Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-322-544/ 2007

teisėja Birutė Jonaitienė Procesinio sprendimo kategorija:11.4; 16.2.1; 17.7; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 114.11; 121.18

2007 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

dalyvaujant ieškovams V. P., K. P., jų atstovei advokatei Dainai Vaidachavičienei, atsakovės UAB „Tortela” atstovui advokatui Andrejui Vavilovui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Tortela” apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-399-198/ 2007 pagal ieškovų V. P., K. P., K. P. ieškinį atsakovei UAB „Tortela“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantės atstovą, prašiusį apeliacinį tenkinti, ieškovus ir jų atstovę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė V. P. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tortela“ 2898, 67 Lt laidojimo išlaidų, 2184, 16 Lt turtinės žalos atlyginimą, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškovai K. P. ir K. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. P., prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tortela“ po 1403, 50 Lt turtinės žalos atlyginimą, po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir kiekvienam iš jų po 7,69 Lt žalos atlyginimą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis jas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka nuo 2006-11-08 iki K. P. ir K. P. mokysis dieninių ar aukštųjų mokyklų skyriuose iki 24 metų amžiaus, bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Nurodė, kad ieškovės sutuoktinis ir vaikų K. ir K. P. tėvas A. P. 2003-11-26 UAB „Tortela“ patalpose mūrydamas angą nukrito iš 4,5 metrų aukščio, susižalojo ir 2003-11-29 21.30 val. mirė VšĮ „Panevėžio ligoninė“. A. P. nelegaliai dirbo bendrovėje UAB „Tortela“ laikotarpiu nuo 2003-08-18 iki 2003-11-26 įvairius statybos ir remonto darbus. A. P. turėjo teisę patekti į bendrovės patalpas, dirbo tiek darbo valandomis, tiek ir po darbo. Jam kas mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, buvo nurodyta darbo vieta bei darbo funkcijos, bendrovėje dirbo ne vieną dieną. A. P. nebuvo sudaręs su atsakove rangos sutarties, nebuvo išsipirkęs patento. Darbdavė neįvykdė pareigos pasirūpinti saugiomis darbo sąlygomis, kad darbuotojas galėtų saugiai atlikti jam pavestas užduotis darbo vietoje, dėl ko A. P., vykdydamas atsakovės pavestus darbus, žuvo.

Nesant įrodymų apie A. P. mokėtą atlyginimą, atlygintinos žalos dydį ieškovai apskaičiavo vadovaudamiesi LR Statistikos departamento patvirtintu vidutiniu darbo užmokesčiu pagal oficialiai skelbiamą 2003 m. III ketvirčio statistikos departamento patvirtintą vidutinį darbo užmokestį privačiame sektoriuje, pagal kurį 2003 m. III ketvirtį jis buvo 706,40 Lt. Turtinės žalos dydį pagrindė pateiktais paskaičiavimais. Neturtinės žalos atsiradimą lėmė tai, kad ieškovė augino keturis vaikus, iš kurių du nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnamečiai. Santuokoje darniai pragyveno 25 metus, A. P. vienas išlaikė šeimą, jam žuvus šeima neteko maitintojo ir pragyvenimo šaltinio, šeimos nariai išgyveno dėl staigios jo mirties, pablogėjo gyvenimo kokybė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino ir iš UAB „Tortela“ priteisė: V. P. – 2898, 67 Lt laidojimo išlaidų, 2184, 16 Lt turtinės, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, K. P. ir K. P. – po 1403, 50 Lt turtinės, po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir kiekvienam iš jų po 7, 69 Lt žalos atlyginimą periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis, jas indeksuojant LRV nustatyta tvarka nuo 2006-11-08 iki jie mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jiems sukaks 24 metai, valstybei – bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovų sutuoktinis ir tėvas A. P. 2003-11-26 apie 24 val. atsakovės UAB „Tortela“ patalpose, mūrydamas angą, nukrito iš 4,5 metrų aukščio, stipriai susižalojo ir 2003-11- 29 21.30 val. mirė VšĮ „Panevėžio ligoninė“. UAB „Tortela“ direktorei V. Biežienei iškeltoje administracinėje byloje Nr. A1-8-589/05 dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41-3 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2005-06-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau vėliau 2005-10-13 teismo nutarimu byla nutraukta pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Teismas nustatė, kad UAB „Tortela“ direktorė V. B. dėl savo (darbdavio) kaltės neįformino darbo sutarties statybos remonto darbams su A. P., jos neįregistravo darbo sutarčių registravimo žurnale, neišdavė darbuotojo pažymėjimo, nepadarė įrašų socialinio draudimo pažymėjime, nežymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jo dirbto laiko, saugos ir sveikatos instruktavimo prieš pradedant darbą (adm. b. Nr. A1-8-589/05, b. l. 6). Darbdavės ir A. P. susitarimą dėl darbo ir darbo vietos pripažino įrodytais liudytojų V. P., E. P., G. K., E. T., G. D. parodymais bei UAB „Tortela“ direktorės V. Miežienės paaiškinimais (adm. b., b. l. 26, 66, 150, 151, 152, 148). Aplinkybę, kad A. P. gavo už darbą iš UAB „Tortela“ darbo užmokestį, pripažino įrodyta liudytojų V. P., E. P., A. B. parodymais (adm. b., b. l. 148, 211). Kritiškai įvertino liudytojų R. M. ir G. M. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir administracinėje byloje, o VDI pateiktus rašytinius įrodymus (b. l. 6, civ. b. Nr. 2-442-73/2005 b. l. 33, adm. b., b. l. 294) pripažino turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 1 d., 2 d.). Aplinkybę, kad A. P. atliko UAB „Tortela“ patalpose remonto darbus naktinėje pamainoje siekiant netrukdyti gamybai, laikė įrodančia, jog jis pakluso bendrovėje esančiai darbo tvarkai ir jos veiklos specifikai, darbo laiką buvo suderinęs su darbdaviu, todėl darbo vietoje atsidūrė nesavavališkai ir neatsitiktinai.

