Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiajam D. R., jo įstatyminiams atstovams G. R., R. R., kaltinamajam S. G., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, specialistei S. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1970-06-20 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-12-30, apie 14.00 val., Kaune, E. O. g. 4 kieme, viešoje vietoje, garsiai šaukdamas necenzūriniais žodžiais išplūdo per kiemą einantį D. R. ir sugriebęs jį pastūmė, nuo ko D. R. atsitrenkė galva į namo sieną ir dėl šių veiksmų jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas pasireiškė kaip lengvas galvos smegenų sukrėtimas, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

S. G. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad grįžo iš Anglijos draugas V. M.. Su juo seniai nesimatė, užėjo pas jį į namus, ta proga išgėrė. Jų namo uždarame kieme iš mokyklos dažnai ateina mokiniai parūkyti, šiukšlina, ne kartą yra prašęs juos išeiti iš kiemo. Išėjęs kartu su draugu į kiemą pamatė ateinančius į kiemą jaunuolius , todėl paprašė vaikinus išeiti iš kiemo ir nešiukšlinti. Tačiau vienas iš jaunuolių su pasityčiojimu jam atsakė „einam susileisti“. Jam pakartotinai paprašius išeiti iš kiemo, nukentėjusysis toliau ėjo, todėl jam jis užstojo kelią. Prie jo priėjo vienas D. R. ir pasakė nori praeiti, jis atsakė, kad čia nėra praėjimo, kad jis čia negyvena ir turi išeiti iš kiemo. Jis jaunuoliui pasakė iškvies policiją ir jam atsisukus papurškė dujų į akis, todėl susilenkė. Tarp jų kontakto nebuvo. Nežino, kodėl taip įvyko. Pribėgo parduotuvės „Drogas“ apsaugos darbuotojas. Nuėjo namo, išsiplovė akis, nuėjo į parduotuvę parsinešė alkoholio ir būdamas namuose toliau bendravo su draugu. Jis pats paskambino policijai, informavo apie įvykį. Po kurio laiko už lango išgirdo triukšmą, pamatė atvažiavusią policiją. Išėjo į kiemą pasiaiškinti, nes nebijojo, nebuvo kaltas. Pasiūlė važiuoti į komisariatą, nuvažiavo, negalvojo, kad viskas taip baigsis. Nurodė, kad gali garsiai nusikeikti, nes turi problemą, garsiai kalba, dirbo balduose, kur didelis triukšmas, bet ne iš piktos valios garsiai kalba. Jis stengiasi nesivelti į konfliktus, nes turi problemų su sveikata, neturi fizinės jėgos, vos pajuda. Jam nebuvo tikslo suduoti jaunuoliui, nes ir nebuvo pavojaus. Apsaugos darbuotojo nepažinojo, jis išeidavo iš tarnybinių patalpų, kurių durys netoli jo namo laiptų, parūkyti. Kai jis priėjo prie nukentėjusiojo, buvo blaivus, nešaukė ir necenzūriniais žodžiais nešnekėjo. Jie kalbėjosi nuo Laisvės al. apie 10 m., o nuo E. O. g. 4 namo apie 4-5 m. nukentėjusiojo netampė už rūbų, jo nestūmė, jis nenugriuvo ir neatsitrenkė į namo sieną. Perspėdamas jaunuolius, kad nešiukšlintų, vykdė savo pilietinę pareigą. Iki šio įvykio su nukentėjusiuoju nėra buvę jokių konfliktų, nebuvo pažįstami, gal jie patys išsigando ką padarė, nes neturėjo teisės naudoti dujų balionėlį. Tvirtina, kad nukentėjusiojo nelietė.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad su draugais po pamokų ėjo pro E. O. g. 4 esantį bromą, nes yra praėjimas, trumpino kelią, ėjo iki stotelės. Jis ėjo pirmas, įėjus į bromą, matė jog ten buvo kaltinamasis su draugu, kuris pradėjo šaukti, kad jie neitų ten rūkyti, jie atsakė nerūko. Teigia, kad nešiukšlino, tik norėjo praeiti, tuomet kaltinamasis visokiais necenzūriniais žodžiais pradėjo juos plūsti. Jis sustojo, draugai jau buvo sustoję toliau. Kaltinamasis prie jo pribėgo iš nugaros, jam atsisukus, jis griebė jį už striukės peties viena ranka, traukė į save ir pastūmė, jis atsitrenkė į sieną. Jis pajuto nuo jo stiprų alkoholio kvapą, pamatė ginklą, tuomet jis išsitraukė dujų balionėlį. Jis pats paskambino policijai, tėvui. Draugai išsigandę pabėgo, nes pamatė ginklą – revolverį. Kaltinamasis visiškai be priežasties juos užsipuolė, jie tiesiog ėjo ir jam nepakluso. Negali pasakyti, kaip tuo metu buvo apsirengęs, su striuke, įpratęs nešioti gobtuvą. Nuo atsitrenkimo į sieną, užsiėmė už galvos, nes skaudėjo, nenugriuvo, sąmonės neprarado, tik sumirguliavo akyse, kraujas nebėgo, guzas buvo. Atsitrenkė pakaušiu į sieną. Pykino, po to negalėjo užmigti, galva svaigo. Neatsimena, kada kreipėsi į medicinos įstaigą, savaitės laikotarpyje. Striukė buvo suplyšus per siūlę ties pažastimi. Striukę išmetė, ikiteisminio tyrimo metus jos nepateikė apžiūrai. Pareikštas 1600 Lt ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Ne vieną kartą važiavo pas daktarus, svaigo galva apie savaitę, buvo smegenų sutrenkimas, pykino, patyrė nepatogumus. Namuose gydėsi, gėrė vaistus. Pas psichologus psichiatrus nesilankė. Dujų balionėlį (ašarines dujas) davė tėvas, nešiojosi savigynai.

Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas G. R. paaiškino, jog jam įvykio aplinkybės žinomos tik iš sūnaus pasakojimo. Palaiko civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos priteisimo( b.l.99, t.1).

L. V. A. parodė, kad įvykis įvyko prieš du metus žiemą, buvo prisnigę. Jis, D. R., E. U. ir L. G. po pamokų ėjo nuo Laisvės alėjos E. O. g. kirsti kampą ir tik įėjus į bromą, palei namą priėjo kaltinamasis, sako: „eikit iš čia, nerūkykit ir negerkit“. D. R. sakė „mes eisim ir praeisim, ten atrakinti vartai“. Jie buvo atokiau nuo D.. Tada kaltinamasis pribėgo prie D., griebė jam už striukės, visa jėga patempė į save, nuo to D. pasitraukė link jo, pasisuko, išsitraukė pipirines dujas ir pradėjo purkšti. Jie išsigando ir pabėgo, kas toliau vyko tarp jų neįsivaizduoja. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius. Nuo patempimo iš už nugaros, matė sieną šalia, neatsimena, ar matė, kad nukentėjusysis atsitrenktų į sieną. Tuo metu nesiruošė ten gerti, rūkti, gal kažkada labai seniai ten yra buvęs ir rūkęs, bet tuo metu nieko nedarė. Tuo metu nukentėjusysis buvo apsirengęs pūkinę striukę, kelnes, turėjo kuprinę, gal tempė už kuprinės, galvos apdangalo neprisimena. K. D. ištrūko iš kaltinamojo, nematė. Tame kieme be jų, ar buvo pašalinių žmonių, negali pasakyti, nepamena. Geriau įvykį atsiminė ikiteisminio tyrimo metu.

L. V. A., vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisme pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2011-01-07, apie 14–14.30 val. po pamokų, su savo draugais L. G., E. U. ir D. R. ėjo iš E. O. gatvės ir ketino pereiti į K. D. gatvę. Nusprendė sutrumpinti kelią, todėl ėjo per vieną iš ten esančių kiemų. Užėjus į kiemą pamatė, kad iš namo laiptinės išėjo vyras. Jie ėjo per kiemą, o vyras stovėjo jiems iš dešinės pusės. Einant jis jiems pasakė, kad neitų per kiemą ir nerūkytų. Jie pasakė, kad nerūkys, o tik nori praeiti per kiemą. Tuomet vyras garsiai šaukdamas pradėjo juos plūsti necenzūriniais žodžiais. Jie kiek stabtelėjo, tačiau D. R. pasakė, kad jis vis tiek eis per kiemą. Iš vyro elgsenos ir kalbos matėsi, kad jis buvo neblaivus. D. R. paėjus į priekį, vyras prie jo pribėgo ir sugriebęs už striukės pradėjo tampyti. D. R. nesileido jo tampomas ir ketino iš jo ištrukti, nes vyras jį spaudė prie sienos. Viskas vyko už į 15 metrų, todėl pilnai tvirtinti, kad D. R. dėl tampymo atsitrenkė galva į sieną, negali. Visas veiksmas vyko greitai ir spontaniškai bei užtruko keliolika sekundžių. D. R. ištrūko iš jį užpuolusio vyro gniaužtų tik papurškus į vyrą iš pipirinių dujų balionėlio. Papurškus dujų, vyras nukrito ant sniego, tačiau ir toliau keikė juos. Visa tai matydami jie išsigando ir pabėgo į E. O. gatvę, vėliau į Laisvės alėją. Visa tai matė kieme buvęs vyras bei kieme buvęs parduotuvės apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas įvykį matė iš 25-30 metrų atstumo. Po kelių minučių trise sugrįžo iki to paties kiemo, nes ketino pasižiūrėti kas nutiko D. R.. D. R. sutiko išeidinėjantį iš kiemo. Jis pasakė, kad iškvietė policiją ir kad atvažiuos jo tėvas. Taip pat paminėjo, kad jį užpuolęs vyras turėjo pistoletą, kurį matė prisegtą prie jo diržo. Po to atvykus policijos pareigūnams, jie nuvyko į policijos komisariatą. Taip pat važiavo ir D. R. užpuolęs vyras. (1 t., b. 1. 46).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo E. U. parodymai, kad įvykio dieną po pamokų su savo draugais L. G., V. A. ir D. R. ėjo iš E. O. gatvės ir ketino pereiti į K. D. gatvę. Ėjo pro bromą ir prie jų prisikabino kaltinamasis, paklausė, kur jie eina, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Iš laiptinės kaltinamasis buvo vienas išėjęs, dar buvo apsaugos darbuotojas. Jie kaltinamajam nieko nepadarė, tik pasakė, kad nori praeiti. Kaltinamasis jiems pasakė, kad jie eina rūkyti, nors jie eidami nerūkė. Įvyko konfliktas, apsižodžiavo, kaltinamasis puolė D. R., jį stūmė į sieną. Nuo jo siena buvo apie 1-1,5 m. Toliau nieko nematė, nes išsigandę pabėgo iš bromo. Išsigando, nes įtarė, kad kaltinamasis neblaivus, matėsi iš jo eisenos, svirduliavo (1 t., b.l. 99).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo L. G. parodymai, kad įvykio dieną po pamokų su savo draugais V. A., E. U. ir D. R. ėjo iš E. O. gatvės ir ketino pereiti į K. D. gatvę, norėjo kirsti kampą ir ėjo pro kiemą. Kaltinamasis kieme pradėjo rėkauti, kad jie nerūkytų, jie pasakė, kad nori tik praeiti. Kaltinamasis pradėjo naudoti necenzūrinius žodžius, pribėgo prie nukentėjusiojo ir trenkė jį į sieną, tada D. R. išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė, o jie išsigandę pabėgo. Eidami nerūkė, šiukšlių nemėtė (1 t., b. l. 101).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo V. M. parodymai, kad jis su kaltinamuoju yra seni pažįstami. Jis grįžęs iš užsienio, užvažiavo pas jį. Nutarė ta proga išgerti. Abu išėjo nusipirkti gėrimų. Daugelis nepilnamečių tame uždarame kiemelyje rūko. Todėl tą dieną atėjus į kiemelį jaunuoliams, jis liepė jiems išeiti. Išėjęs iš laiptinės ėjo tiesiai per bromelį, o kaltinamasis buvo pasilikęs su jaunuoliais. Matė, kaip atėję jaunuoliai kiemelyje rūkė, jie buvo keturiese. Jis tuo metu buvo toliau. Belaukdamas pamatė išbėgančius tris jaunuolius ir suprato, kad kažkas atsitiko. Grįžęs atgal, pamatė, kad apsauginis laiko nukentėjusįjį ir pasakė, kad sudavė į veidą. Pamatė, kad kaltinamajam buvo papurkšta dujų, suteikė pagalbą. Negirdėjo, kad kaltinamasis būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Stovėjo nuo sienos maždaug apie 5 metrus, nuo stūmimo negalėjo atsitrenkti į sieną. Paties konflikto nematė, tik matė, jam išėjus iš laiptinės, jaunuoliai rūkė.

Liudytojas J. B. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino teismo proceso metu, tada nepažinojo, nukentėjusiojo taip pat. Kaltinime nurodytu laiku, apie 14 val. dirbdamas apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Drogas“ per pietus išėjo parūkyti į E. O. g. 4 vidinį kiemą. Berūkant pastebėjo, kaip įėjo pro bromą keturi vaikinai iš E. O. gatvės, tuo metu išėjo iš laiptinės kaltinamasis su draugu. Kaltinamojo draugas nuėjęs šiukšles išmetė į šiukšlinę, o kaltinamasis pamatė einančius vaikinus, sako: „kur einat“, pasiūlė išeiti iš kiemo, nes suprato, kad šiukšlina. Trys vaikinai sustojo anksčiau, o vienas nukentėjusysis ėjo į priekį, pareplikavo, sakė: „susileisiu dozę ir išeisiu“. Kaltinamasis užstojo jam kelią, jie persimetė keliais žodžiais. Jis su pardavėja šnekėjosi, pamatė momentą, kaip kaltinamasis už veido užsiėmė ir nematė, kas įvyko, pagalvojo, gal trenkė. Kaltinamasis užsiėmęs už veido ėjo į laiptinę, o nukentėjusiajam jis pasakė „išsikviesk policiją“. Jis nieko neatsakė, kiti jaunuoliai buvo išėję iš bromo, jis su draugais nebendravo, neaptarinėjo, kas atsitiko. Po to atvažiavo policija, jį vietoje apklausė. Iš kaltinamojo sužinojo, kad jam papurškė dujas. Jis nematė jokių grumtynių. Kad būtų vartojami necenzūriniai žodžiai, neįsiklausė, nes greitai viskas įvyko. Kaltinamasis nukentėjusįjį sustabdė tarp dviejų namų, arčiau priešais pastatą, apie 5 m. nuo sienos. Nugriuvusių nei vieno nematė. Kai su nukentėjusiuoju bendravo, ant jo kūno kraujosruvų, kitų sužalojimų nepastebėjo. Iš nukentėjusiojo elgesio nesimatė, kad jis būtų pasikeitęs, sąmonę praradęs, viskas buvo gerai. Jeigu būtų kažkoks susistumdymas, būtų pats pribėgęs, išskyręs. Nukentėjusysis neaiškino, kad kaltinamasis naudojo jo atžvilgiu smurtą. Jam po to pats kaltinamasis paskambino į parduotuvę ir padėkojo jam. Jis paklausė, kas jam atsitiko, atsakė, kad gavo dujų į veidą.

