nr. 37).Kreditoriaus nurodomi argumentai, kad Valstybinės žemės pardavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės valstybinės žemės pardavėjui mažinti delspinigių, skaičiuotinų pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, taip pat nėra pagrįsti. Įstatymas nenustato išimčių dėl ieškinio senaties termino (ne)taikymo, tarp jų ir galimybės netaikyti ieškinio senaties termino dėl to, jog asmens, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, veikla susijusi su viešo intereso tenkinimu. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei, kaip jau minėta, negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė