Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių r., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baigęs 3 klases, išsituokęs, senatvės pensininkas, turintis I-os grupės negalią, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Ž., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu neteisėtai neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) bei šaudmenis – ne daugiau kaip dešimt 16 kalibro šovinių, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2012-03-14 laikė savo namuose, esančiuose Anykščių r., (duomenys neskelbtini) kol šautuvą ir šaudmenis 2012 m. kovo 14 d. paėmė policijos pareigūnai.

Be to, kaltinamasis A. Ž. 2012-03-14, apie 17 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) ., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro savo namų langą šovė iš neteisėtai laikyto lygiavamzdžio dvivamzdžio medžioklinio (duomenys neskelbtini) link lauke dirbusių asmenų - M. D., P. D., P. Ž., tarp kurių buvo ir nepilnametis M. D., pataikė į P. Ž. bei M. D. ir juos sužalojo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - P. Ž. dėl šautinių šūvio įėjimo ir išėjimo žaizdų krūtinės kairėje pusėje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, M. D. dėl šautinių nosies, dešinės alkūnės ir kairės šlaunies sužalojimų, nosies kaulų ir dešinio žastikaulio vidinio krumplio atviro lūžio - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino ir paaiškino, kad šautuvą jis rado daržinėje. Namą jis pirko iš G., o G. turėjo šautuvų. Namą pirko 1972 metais. Kada tiksliai rado šautuvą neprisimena. Šovinių nusipirko turguje. Kada ir kur pirko šovinių neatsimena. Nuo tada kai rado šautuvą daržinėje, jį laikė savo namuose, spintoje. Tą dieną, t.y. 2012-03-14, jis pamatė rūkstančius dūmus, pagalvojo, kad vaikai kažką degina. Nutarė tuos vaikus pabaidyti ir šovė iš šautuvo. Prie jo namo stovi vagonėlis. Prie vagonėlio nieko nebuvo, jokių žmonių. Šovė ne į vaikus. Šovė į viršų. Suaugusių žmonių nematė, niekas prie vagonėlio nevaikščiojo. Vieną kartą šovė dieną, šovė į viršų. Kitą kartą šovė pavakary. Tą dieną jis buvo išgėręs. Gėrė vienas. Išgerti atvežė Ž. ir dar vienas žmogus, kurio pavardės jis nežino.

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. D. paaiškino, kad buvo 2012 m. kovo 14 d. Jis tą dieną dirbo rytinėje pamainoje nuo 5 val., darbas baigėsi apie 2 val. Po darbo jam paskambino jaunesnis brolis. Jis buvo nupirkęs ardymui seną melioratorių vagonėlį. Vagonėlis radosi netoli Ž. namų, kelių metrų atstumu nuo sodybos. Paskambino jam ir paprašė, kad padėtų ardyti. Jis sutiko. Nuvažiavo. Pradėjo dirbti, laužė lentas, tvarkė aplinką. Tada pro Ž. namų atdarą langą vieną kartą kažkas iššovė. Jie kažkiek palaukė, nes buvo baisu, ir po 10-15 min. pradėjo toliau dirbti. Jis stovėjo nugara nusisukęs į kaltinamojo namų langą ir dirbo. Vienu metu pajuto, kad į jį pataikė. Šūvio jis negirdėjo. Jam peršovė nosį, iš karto per veidą pradėjo bėgti kraujas. Jis pradėjo bėgti rėkdamas iš skausmo, kad jį pašovė. Kažkiek metrų nubėgęs nuo Ž. sodybos nukrito ant žemės, nes pasidarė silpna. Jaunesnis brolis iškvietė greitąją ir jį išvežė iš įvykio vietos. Jam buvo sužalota kairės kojos šlaunis (trys skylės), palei akis peršauta nosis ir sulaižyti kairės rankos alkūnės kaulai. Visi sužalojimai padaryti vienu šūviu. Jam gydytojai sakė, jog galvojo, kad jis liks aklas. Kai pradėjo gyti žaizdos ir kai jis pradėjo vaikščioti, visas vaizdas buvo lyg pro rūką. Ranka stipriai sužalota, nieko sunkesnio negali daryti, jam išduotas įtvaras ranką nešioti. Šiuo metu dirba tame pačiame darbe kaip ir prieš įvykį, bet dabar dirba lengvesnius darbus. Patyrė labai didelį šoką, prašo priteisti iš kaltinamojo bent pusę civilinio ieškinio sumos.