Specialistė S. B. paaiškino, kad D. R. buvo apžiūrėtas 2011-01-28, buvo atvykęs su tėvu. Apžiūros metu išorinių sužalojimų nebuvo, nes po įvykio buvo praėjęs ilgas laikas, mėnuo laiko. Jis nurodė, kad kreipėsi į klinikas ir gydėsi ambulatoriškai Kalniečių poliklinikoje. Todėl buvo išreikalauti medicininiai dokumentai ir surašyta išvada, remiantis medicininiais dokumentais. Į Kauno klinikas kreipėsi 2010-12-31, buvo apžiūrėtas pediatro ir vaikų neurologo, daryta kompiuterinė tomografija, diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Klinikiniai požymiai: pykina, skauda galvą, svaigsta galva, o objektyvūs tyrimo duomenys: rombergo pozoje pasvyruoja. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad objektyviai sumušimo žymių nematyti, o neurologas konstatuoja, kad pakaušio-viršugalvio srityje odos paraudimas, bet paraudimas nevertinamas, todėl ji nerašė. Gydėsi trumpai, 2011-01-03 buvo apsilankęs Kalniečių poliklinikoje, bet sirgo visai kita liga – nazofaringitu (peršalimu). Ji nematė jo po traumos, tą nustatė neurologas, nustatyta diagnoze neabejoja. Neurologas rėmėsi klinikiniais simptomais ir atliktu objektyviu tyrimu. Tik prisilietimo neužtenka, kad išsivystytų galvos smegenų sukrėtimas. Kadangi kreipėsi kitą dieną, guzas galėjo ir pranykti. Turėjo būti pakankamas smūgis, ne tik prisilietimas, ne visada lieka išoriniai sužalojimai, nekiekvienas trauminis poveikis palieka. Kontaktuoja plaukuota galvos dalis, išorinių gali ir nelikti. Šiuo atveju nebuvo išorinių sužalojimų. Iš kompiuterinės tomografijos, kai kurių minkštų audinių komponentas, bet šiuo atveju niekas nerodo. Neurologas rodo, kad odos paraudimas, galimai kontakto vieta. Vienas iš požymių yra svyravimas rombergo pozoje. Kad simuliuoti, reikia žinoti, ką reikia daryti rombergo pozoje. Žmogus stovi ištiesęs rankas į priekį, užmerktomis akimis. Šitas simptomas gali būti prie kitų galvos smegenų ligų. Lengvas galvos smegenų sukrėtimas gali būti trenkiantis į sieną, smūgis į veidą, gali nugriuvus, gali stumiant krūtine ir trenkiantis į sieną galva.

Teismo posėdžio metu buvo ištirti, įvertinti ir šie rašytiniai įrodymai:

Iš 2011-01-28 specialisto išvados Nr. G 365/11 (02) matyti, kad D. R. medikams paaiškino, kad 2010-12-30 E. O. g. 4 kieme nepažįstamas vyras jį pastūmė ir jis galva trenkėsi į sieną. Be sąmonės nebuvo. D. R. diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Kadangi medicininiuose dokumentuose išoriniai sužalojimai neaprašyti, detalizuoti sužalojimo padarymo mechanizmą nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2010-12-30 (1 t., b. l. 20-21).

LSMUL VšĮ Kauno klinikų asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele nustatyta, kad D. R. kreipėsi 2010-12-31, buvo konsultuotas pediatro ir vaikų neurologo, daryta kompiuterinė tomografija. Pediatro konsultacija: objektyviai galvoje sumušimo žymių nematyti (...). Galvos smegenų kompiuterinis tyrimas Nr. 2370 – sub ir supratentoriniai židinių galvos smegenų tankio pakitimų nematyti. Neurologo diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimo sindromas. Pakaušio-viršugalvio srityje paraudusi oda. Skirtas tausojantis režimas, gydėsi trumpai (1 t., b. l. 23-27).

VĮ Kalniečių poliklinikos asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, kad D. R. kreipėsi 2011-01-03, diagnozuota ūminis nazofaringitas (peršalimas) (1 t. b. l. 20, 22).