Pripažino, kad prašomos priteisti turtinės žalos dydį ieškovai pagrįstai apskaičiavo remdamiesi LR Statistikos departamento patvirtintu vidutiniu darbo užmokesčiu pagal oficialiai skelbiamą 2003 m. III ketvirčio vidutinį darbo užmokestį privačiame sektoriuje, nes mokamas atlyginimas bendrovėje apskaitomas nebuvo, rašytinių įrodymų apie darbo užmokestį byloje nėra, o liudytojų parodymais nustatyta, jog darbo užmokestis buvo įvairus. Teismas V. P. žalos atlyginimą 2184, 16 Lt priteisė už laikotarpį nuo 2003-12-01 iki 2005-10-01, nes minėtu laikotarpiu ieškovė nedirbo ir negavo iš A. P. pajamų, į atlygintinos žalos dydį įskaitė ieškovės gaunamą našlės pensiją 77,22 Lt (CK 6.290 str.). Ieškovams Kęstučiui ir K. P. priteisė žalos atlyginimą po 1403,50 Lt už laikotarpį nuo žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismą dienos, į atlygintinos žalos dydį įskaitė išmokėtą našlaičio pensiją 136,40 Lt, taip pat jiems, besimokantiems vidurinėje mokykloje, išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam po 7,69 Lt. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad V. P. santuokoje su A. P. turi keturis vaikus, iš du kurių nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnamečiai, iki nelaimingo atsitikimo darbe A. P. vienas išlaikė šeimą, jo mirtis ieškovams buvo staigi ir netikėta, dėl to ieškovai patyrė dvasinius sukrėtimus, žymiai pablogėjo jų gyvenimo kokybė. A. P. žuvo vykdydamas UAB „Tortela“ darbinius nurodymus nesant sudarytų tinkamų ir saugių darbo sąlygų, nes buvo leista dirbti naktį, neinstruktavus dėl darbų saugos. Atsakovė prieštaravimų dėl neturtinės žalos dydžio nepareiškė.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tortela” prašo panaikinti 2007-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes sprendimą grindė neištirtais įrodymais, dalies įrodymų visai nevertino, rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi ieškovų bei jų artimųjų parodymais, todėl buvo šališkas.

Nepagrįstas teismo teiginys, kad A. P. negalėjo rangos pagrindais dirbti pas atsakovą. Atsižvelgiant į CK 6.644 straipsnio 1, 3 dalių, 6.646 straipsnio nuostatas, į tai, kad mūrijimo darbų (remonto darbų) atlikimui įstatymas nenustato pareigos turėti leidimą (licenciją), į liudytojų V. P., G. D., E. P. parodymus administracinėje byloje Nr. A1-8-589/ 2005 apie tai, kad A. P. dirbo nenormuotą darbo dieną ir nebuvo niekam pavaldus, kad įrenginėjo (duomenys neskelbtini), šaldytuvą ir darbe naudojo savo įrankius, į tai, kad liudytojai davė parodymus ne apie tęstinio pobūdžio darbą, o apie susitarimą dėl konkretaus darbo – šaldytuvo įrengimo, atlikimą (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), teismas turėjo padaryti išvadą, kad jis atliko statybos rangos darbus.

Nepagrįstai teismas pripažino VDI surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą turinčiu didesnę įrodomąją galią ir juo vadovavosi pripažindamas įrodyta aplinkybę, kad A. P. dirbo nelegaliai, nes tik nutarimas administracinėje byloje gali būti laikomas rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-03-15 ir 2005-06-22 nutarimai administracinėje byloje Nr. A1-8-589/05, kuriuos teismas laikė nelegalaus darbo įrodymais, atitinkamai panaikinti aukštesnės instancijos teismo 2004-06-25 nutarimu dėl procesinių pažeidimų ir 2005-10-13 nutarimu ATPK 250 straipsnio 7 dalies pagrindu. Todėl jie negali būti tinkamais įrodymais.

