- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- II-363-583/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- M. L.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. L., nukentėjusiajai M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriui dėl 2008 m. balandžio 22 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus administracinės veiklos poskyrio pareigūno nutarimu M. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 150 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn M. L. patrauktas už tai, kad 2008 m. balandžio 19 d. 13.30 val. Klaipėdoje, Taikos pr.- P.Komunos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 525, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, neįsitikino eismo saugumu ir dėl to įvažiavęs į sankryžą susidūrė su automobiliu MAZDA3, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) važiavusiu per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 203 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
M. L. su nutarimu nesutinka ir nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nebuvo apklaustas įvykį matęs liudytojas D. K.. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atvažiavęs nuo Šilutės plento pusės, sustojo ir stovėjo P.Komunos gatvėje, ties Taikos prospektu esančioje šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui, per sankryžą važiavo tiesiai, kai kertant Taikos prospektą, kryptimi nuo Baltijos prospekto atvažiavusi Mazda 3 kliudė jo vairuojamą automobilį ir trenkėsi į galinį kairįjį sparną. Įvykį matęs kitos transporto priemonės vairuotojas, privažiavęs padavė vizitinę kortelę ir pasakė, kad jis matė autoįvykį ir jei iškils kokių neaiškumų jis gali pateikti paaiškinimą policijos įstaigoje. Policijos pareigūnams jis perdavė šią informaciją ir D. K. buvo iškviestas į policiją, kur parašė paaiškinimą, todėl nepagrįsti nukentėjusiosios teiginiai, kad nebuvo liudytojų. Šiais ir kitais skunde bei teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais motyvais M. L. teismo prašo:
- panaikinti 2008 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus administracinės veiklos poskyrio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E769588.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji M. P. savo atsiliepime ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vairuodama automobilį Mazda 3 įvažiavo į Taikos prospekto – Paryžiaus komunos gatvių sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, kai pastebėjo iš gretimos gatvės per draudžiamą šviesoforo signalą važiuojantį automobilį BMW. Tačiau sustabdyti nespėjo ir trenkėsi į automobilio BMW galinį kairįjį sparną. Policijos pareigūnai pripažino abipusę kaltę. Nubausta už tai, kad į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu įvažiavusiu į sankryžą taip pat draudžiamam šviesoforo signalui. Įvykio vietoje jokio liudytojo nebuvo. Tariamas liudytojas atsirado tik forminant eismo įvykį policijos įstaigoje. Su M. L. skundu nesutinka, prašo ji atmesti.
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą, atsiliepimu nurodo, kad nesutinka su M. L. skundu ir prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas dalinai.
Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo turinio trūkumų.
Iš 2008-04-19 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio (b.l.14) nustatyta, kad M.L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2008-04-19 apie 13:30 val. įvažiuodamas į šviesoforo reguliuojamą sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, neįsitikino eismo saugumu, įvažiavęs į sankryžą susidūrė su automobiliu, įvažiavusiu į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tokiais veiksmais pažeidė KET 203 punkto reikalavimus. 2008-04-22 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (b.l.13).
Iš byloje esančio 2008-04-19 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr.E769456, surašyto kitam to paties eismo įvykio dalyviui M. P., nustatyta, kad ji administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, jog 2008-04-19 apie 13:30 val. Taikos pr.-P.Komunos g. sankryžoje vairuodama automobilį MAZDA3, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu BMW 525, kuris į sankryžą įvažiavo taip pat degant draudžiamam šviesoforo signalui (b.l.25).