2010-12-30 dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu nustatyta, kad D. R. policijos pareigūnams pateikė dujų balionėlį „Pro Sekur“, kuris 2011-06-02 pakvitavimu grąžintas G. R. (1 t., b. l. 29, 30).

Iš 2010-12-30 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad S. G. buvo nustatytas 1,31 promilės girtumas (1 t., b. l. 49).

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad S. G. diagnozuota stuburo išvarža. Nedarbingo lygio pažyma nustatytas darbingumo lygis 40% (1 t., b. l. 168-169).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiuoju, kaltinamuoju ir liudytojais, nustatyti pagal kiekvieno jų parodymus įvykio vieta, nukentėjusio ir kaltinamojo buvimo vieta, atstumai( t.1,b.l.124-155).

2012-06-28 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad adresu E. O. g. 6, Kaune, yra dviejų aukštų mūrinis namas. Ties E. O. g. 6, matyti įėjimas (bromas) į namo kiemą. E. O. g. 6 namas yra sujungtas su E. O. g. 4 bei E. O. g. 2 namais. Ties E. O. g. 4 namu, taip pat matyti įėjimas (bromas) į namo kiemą. Įėjus pro E. O. g. namo Nr. 6 bromą, patenkama į kiemą, kuris yra sujungtas su E. O. g. namo Nr. 4 kiemu. Kieme pasikus į kairę pusę ir paėjus apie 30 metrų į priekį, matomas kitas išėjimas (bromas) iš kiemo. E. O. g. namo Nr. 6 namo kiemas yra sujungtas su E. O. g. namo Nr. 4 kiemu, t. y. šiuos namus sieja vienas kiemas bei į juos galima patekti per du įėjimus – išėjimus (bromus).