L. P. D. parodė, kad kaltinamąjį Ž. jis pažįsta iš matymo. Jam teko pravažiuoti pro jo namus ir jis pamatė, kad ten stovi apgriuvęs vagonėlis. Jis užėjo pas Ž. paklausti ar neparduotų to vagonėlio. Paaiškėjo, kad vagonėlis yra ne kaltinamojo, o V. P.. Tada nuvažiavo į kaimą pas P. ir susitarė, kad parduotų. Nupirko ir važiavo ardyti. Prieš pradedant ardyti Ž. atvežė degtinės butelį, kad leistų pasinaudoti elektra iš savo namų. P. Ž., kad jie nusipirko tą vagonėlį iš V. P.. Tada jie pradėjo ardyti vagonėlį. Ž. leido jiems pasijungti elektrą. Jis su Ž. degtinės negėrė, su juo kažkiek išgėrė P. Ž.. Praėjus kuriam laikui pradėjo šaudyti. Jie jau dirbo dvi ar pusantros valandos, kai pasigirdo šūviai. Po pirmo šūvio jis buvo priėjęs prie Ž. namo, prie lango ir paklausė, kodėl šaudo. Matė, kad Ž. pasidėjo šautuvą. Kitas šūvis buvo po 20-30 min. Antras šūvis buvo į orą. Trečiu šūviu sužalojo nukentėjusiuosius. Tarp antro ir trečio šūvio buvo praėjęs laiko trapas. Po antro karto iššovė praėjus gal valandai. Jis pamatė, kad brolis pradėjo bėgti ir rėkti. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta. Pamatė kruviną brolio veidą. Tada jis paėmė mažėlį brolį ir pasiguldė ant pievos už vagonėlio. Pamatė, kad ir Ž. eina kažkur per pievas. Pirmus šūvius šaudė ne per langelį į vagonėlio pusę, o į kelio pusę. Kai paskutinį sykį šovė, šovė per langą į jų pusę. Pradarytas langelis buvo į kelio pusę, pro kurį jie buvo nusitiesę laidą elektrai. Ž. neatrodė girtas. Kambarys didelis ir visur langai, vieni į kelio pusę, kiti į vagonėlio pusę. Tarp jų ir Ž. nebuvo jokio konflikto. Jie prie jo nelindo, nieko nesakė, nesikabinėjo. Ž. leido pasinaudoti elektra. Du šūviai buvo per atidarytą langą, trečias – per stiklus. Po įvykio su Ž. jau nebebendravo, visi buvo šoko būsenoje. Jis paskambino policijai, greitajai. Greitoji pagalba atvažiavo pirma, policija vėliau. Jie nuo to namo jau buvo nubėgę apie porą šimtų metrų.

L. V. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik tiek, kad dirbo kartu kolūkyje. P. Ž. sodybos stovėjo jai ir jos vyrui priklausantis melioratoriaus namelis, kuris stovėjo dar kolūkio laikais. Likvidavus bendrovę jie jį privatizavo 1995 metais, bet prie savo namų jo neparsivežė, todėl taip ir liko stovėti prie Ž. sodybos. Apie įvykį žino tiek, kiek buvo rašyta laikraštyje ir kiek apie tai kalbėjo žmonės. Tą namelį jie su vyru pardavė P. D.. Vyras pardavė už 200 litų. Valandos ir dienos, kada pardavė, ji neprisimena. Ž. negalėjo galvoti, kad namelis priklauso jam, nes jis turėjo žinoti, kad tas namelis yra jos ir jos vyro.

Teismo posėdžio metu apklausta(duomenys neskelbtini)socialinė darbuotoja R. L. paaiškino, jog kaltinamasis į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus atvyko 2012 m. spalio 25 d. iš (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninės. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose A. Ž. gyvena intensyvioje slaugoje, nes jam reikalinga pagalba. Intensyvioje slaugoje jis yra prižiūrimas visą parą. Pagal savo sveikatos būklę, amžių kaltinamasis savarankiškai gyventi negalėtų. Jis juda su vežimėliu, nes pats vaikšto labai sunkiai. Tikimybės, kad ateityje jo sveikata pagerės, nėra. Turi dimensijos požymių, daug ką pamiršta.

Iš 2012 m. kovo 14 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) A. Ž. priklausanti sodyba. Sodybos apžiūros metu buvo rasta popierinė dėžutė už užrašu BAIKAL, kurioje buvo vienas medžioklinis šovinys, ginklas (duomenys neskelbtini), užtaisytas dviem medžiokliniais šoviniais E. Į. vietos apžiūros metu užfiksuoti sudaužytas lango stiklai, per kuriuos buvo iššautas šūvis (11-15 b.l.).

Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2012-03-22 specialisto išvadoje Nr. 50-6-IS1-200 konstatuota, kad tyrimui pateiktas ginklas yra šaunamasis, o būtent pramoninės gamybos, šalis gamintoja – TSRS, pagamintas 1955 m., (duomenys neskelbtini) skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis ginklas priskiriamas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų. Šautuvas šaudymui tinkamas. Tyrimui pateikti trys vienos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 16 kalibro, medžiokliniai šoviniai, užtaisyti 3,25 mm šratais ir skirti įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams B ir C kategorijos šautuvams, tame tarpe ir pateiktam tyrimui šautuvui. Šoviniai šaudymui buvo tinkami. Tyrimui pateiktos dvi vienos grupės tūtelės yra 16 kalibro, pramoninės gamybos, medžioklinių šovinių dalys – tūtelės, šie šoviniai skirti įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, tame tarpe ir pateiktam tyrimui šautuvui (18-21 b.l.).

Lygiavamzdis medžioklinis šautuvas (duomenys neskelbtini) ir 2 vnt. 16 kalibro tūtelių perduoti saugoti Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui (22 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 500/12(05) matyti, kad M. D. buvo padaryti šautiniai nosies, dešinės alkūnės ir kairės šlaunies sužalojimai, nosies kaulų ir dešinio žastikaulio vidinio krumplio atviri lūžiai. Sužalojimai padaryti šaunamuoju įtaisu (galimai medžiokliniu šautuvu), į ką nurodo svetimkūnių buvimas žaizdų kanalų gilumoje. Dėl nustatytų sužalojimų M. D. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (32 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 344/12(05) matyti, kad P. Ž. buvo padaryta šautinė šūvio įėjimo žaizda ir šautinė šūvio išėjimo žaizda krūtinės kairėje pusėje, padaryta šūvio iš šaunamojo ginklo pasekoje. P. Ž. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (53 b.l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-03-14 18 val. 38 min. A. Ž. buvo nustatytas 1,29 promilių neblaivumas (74 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž., savo namuose, esančiuose Anykščių r., (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (šalis gamintojas – TSRS, pagamintas 1955 m.) 16 kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį (duomenys neskelbtini) bei šaudmenis – ne daugiau kaip dešimt 16 kalibro šovinių, skirtų šaudyti iš 16-o kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, šiam šaudmeniui pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra būtinas leidimas tiek įgyti, tiek jį laikyti. Kaltinamojo A. Ž. kaltė įrodyta jo teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kuriais jis visiškai patvirtino, jog savo namų, kuriuos jis 1972 metais įsigijo iš Grybo, daržinėje rado šautuvą, kurį parsinešė į namus ir ten, neturėdamas tam leidimo, laikė iki 2012-03-14, bei kad nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įsigijo šaudmenis – ne daugiau kaip dešimt 16 kalibro šovinių. Todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltę, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą nusikaltimą, bei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusiojo M. D., liudytojų P. D. ir M. D. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu gautomis specialisto išvadomis bei kitais įrodymais teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. Ž. 2012 m. kovo 14 d., apie 17 val., iš nelegaliai laikomo šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 16 kalibro lygiavamzdžio dvivamzdžio medžioklinio (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šovė iš savo namų lango ir pataikė į P. Ž. ir M. D., padarydamas M. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o P. Ž. – nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. G 500/12(05) nurodyta, kad M. D. buvo padaryti šautiniai nosies, dešinės alkūnės ir kairės šlaunies sužalojimai, nosies kaulų ir dešinio žastikaulio vidinio krumplio atviri lūžiai. Sužalojimai padaryti šaunamuoju įtaisu (galimai medžiokliniu šautuvu), į ką nurodo svetimkūnių buvimas žaizdų kanalų gilumoje. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui.

Sveikatos sutrikdymą sudaro neteisėtas kito asmens sveikatos sutrikdymas. Tai pasireiškia pavojinga kito žmogaus sveikatai veika. Be to turi atsirasti padariniai, tai yra žmogaus sveikatos sutrikdymas, ir turi būti priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad visi sužalojimai nukentėjusiesiems M. D. ir P. Ž. buvo padaryti vieno šūvio metu. Tuo vieninteliu šūviu jis ne tik sužalojo nukentėjusiuosius, bet ir realiai sukėlė pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Toks poveikis buvo padarytas neteisėtais A. Ž. veiksmais – šūviu. Būtent dėl iššauto šūvio ir atsirado nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam M. D. – šautiniai nosies, dešinės alkūnės ir kairės šlaunies sužalojimai, nosies kaulų ir dešinio žastikaulio vidinio krumplio atviri lūžiai, ir nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam P. Ž. - šautinė šūvio įėjimo žaizda ir šautinė šūvio išėjimo žaizda krūtinės kairėje pusėje. Akivaizdu, kad paminėtas poveikis buvo tyčinis – A. Ž. sąmoningai, veikdamas neapibrėžta netiesiogine tyčia padarė nukentėjusiesiems nustatytus sužalojimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 7 p. ir 140 str. 1 d.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 970,53 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (140-147 b.l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo A. Ž. veiksmų. Duomenų, kad ši žala būtų atlyginta, byloje nėra, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. Ž. Valstybinei ligonių kasai, atstovaujamai Panevėžio teritorinės ligonių kasos priteistina 970,53 Lt suma.