ATPK 260 straipsnio 1 dalis numato būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir esmės, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito numatančio atsakomybę už šį pažeidimą teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti, nurodymas. Tokia nuostata leidžia daryti išvadą, jog protokolas inter alia yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinis kaltinimas, taigi ir apibrėžiamas įrodinėjimo dalykas byloje. Iš aptariamų, byloje esančių administracinių teisės pažeidimo protokolų (b.l. 14) matyti, kad kaltinimas M.L. suformuluotas už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Analizuojant byloje pateiktą administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą M. P. atžvilgiu (b.l.26) matyti, kad kaltinimas jai taip pat suformuotas už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Taigi kaltinimo apimtis aiški, Institucija nutarimais pripažinto abipusę vairuotojų kaltę padarius KET pažeidimus, būtent pagal šį veikos kvalifikavimą, tačiau netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės. M. L. kaltinamas tuo, kad jam inkriminuojamą veiką įvykdė 13:30 val., o M. P. – 13.20 val. Protokole surašytame M. L. atžvilgiu nurodyta, kad jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir susidūrė su kitu automobiliu įvažiavusiu į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau protokole surašytame M. P., nurodyta, kad ji į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu įvažiavusiu į sankryžą degant taip pat draudžiamam šviesoforo signalui. Šių netikslumų neištaisė ir administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas, taip nepaisydamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Taigi pagal aptartas aplinkybes akivaizdu, kad dėl to paties įvykio surašytuose protokoluose ir išnagrinėjus bylą priimtuose nutarimuose, skirtingai nurodomos vieno ir to paties įvykio aplinkybės. Skirtingai nurodžius vieno ir to paties įvykio aplinkybes nutarimuose, akivaizdu, kad tai lemia ir veikos kvalifikavimą, todėl turi būti tiriama kuri iš nurodytųjų versijų yra reali ir kuris iš vairuotojų pažeidė kelių eismo taisykles.
2006-04-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.N3-444/2006 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė 1.2.2 (biuletenis administracinių teismų praktiką Nr. 9, psl.31-40), kuria yra konstatuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teise, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veiklos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybės, kad protokole ir nutarime yra skirtingai nurodytos pažeidimo aplinkybės, kad skiriasi eismo įvykio padarymo laikas bei važiavimo per sankryžą aplinkybės laikytinos esminėmis aplinkybėmis, kliudančiomis bylą nagrinėti teisme.
Dėl veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio2 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalies teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materiali, t.y. turi būti nustatytas ryšys tarp atsiradusių pasekmių ir atliktų veiksmų. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, autoavarijos vietos schema su foto lentelėmis, nukentėjusiosios M. P., liudytojo D.K. paaiškinimai, (b.l.16;17;18;19-24). M. L. yra kaltinamas tuo, kad jis 2008-04-19 apie 13:30 val. įvažiuodamas į šviesoforo reguliuojamą sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, neįsitikino eismo saugumu, įvažiavęs į sankryžą susidūrė su automobiliu, įvažiavusiu į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tokiais veiksmais pažeidė KET 203 punkto reikalavimus. 2008 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus nutarimu M. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskiriant 150 litų baudą.
Iš M. P. paaiškinimo nustatyta, kad Institucijos nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta, įvažiavusi į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko susidūrė su automobiliu BMW 252, vairuojamu M. L., neginčijo. Šis nutarimas, konstatuojantis aptartą faktinę aplinkybę – tai, kad automobilio MAZDA3 vairuotoja įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu įvažiavusiu į sankryžą taip pat degant draudžiamam šviesoforo signalui yra įsiteisėjęs (ATPK 293 straipsnis).
Nukentėjusioji M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad vairuodama automobilį MAZDA 3 važiavo Taikos pr. nuo Kauno g. link miesto centro. Į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau manevro nebaigė, nes susidūrė su automobiliu BMW 525, apgadino priekinį bamperį, variklio gaubtą, radiatoriaus groteles.
D. K. paaiškinime, kuris yra pateiktas byloje (b.l.18) nurodoma, kad jis važiavo P.Komunos gatve, sankryžoje norėjo sukti kairėn, todėl sustojo ties sankryža, nes priekyje buvo dar du automobiliai. Pradėjo judėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir tuo momentu pamatė pirmoje juostoje automobilį BMW, kurį sankryžoje kliudė kitas automobilis. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytoją D. K., jis paaiškino, kad jo automobilis stovėjo antroje juostoje, prieš jį buvo dar du automobiliai, kurie ketino sukti į kairę pusę. Jis pajudėjo į priekį tada, kai pradėjo važiuoti priekyje buvę automobiliai, tačiau koks degė šviesoforo signalas tiksliai pasakyti negali, nes pradėjo judėti instinktyviai pajudėjus kitiems dviem priekyje stovėjusiems automobiliams. Kadangi matė įvykį, pravažiuodamas pro įvykio vietą pristabdė automobilį, rankos mostu pasikvietė BMW vairuotoją ir jam įteikė savo vizitinę kortelę, informuodamas, kad matė įvykio aplinkybes ir jei bus būtinybė gali šias aplinkybes paaiškinti ir policijos pareigūnams. Praėjus po įvykio daugiau kaip valandai, jis buvo iškviestas į policiją parašyti paaiškinimą. Kadangi yra rusakalbis, todėl paaiškinimą paprašė parašyti M. L., kuris netiksliai nurodė jo išdėstytas aplinkybes.