K. S. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 284str.1d. t.y. viešosios tvarkos pažeidimas. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Iš surinktų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, jog įvykio vieta Kaune, E. O. g. 4 / Laisvės al.110 kiemas, kuriame pastatų išsidėstymas rodo jog šie namai stovi L. al. Ir O. gt. sankirtoje, kampiniai namai, sudarantys trikampį( b.l. 170, t.1), kur pėstiesiems susisiekimas tiek į O. gt., tiek į Laisvės al. yra lengvai prieinamas, žiemos metu nuolatos valomomis gatvėmis. Bandant pereiti namų kiemą, kaip teigė nukentėjusysis D. R. ir liudytojai V. A., E. U. ir L. G. kelias nesutrumpėtų, nebent keletu metrų( b.l.170,t.1.), tačiau pastarųjų tvirtinimu, tame kieme jie yra buvę nedaug kartų, V. A. ir E. U. teisme patvirtino, kad jie tą kiemą žino, praeiti galima pro vartus, be to jiems yra tekę rūkyti šiame kieme( b.l.100, t.1). Todėl teismas įvertinęs šias aplinkybes, labiau tiki kaltinamojo aiškinimu, jog uždarame kieme, nuolatos renkasi jaunuoliai, rūko, mėto nuorūkas, šiukšlina kiemą, nei nukentėjusio ir liudytojų parodymais, kad jie neva norėjo tik praeiti į O. gatvę iš Laisvės al.. Vieta vieša, joje be paminėtų asmenų buvo ir kitų asmenų, šiuo konkrečiu atveju apsaugos darbuotojas J. B.. Konfliktas tarp nukentėjusiojo D. R. ir kaltinamojo S. G. kilo dėl to, kad nukentėjusysis nepakluso kaltinamojo prašymui neiti į kiemą ir nešiukšlinti. Liudytojai V. A., E. U. ir L. G. sureagavo, sustojo, tuo tarpu D. R. nekreipdamas dėmesio judėjo į kiemo gilumą. Šias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai E. U., V. A., L. G., J. B. bei kaltinamasis S. G.. Liudytojas J. B. teismui paaiškino, jog jam rūkant vidiniame kiemelyje jis pastebėjo išeinančius du vyrus, kurių vienas išmetė kažkokį paketą į šiukšlių konteinerį , o kitas priėjo prie į kiemą įeinančių jaunuolių ir pasakė“ kur einat“, keiksmažodžių , kurie jam būtų įsiminę jis negirdėjo. Trys jaunuoliai sustojo, o nukentėjusysis ėjo į priekį ir pareplikavo kaltinamajam „susileisiu dozę ir išeisiu“. Jautėsi, kad nukentėjusysis jautėsi drąsesnis ir mandresnis už kitus jaunuolius. Tuomet kaltinamasis užstojo nukentėjusiajam kelią kieme, tarp dviejų namų, bet iki pastato sienos galėjo būti likę apie 4-5 metrus. Liudytojas J. B. tai patvirtino ir parodymų patikrinimo metu( b.l. 147-150). Matė kaip persimetė keliais žodžiais ir kaltinamasis susiėmė už veido, pamanė jog jaunuolis jam sudavė, ir nubėgo į laiptinę užsidengęs delnais veidą. Jis klausė kas atsitiko, tačiau tuo metu kaltinamasis jam nieko neaiškino, tik įbėgo į namą. Tai matydamas jis priėjo prie nukentėjusiojo ir pasakė „išsikviesk policiją“. Nukentėjusysis ėjo link bromo, jam nieko nesakė, o kiti jaunuoliai, kai pamatė jog kaltinamasis susiėmė už veido, iš karto pabėgo iš kiemo. Liudytojas J. B. kelis kartus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jis kaltinamojo besistumdančio su nukentėjusiuoju nematė. Siena nuo jų buvo tolokai už 4-5 metrų. Nukentėjusysis iš kiemo ėjo normaliai, ramiai , nesimatė jog jis būtų nukentėjęs. Teigia nematęs , kad kaltinamasis būtų sugriebęs nukentėjusįjį, nes priešingu atveju jis būtų jautęs pareigą išskirti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo J. B. parodymais, kadangi byloje nustatyta, jog liudytojas neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis buvo visiškai pašalinis asmuo tiek nukentėjusiajam , tiek kaltinamajam. Teismas mano, jog jo parodymai yra labiausiai objektyvūs ir sutampantys su kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytojo J. B. parodymai visiškai sutampa su kaltinamojo S. G. parodymais, dėl įvykio vietos, tai yra tos vietos kur tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko apsižodžiavimas ir kur nukentėjusysis papurškė kaltinamajam dujų balionėliu( b.l. 152-155, 147-150, t.1.). Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymais( t.1.b.l. 124-127), vieta kurioje neva kaltinamasis stumdė jį yra 2 metrai iki pastato Nr.4 sienos; liudytojo L. G. teigimu 1 metro atstumu nuo pastato Nr.4 sienos įvyko susistumdymas, tikslios vietos teigė neprisimenąs ( b.l. 136-138, t.1.); liudytojo V. A. ir E. U. teigimu susistumdymas vyko 70 cm. atstumu nuo sienos, tikslios vietos teigė neprisimenantys ( t.1.b.l.141-144, 130-131). Teismas vertindamas parodymų patikimumą, jų išsamumą privalo patikrinti duotų parodymų nuoseklumą. Kaltinamasis nuo įtarimų pareiškimo dienos iš esmės savo pozicijos nekeitė, teigė, jog įvykio dieną išėjo su draugu į lauką, išnešė šiukšles ir pamatęs į kiemą ateinančius jaunuolius paprašė jų nerūkyti. Neneigė jog galėjo pasakyti garsiai, nes dėl darbo pobūdžio jis garsiai kalba. Vienas iš jaunuolių pasiteiravo kas jis toks, ir jis aiškino jog čia gyvena, tenka nuolatos tvarkyti kiemą, ir bandė rodyti ranka į nuorūkas, kai pajuto skausmą akyse, suprato jog pripurškė dujų. Teigė jog jokio kontakto tarp jo ir nukentėjusio nebuvo. 2010-12-30 jis parašė prašymą policijai ir taip pat nurodė įvykio aplinkybes( b.l. 6,8). Panašiai aplinkybes nurodė ir liudytojas J. B., kuris teigė jog viskas vyko trumpai, jokių keiksmažodžių jis negirdėjo, jokio ginklo pas kaltinamąjį jis nematė, po keleto žodžių jis pamatė kaip kaltinamasis susiėmė už veido( b.l. 9,t.1). Tuo tarpu nukentėjusysis 2010-12-30 prašyme policijai nurodė, kad : „pribėgo neblaivus, ginkluotas asmuo, pradėjo rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais, bet jie visi ėjo tolyn. Tuomet tas asmuo pribėgo agresyviai prie jo(...) , čiupo už rankos ir traukė link savęs, link bromo pro kurį atėjo, traukimo metu trenkėsi su galva į sieną, tas žmogus keikdamasis pradėjo tempti ir (...) jis išsigandęs papurškė dujų balionėliu užpuolikui į veidą, šis parkrito ir išsitraukęs ginklą pradėjo vėl necenzūriniais žodžiais gąsdint ir grasint, tada traukėsi nuo jo, nes švaistėsi su ginklu, jį sulaikė apsauginis ir liepė eiti į kažkokį