Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. 2016 m. kovo 3 d. 8.13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį.

Be to, I. L. buvo kaltinama tuo, kad 2016 m. kovo 3 d. 8.13 val., (duomenys neskelbtini), iš karto apie eismo įvykį policijai nepranešė bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisykles.

I. L. kalta dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Ji parodė, kad įvykio dieną apie 17 val. grįžo iš darbo ir parkuodamasi kieme atsirėmė į kitą automobilį, tačiau to nepajautė. Tuo metu ji nežinojo, kam priklauso tas automobilis, nežinojo, kam apie įvykį reikia pranešti, todėl pagalvojo, kad ryte su tuo asmeniu susitiks. Ryte su nukentėjusiuoju nesusitiko, išvažiavo į darbą, o ten būnant jai paskambino dėl įvykio iš policijos. Po to, kai jai buvo surašytas protokolas, ji susisiekė su nukentėjusiaisiais, tarėsi dėl žalos atlyginimo, nukentėjusieji pretenzijų jai neturi. Ji savo automobilio galu atsirėmė į kito automobilio priekį. Ant kito automobilio liko purvina dėmė, o jos automobiliui nebuvo padaryta nieko. Automobilio galu parkavosi kieme, žiūrėjo, kad automobilio priekis nesiliestų su kitais automobiliais, o kai pažiūrėjo į galinį veidrodėlį, pamatė, kad nėra tarpo tarp jos ir kito automobilio. Smūgio ji nepajuto. Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad yra atsirėmusi į kitą automobilį. Kiti kieme buvę žmonės padėjo jai įsiparkuoti į tą pačią vietą, į kurią ir parkavosi, ji nevažiavo ieškoti kitos vietos, per naktį automobilis ten ir stovėjo. Ji nevengė atsakomybės dėl šio įvykio, tik ji nežinojo, kaip reikia elgtis. Įvykio metu buvo šviesu, prie laiptinės rūkė žmogus, tai jai nebuvo net minties pasišalinti iš įvykio vietos. Su nukentėjusiaisiais gyvena vienoje laiptinėje. Į kitą automobilį ji tik atsirėmė iš lėto, braukimo nebuvo, smūgio ji nepajuto, tačiau per veidrodėlį nebematė tarp automobilių tarpo, todėl išlipo pasižiūrėti ir pamatė, kad yra atsirėmusi. Ji prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, nes yra našlė, viena auginanti du vaikus, kurių vienas yra neveiksnus. Sūnus studijuoja kolegijoje dieniniame skyriuje. Ji gauna algą bei pašalpą už neveiksnią mergaitę. Dirba baldų klijuotoja, per mėnesį gauna 500-600 eurų algos, apie 300 eurų pašalpas už mergaitę ir sūnus gauna našlaičio išmoką.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, jos kaltė įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, J. K. paaiškinimu, I. L. paaiškinimu, Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, fotonuotrauka, rašteliu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. L. pripažino padariusi pažeidimą ir nurodė, kad vairuodama savo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą automobilį į jį atsiremdama. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga: anoniminis raštelis, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriuo automobiliui „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, fotonuotrauka ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad I. L. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Skirdamas I. L. nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. L. pripažino savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo ir gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.). Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti I. L. paskyrus sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių būrio patrulis 2016-03-03 I. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad I. L. 2016 m. kovo 3 d. 8.13 val., (duomenys neskelbtini), iš karto apie eismo įvykį policijai nepranešė bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. I. L. paaiškino, kad ji parkuodami kieme atsirėmė į kitą automobilį ant kurio liko tik purvo žymė, o jos automobilis sugadintas nebuvo. Ji smūgio nejuto, be to, toje pačioje vietoje paliko automobilį. Kiti žmonės matė ir jai padėjo parkuotis. Ji iš automobilio buvo išlipusi, nes matė, kad parkuojantis nebuvo tarpo tarp jos ir kito automobilio. Šis I. L. paaiškinimas patvirtina, kad ji neturėjo tikslo slėpti pažeidimo padarymo, vengti atsakomybės, bei nesistengė panaikinti pėdsakų, neturėjo pagrindo bėgti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų bei transporto priemonės techninės apžiūros aktų matyti, jog nukentėjusiosios automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, tačiau ant administracinėn atsakomybėn traukiamos I. L. automobilio Opel Zafira-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nustatyti jokie techniniai defektai, kas patvirtina I. L. paaiškinimą, kad ji tik atsirėmė į kitą automobilį, smūgio nebuvo, todėl pagrįstai galėjo abejoti dėl sukelto eismo įvykio, be to, kaip ji pati nurodė, ji matė tik purvo dėmę ant nukentėjusiosios automobilio, todėl manė, kad pati susisieks su nukentėjusiu asmeniu dėl įvykio. Vertinant nukentėjusiosios automobilio apgadinimų dydį, padaryta žala yra maažareikšmė, kontaktas tarp automobilių buvo nežumus, todėl I. L. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkusi į kitą automobilį, kadangi smūgio nebuvo, nes I. L. automobilis neapgadintas, be to, automobilį paliko toje pačioje vietoje.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, I. L. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, kadangi po eismo įvykio, ji automobilį paliko toje pačioje vietoje, todėl tokios aplinkybės tik patvirtina, kad I. L. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinusi automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus nevertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas I. L. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

I. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

I. L. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.