Taigi iš aptartų paaiškinimų ir bylos duomenų akivaizdu, kad ginčijamas nutarimas priimtas tik preziumuojant, kad yra pakankamai duomenų, jog M. L. pažeidė KET 203 punktų reikalavimus ir įvykdė teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitos aplinkybės turinčio reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio 2 dalį šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, įstatymas yra plačiai apibrėžęs įrodymų ratą, kuriais gali būti grindžiamas pažeidimas ir asmens kaltė dėl įvykdytojo teisės pažeidimo. Būtent šioje byloje kyla aktualus klausimas ar surinktieji įrodymai yra pakankami, kad M. L. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo tirtas šviesoforų darbo režimo grafikas, pagal kurį galima būtų nustatyti ar BMW vairuotojas galėjo tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui pravažiuoti atstumą iki susidūrimo vietos ir kitas aplinkybes reikšmingas bylos nagrinėjimui. Pareigūnas, priėmęs nutarimą nesiaiškino visų aplinkybių, kurios padėtų nustatyti objektyvią tiesą byloje, netikslino jokiais papildomais įrodymais, nereikalavo papildyti bylos medžiagos. Be to kaip jau nurodyta ir šioje nutartyje, dėl eismo įvykio administracinėn atsakomybėn patraukti abu eismo įvykio dalyviai, tačiau tiek protokole, tiek nutarime skirtingai nurodoma įvykio esmė ir aplinkybės, todėl vien dėl šių aplinkybių nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nėra laikomasi nuostatos ir preziumuojama, jog pažeidimo įvykdymo aplinkybės yra žinomos visiems bylos dalyviams, tuo pačiu ir nutarimą priimančiam pareigūnui, ir atskirai nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, rinkti kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad yra įvykdytas teisės pažeidimas ir asmuo kaltas šio pažeidimo įvykdymu, o pakanka, kad pats pareigūnas yra įsitikinęs, kad pažeidimas įvykdytas. M. L. paaiškinimas, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, tiek kiti duomenys yra tik vieni iš įrodymų, kuriais grindžiamas teisės pažeidimo įvykdymas, tačiau tam, kad objektyviai nustatyti ar asmuo yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti surinkti visi objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima patikrinti tas faktines aplinkybes, kurios yra užfiksuotos protokole ir kitoje administracinės bylos medžiagoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos M. L. teigia važiavęs degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiuojant į sankryžą nematė jokio automobilio tik pajuto smūgį į kairįjį galinį sparną. Nukentėjusioji, nors ir neginčijo jos atžvilgiu priimto nutarimo, tačiau policijoje rašant paaiškinimą ir teisminio nagrinėjimo metu teigia, kad į sankryžą įvažiavo taip pat degant žaliam šviesoforo signalui. Liudytojas D. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pradėjo judėti tada, kai pajudėjo priekyje stovėję automobiliai ir nepastebėjo koks tuo metu degė šviesoforo signalas. Esant šioms aplinkybėms ginčijamas nutarimas negalėjo būti grindžiamas vien protokolu bei pareigūno vidinio įsitikinimo duomenimis ir turėjo būti atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, tiriami ir kiti duomenys, renkami įrodymai kuriais grindžiama asmens kaltė. Bylos nagrinėjimo metu turi būti vertinami visi duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad asmuo padarė arba nepadarė teisės pažeidimo, todėl, institucijai nesurinkus pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių tokiai išvadai priimti ir argumentuotai ją pagrįsti, kaip to reikalauja ATPK 286 straipsnio 2 dalis, nutarimas negalėjo būti priimtas, o turėjo būti atliekamas papildomas tyrimas.
Kaip jau minėta, analizuojant įrodymų apimtį, pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės apžeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės apžeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), todėl konstatavus, kad pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžinama įgaliotai institucijai ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis “Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, 2001 m. spalio 5 d. konsultacija, p. 319).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
M. L. skundą tenkinti dalinai.
Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus administracinės veiklos poskyrio pareigūno 2008 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr.E 769588 panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.