bromą, o jis išsigandęs paskambino 112 ir pasakė užpuolikui su apsauginiu, kad niekur su jais neis. Atsiliepus policijai, niekas jam nepasakė adreso, todėl padėjo telefoną. Užpuolikas ir apsauginis pabėgo į namus ir jis paskambino tėčiui( b.l.6). Apklaustas liudytoju ( t.1.b.l. 35-36) parodė, kad siekdami sutrumpinti kelią eidami iš O. g. į autobusų sustojimą( atkreiptinas dėmesys jog autobusų sustojimas yra O. gt.), įėjo į kiemą, kuriame matė keturis ar penkis vyrus su buteliu degtinės rankose. Vienas iš vyrų ėmė ant jų rėkti, neiti rūkyti, jiems paaiškinus jog taip trumpina kelią, ėjo toliau, kai minėtas vyras ėmė vytis, pribėgo prie jo iš už nugaros, pradėjo jį tempti link savęs, ko pasekoje jis atsitrenkė galva į namo sieną. Tai pamatę draugai išbėgiojo. Tuomet jis pamatęs vėl artėjantį tą patį vyrą, papurškė jam dujomis. Jis parkrito, po to atsikėlė išsitraukė ginklą, mojavo juo, grasino ir tik paskui nuėjo į laiptinę. Apsauginis jam liepė eiti kartu, bet jis pasakė, jog neis, iškvietė policiją. Apklaustas teisme( t.1.b.l. 98) nurodė tokias aplinkybes: “kaltinamasis buvo prie savo durų lauke. Jis pradėjo rėkti, kad mes einame rūkyti, atsakius kad nerūkome, atbėgo griebė už striukės. Draugai išsigando ir pabėgo, o kaltinamasis jį pastūmė, ir tuo momentu kai traukė jį, jis susitrenkė sau galvą į sieną. Jis tuomet išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė kaltinamajam. Apklaustas teisme(t.1.b.l. 176), nurodė tokias aplinkybes“ kaltinamasis pribėgo iš nugaros, paėmė už peties, pirma atitraukė ir paskui pastūmė. Jis atsitrenkė pakaušiu į sieną. Nuo atsitrenkimo į sieną susiėmė už galvos, nes skaudėjo galvą, nenugriuvo, sąmonės neprarado, sužaibavo akyse, buvo guzas, kraujas nebėgo. Įplyšo striukė, bet apie tai policijai nepranešė, ją išmetė“. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad D. R. medikams paaiškino, kad 2010-12-30 E. O. g. 4 kieme nepažįstamas vyras jį pastūmė ir jis galva trenkėsi į sieną. Be sąmonės nebuvo. D. R. diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Kadangi medicininiuose dokumentuose išoriniai sužalojimai neaprašyti, detalizuoti sužalojimo padarymo mechanizmą nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2010-12-30 (1 t., b. l. 20-21). LSMUL VšĮ Kauno klinikų asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele nustatyta, kad D. R. kreipėsi 2010-12-31, buvo konsultuotas pediatro ir vaikų neurologo, daryta kompiuterinė tomografija. Pediatro konsultacija: objektyviai galvoje sumušimo žymių nematyti (...). Galvos smegenų kompiuterinis tyrimas Nr. 2370 – sub ir supratentoriniai židinių galvos smegenų tankio pakitimų nematyti. Neurologo diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimo sindromas. Pakaušio-viršugalvio srityje paraudusi oda. Skirtas tausojantis režimas, gydėsi trumpai (1 t., b. l. 23-27). Specialistė S. B. teismui paaiškino, kad nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad objektyviai sumušimo žymių nematyti, o neurologas konstatuoja, kad pakaušio-viršugalvio srityje odos paraudimas, bet paraudimas nevertinamas, todėl ji nerašė. Tik prisilietimo neužtenka, kad išsivystytų galvos smegenų sukrėtimas. Kadangi kreipėsi kitą dieną, guzas galėjo ir pranykti. Šiuo atveju nebuvo išorinių sužalojimų. Vienas iš objektyvių požymių yra svyravimas rombergo pozoje. Kad simuliuoti, reikia žinoti, ką reikia daryti rombergo pozoje. Žmogus stovi ištiesęs rankas į priekį, užmerktomis akimis. Šitas simptomas gali būti ir prie kitų galvos smegenų ligų. Nukentėjęs teisme neneigė jog jam ir anksčiau skaudėdavo galva, būdavo jog išgeria vaistų ir praeina. Apklaustas liudytoju V. A. parodė, kad einant per kiemą, prie jų priėjo kaltinamasis ir pasaakė „eikit iš čia, nerūkykit ir negerkit“. B. D. pasakė mes eisim ir praeisim, tuomet jis stvėrė Daną, o jie išsigando ir pabėgo. Daną griebė už nugaros ir matė kaip tempė, ir tada D. panaudojo pipirines dujas, tai matė, jie išsigando ir tada pabėgo(b.l.6, t.2.). Kaip atsitrenkė į sieną teigė nematęs. Liudytojas L. G. teisme nurodė, kad kaltinamasis pribėgo prie D. trenkė jį į sieną, tada D. papurškė dujų ir jie pabėgo. Paprašytas patikslinti aplinkybes nurodė, kad kaltinamasis paėmė Daną už striukės ir nutempė prie sienos ir nubloškė. Mano jog Daną pastūmė iš šono. Teigia jog jie pabėgo po to , kai D. papurškė dujų dėl to pasimėtė ir pabėgo( b.l. 101). Liudytojas E. U. apklaustas teisme nurodė, kad gavosi konfliktas dėl rūkymo, jie teigė jog nerūko, po to gavosi konfliktas, apsižodžiavimas ir kaltinamasis puolė ant D., pribėgęs stūmė Daną į sieną, kuri buvo už 1-1,5 m. atstumo ir mano jog nukentėjęs galėjo pasiekti siekti( b.l. 99, t.1.). Teismas įvertinęs nukentėjusiojo ir liudytojų E. U., L. G. parodymus daro išvadą, jog jų parodymai nėra nuoseklūs dėl esminių aplinkybių, tai yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmų, nors visi vienu metu buvo įvykio vietoje, tačiau įvykio aplinkybes, aiškina skirtingai: V. A. teigia nematė atsitrenkimo į sieną, E. U. stūmė Daną į sieną, tačiau pačio atsitrenkimo į sieną nematė, tik mano jog jis galėjo sieną pasiekti, tuo tarpu L. G. nurodė, kad kaltinamasis trenkė Daną į sieną, vėliau pakeitė nuomonę, teigdamas jog nutempė Daną paėmęs už striukės iki sienos ir tuomet nubloškė. Esant tokiems liudytojų parodymų nesutapimams, teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai, ta apimtimi kiek jie liečia patį D. R. sužalojimo faktą. Apklaustas liudytoju V. M. teisme patvirtino, jog jis pačio konflikto nematė, nes ėjo į parduotuvę nusipirkti degtinės. Kaltinamasis liko kiemelyje. Išeidamas jis matė keturis jaunuolius rūkančius kiemelyje. Girdėjo jog jo draugas S. G. liepė išeiti jaunuoliams, nerūkyti. Belaukdamas draugo jis pamatė išbėgančius tris jaunuolis ir supratęs jog kažkas atsitiko, grįžo atgal. Matė kaip apsaugos darbuotojas laikė nukentėjusįjį ir pasakė jog davė į veidą. Kaltinamajam buvo pripurkšta dujų.

