- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- 1-514-995/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39286-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorės D. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje
A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojama ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo; teistas:
1) 2007 m. lapkričio 28 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 15 MGL (1950 Lt) bauda;
2) 2013 m. sausio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas - dešimt mėnesių, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų ir 15 MGL (1950 Lt) bauda; bausmė atlikta 2013 m. liepos 9 d.;
3) 2013 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. sausio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas vienuolika mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po dešimt valandų per mėnesį nemokamų darbų ir 15 MGL (1950 Lt) bauda;
4) 2013 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – dviejų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti po keturiolika valandų per mėnesį visuomenės labui; bausmė atlikta 2014 m. birželio 9 d.;
5) 2014 m. spalio 13 d.; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį; taikytas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta - 20 parų arešto bausmė; bausmė atlikta 2015 m. vasario 13 d.;
6) 2016 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; taikytas BK 64¹ straipsnis, ir galutinė bausmė paskirta - keturi mėnesiai viešųjų darbų, per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandas per mėnesį visuomenės labui; bausmė atlikta 2016 m. rugsėjo 20 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. V. mušdamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo:
2018 m. rugpjūčio 15 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, A. V., apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip tris kartus smogė sugyventinei V. V. į veidą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje paakio - skruosto ir žando srityje, odos nudrėskimus kairės nosies - lūpų raukšlės srityje, bei paviršinį odos nubrozdinimą nosies dešiniame šoniniame paviršiuje.
Kaltinamasis A. V. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą pripažino visiškai. Parodė, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 15 d., namie, su sugyventine V. V. vartojo alkoholį. Vakare abu susibarė. Sudavė sugyventinei ranka į veidą. Kiek kartų jis sudavė sugyventinei, dėl girtumo nepamena. Jei sugyventinė sako, kad tris, tikriausiai taip ir buvo. Labai gailisi. Sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido, juodu susitaikė (b. l. 53).
Nukentėjusioji V. V. parodė, kad su A. V. gyvena nuo 2011 metų, nuomojasi namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 15 d., po pietų, namie su sugyventiniu išgėrė 0,7 l viskio, po to dar degtinės. Abu buvo labai neblaivūs. Pamiegoję, prabudo apie 20 val., susibarė. Sugyventinis ją už kojos ištraukė iš lovos, gulinčiai tris kartus smogė kumščiu į veidą, nutempė tampres ir jas suplėšė. Ji pajuto skausmą, ėmė verkti. Po to abu nuėjo į virtuvę, kur sugyventinis jos atsiprašė. Pasiuntė sugyventinį nupirkti cigarečių, jam išėjus iškvietė policiją. Dėl sužalojimų nesigydė. Civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 34-35).
2018 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei foto lentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini); protokole bei foto lentelėse užfiksuoti įvykio vietos apžiūros rezultatai (b. l. 15-23).
2018 m. rugpjūčio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. pagal V. V. pranešimą dėl sugyventinio smurto į namą, esantį (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai užfiksavo kraujosruvas ir patinimus pranešėjos veide. Nukentėjusioji pareigūnams paaiškino, kad sugyventinis kelis kartus smogė kumščiu į veidą, pargriovė ant žemės, nubrozdino alkūnę, sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiajai užfiksuotas 2,07 promilės girtumas (b. l. 27-31).
2018 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1418/2018 (03) konstatuota, kad, apžiūrėjus V. V., rastos poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje paakio-skruosto ir žando srityje, odos nudrėskimai kairės nosies-lūpų raukšlės srityje bei paviršinis odos nubrozdinimas nosies dešiniame šoniniame paviršiuje. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos ir nubrozdinimų paviršiaus savybių, visi rasti sužalojimai švieži – padaryti vakar, atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką. Veido sužalojimai galėjo būti padaryti rankomis – kumščiais, sudavus tris smūgius, odos nudrėskimai nosies – lūpų raukšlės srityje atsirado nuo nagų poveikio. V. V. padaryti paviršiniai veido sužalojimai, vertinant juos visus kartu ir kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis A. V., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – savo sugyventinę V. V., ne mažiau kaip tris kartus smogė sugyventinei V. V. į veidą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje paakio - skruosto ir žando srityje, odos nudrėskimus kairės nosies - lūpų raukšlės srityje, bei paviršinį odos nubrozdinimą nosies dešiniame šoniniame paviršiuje. Kaltinamasis A. V. nors ir tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena dėl savo neblaivumo, tačiau neneigia, kad galėjo sumušti savo sugyventinę. Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad A. V., būdamas neblaivus, smurtavo prieš ją – ne mažiau kaip tris kartus smogė jai dešinės rankos kumščiu į kairės pusės žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas (b. l. 34-35). Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes. Taigi, ši kaltinamojo A. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Nusikaltimą A. V. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai į veido sritį, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją ir norėjo taip elgtis.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamasis A. V. padarė tyčinį pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai, priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nusikaltimas baigtas. Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis praeityje teistas šešis kartus, paskutinius du kartus teistas už smurtavimą, taip pat ir prieš tą patį asmenį – savo sugyventinę, ir nors bausmes yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Taigi, kaltinamasis, būdamas teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį – savo sugyventinę, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 82-85), nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja (b. l. 86-87).
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas pripažįsta A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad jis šią baudžiamuoju įsakymu aptariamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 61 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis yra linkęs nepaisyti įstatymo nuostatų, taip pat į tai, kad nukentėjusiosios jis atsiprašė ir ji jam atleido, savo poelgį vertina neigiamai, mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas kaltinamajam paskirti sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, tačiau šios bausmės dydį nustatant didesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui –A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad smurtinę veiką jis padarė prieš savo sugyventinę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, jam skiriamas įpareigojimas - nustatytu laiku būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir draudimas - vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. V. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui – sugyventinei, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo nuomone, šie įpareigojimai teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo metu paskirta kaltinamajam A. V. –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama (b. l. 57-58).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu A. V. įpareigoti nustatytu laiku būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždrausti vartoti alkoholį bei psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. V. paskirti galutinę – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. V. laisvės apribojimo laikotarpiu nustatytu laiku būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę, paskirtą A. V., - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam A. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.