Nukentėjusysis M. D. pareiškė civilinį ieškinį 20 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (28 b.l.). Neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo patirti išgyvenimai dėl jam padarytos fizinės ir moralinės žalos. Dėl padarytų sužalojimų jis patyrė skausmą, išsigando, negalėjo dirbti, gyventi įprasto gyvenimo.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis M. D. patyrė skausmą, nepatogumus, tam tikrą laiką negalėjo dirbti, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau didesnių nepatogumų šiuo metu nukentėjusysis nebejaučia, gali dirbti tą patį darbą, kurį dirbo ir iki įvykio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas paminėta, į žalą padariusio asmens kaltę, jo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad neturtinės žalos dydis M. D. nustatytinas 5000,00 Lt, priteisiant šią sumą iš A. Ž. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

N. P. Ž. į teisiamąjį posėdį neatvyko. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 5000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Įvertinus tai, P. Ž. 5000,00 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliktinas nenagrinėtu.

Pagal BK 36 straipsnį padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Taigi asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina, pradeda mokytis ir pan.). Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamajam A. Ž. yra 80 metų. Šiuo metu jis yra patalpintas ir gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose. (duomenys neskelbtini) globos namuose A. Ž. gyvena intensyvioje slaugoje, nes jam reikalinga nuolatinė pagalba. Intensyvioje slaugoje jis yra prižiūrimas visą parą. Pagal savo sveikatos būklę, amžių kaltinamasis savarankiškai gyventi negalėtų. Kaltinamasis turi kraujagyslinės demencijos požymių, nors dėl savo psichikos būklės supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (96-98 b.l.). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis A. Ž. buvo patalpintas gyventi į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, kur jam teikiama intensyvios slaugos priežiūra, sprendžia, kad kaltinamasis A. Ž. nebekelia pavojaus. Kaltinamojo A. Ž. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra netikslingas ir nereikalingas BK 41 str. nurodytais bausmės paskirties požiūriais. Remiantis išdėstytu, teismas laiko galimu, pamatuotu ir teisingu BK 36 straipsnyje numatytu pagrindu atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 138 str. 2 d. 7 p., 140 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.

Daiktiniai įrodymai – lygiavamzdis medžioklinis šautuvas Nr. 60317-55 ir 2 vnt. 16 kalibro tūtelių, saugomi Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyryje (22 b.l.), konfiskuotini ir perduotini Ginklų fondui.

Daiktiniai įrodymai – nukentėjusiajam M. D. priklausantys kombinezoną, sportinės kelnės ir megztinis, bei nukentėjusiajam P. Ž. priklausantys švarkas, marškinėliai ir megztinis nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiesiems M. D. ir P. Ž. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Kiti daiktiniai įrodymai – kartono lapas ir kaltinamajam priklausantys drabužiai – kelnės ir striukė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Prie bylos pridėti du konteineriai šūvio pėdsakams nuimti, supakuoti į paketą Nr.0126079, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Kardomoji priemonė – dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. LD 513653 paėmimas buvo panaikinta Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi (167-168 b.l.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo pritaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)299, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 36 str., A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje atleisti, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į.k. 191351679), atstovaujamai Panevėžio teritorinės ligonių kasos, iš A. Ž. priteisti 970,53 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt litų ir 53 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam M. D. iš A. Ž. priteisti 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

N. P. Ž. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. 60317-55 ir 2 vnt. 16 kalibro tūtelių konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui.

Daiktinius įrodymus – nukentėjusiesiems M. D. ir P. Ž. priklausančius kombinezoną, sportines kelnes ir megztinį, švarką, marškinėlius ir megztinį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiesiems M. D. ir P. Ž. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Kitus daiktinius įrodymus – kartono lapą ir kaltinamajam priklausančius drabužius – kelnes ir striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Prie bylos pridėtus du konteinerius šūvio pėdsakams nuimti, supakuoti į paketą Nr.0126079, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.