Taigi aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusio ir kaltinamojo dėl to, kad kaltinamasis prašė neteršti kiemo nuorūkomis, neiti, netrukdyti, tačiau nukentėjusysis nesutikdamas su pareikšta pastaba ir toliau ėjo per kiemą, nežiūrint į tai, kad kiti jaunuoliai pakluso ir nusprendė nekonfliktuoti dėl esamos situacijos. Tuo tarpu nukentėjusysis konfliktą išsprendė papurkšdamas kaltinamajam pipirines dujas į veidą. Po šio veiksmo konfliktas nutrūko, nes nukentėjusįjį išeinant iš kiemo sustabdė apsaugos darbuotojas J. B. ir liepė pačiam paskambinti į policiją. Nors nukentėjusysis teisme teigė jog konflikto metu buvo sužalotas, tačiau jau aptarti įrodymai ir jo paties nenuoseklūs parodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti jog nukentėjusysis buvo sužalotas šio konflikto metu. Nors nukentėjusysis ir teigė, jog jo galvoje buvo guzas, tačiau praėjus parai po įvykio, nukentėjusįjį apžiūrėjęs medikas pediatras, galvoje sumušimo žymių nematė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis į medikus pagalbos kreipėsi tik praėjus parai laiko, nors pats teigė jog patyrė stiprią galvos traumą, buvo guzas, kuris laikėsi kelias dienas, nuo smūgio pasipylė žvaigždutės, pykino ir pnš.. Diagnozuota trauminė smegenų liga, kadangi Rombergo pozoje pasvyruoja. Tačiau apklausta specialistė teismo posėdyje nurodė, kad šitas simptomas gali būti ir prie kitų galvos smegenų ligų.

Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje nėra jokių įrodymų, kokius necenzūrinius žodžius vartojo kaltinamasis būdamas viešoje vietoje, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažeista viešoji tvarka, kad kaltinamasis minėtais būdais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, dėl kurios būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Teismas daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl kaltinamojo veiksmų nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata, todėl kilus pagrįstoms abejonėms, teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti jų, todėl visos jos vertintinos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos numatytos LR 284str.1d. (LR BK 303 str. 5d. 1 p.). Teismas vertino ir kaltinamojo asmenybę: praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas(60-64, t.1), turi sveikatos problemų, prieš metus laiko iki įvykio jam buvo atlikta stuburo operacija, netekęs 60 proc. darbingumo( b.l. 168-169). Šios nurodytos aplinkybės taip pat leidžia teismui daryti išvadą, jog esant tokiai sveikatos būklei abejotina, jog kaltinamasis siektų konflikto, ar net smurtavimo prieš keturis jaunus asmenis.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b. l. 39) atmestinas BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatytais pagrindais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302, 303str. 5 d. 1 p., 305str.3d., 307str. 308 str. str.,

nusprendžia:

I. S. G. nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.