Teismas netinkamai įvertino liudytojų V. P., E. P., G. K., E. T., G. D. parodymus ir nepagrįstai jais rėmėsi nustatydamas susitarimo dėl darbo ir darbo vietos tarp A. P. ir atsakovės buvimą, nes jie susiję su P. giminystės ryšiais, buvo draugai, todėl suinteresuoti palankia ieškovams bylos baigtimi. Liudytojų V. P., E. P., A. B. parodymai apie už darbą mokėtą darbo užmokestį buvo prieštaringi, be to, teismas nemotyvavo, kodėl tai buvo darbo užmokestis, o ne kitos rūšies atlygis. Teismas tyrė su reikalavimu nesusijusias aplinkybes apie A. P. darbą (duomenys neskelbtini), ir padarė neteisingas išvadas, nes byloje buvo svarbu nustatyti, ar 2003-11-26 A. P. buvo susijęs su atsakove darbo santykiais. G. M., R. M., V. B. nebuvo apklausti liudytojais pirmosios instancijos teisme, todėl jų parodymai negalėjo būti vertinami kaip liudytojų parodymai. Teismas neanalizavo atsakovės atsikirtimų ir nepasisakė, kodėl atmeta įrodymus, esančius administracinėje byloje Nr. A1-8-589/05: inventorinės bylos patalpų aprašymą (b. l. 14), liudytojų V. B. (b. l. 18-19), G. M. (b. l. 22-23), I. B., J. M. (b. l. 232), V. K. (b. l. 150) parodymus.

Teismas nevertino ir nepasisakė dėl rašytinio įrodymo, turinčio didesnę įrodomąją galią – 2006-04-11 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-0856-03, iškeltoje pagal BK 176 straipsnio l dalį, kuriame konstatuota, kad A. P. kritimą sąlygojo ne direktorės V. Biežienės padaryti darbo įstatymų pažeidimai, o jo paties koordinacijos sutrikimas dėl girtumo, nuovargio dirbant viršvalandžius ir kitos aplinkybės, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nustačius girtumo faktą, net ir nustačius, kad tarp atsakovės ir A. P. susiklostė darbo santykiai, turėjo taikytas DK 247 straipsnis.

Mano, kad tarp A. P. ir atsakovės nebuvo susiklostę darbo santykiai, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovams žalą, o ją priteisdamas teismas pažeidė materialinės teisės normas ir be pagrindo taikė DK 248, 249, 250 straipsnių nuostatas. Nėra bendrųjų pagrindų atlyginti žalą, nes nėra priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Ieškovai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nebuvo šališkas nei vienos iš bylos šalių atžvilgiu. Teismas nelaikė nelegalaus darbo įrodymu panaikintų teismo nutarimų, o pripažindamas, kad VDI surašytas protokolas dėl nelegalaus darbo turi didesnę įrodomąją galią, nepažeidė CPK 197 straipsnio, ATPK 256 straipsnio nuostatų. Teismas pagrįstai nurodė ir motyvavo, kad tarp A. P. ir UAB „Tortela” nebuvo rangos teisinių santykių, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai leido teismui padaryti išvadą, kad dirbta buvo ne pagal rangos sutartį, o nelegaliai. A. P. neturėjo teisės nelaimingo atsitikimo metu verstis statybos ranga. Pagrįsta teismo išvada, kad jis atsakovės patalpose buvo turėdamas darbdavio sutikimą ir leidimą. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas vertindamas įrodymais pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes rėmėsi su ieškovais susijusiais liudytojais, nes ir atsakovės liudytojai yra su atsakove susiję darbo, pavaldumo ar kitais santykiais. Teismas turėjo teisę vadovautis liudytojų parodymus, duotais administracinėje byloje, nes ši byla prijungta prie civilinės bylos, todėl visi joje esantys įrodymai galėjo ir buvo tinkamai įvertinti kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177 str. 1 d.). Nepagrįstai teigiama, kad teismas nesivadovavo 2006-04-11 Panevėžio m. apyl. prokuratūros nutarimu. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje padarymo, nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės pagal civilinės, darbo teisės normas. Teismas tinkamai taikė darbo ir civilinio kodeksų nuostatas, reglamentuojančias kaltės, priežastinio ryšio, žalos dydžio klausimus. Žalos dydžio ir jo apskaičiavimo atsakovė neginčijo.

Apeliacinis skundas atmestinas, o 2007 m. balandžio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2002-04-22 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nuo 2002-04-22 iki 2005-05-01 UAB „Plukiai” nuomojo atsakovei UAB „Tortela” 186,58 kv. m. ploto patalpas Dariaus ir Girėno g. 33, Panevėžyje (adm. b. Nr. A1-8-589-05, b. l. 8-11). 2003-07-30 atsakovė įregistravo nuosavybės teise įgytą pastatą-parduotuvę Naujamiesčio g. 71, Panevėžyje. 2003-11-26 apie 24 val. A. P. atsakovės nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) nukrito iš 4,5 metrų aukščio, stipriai susižalojo ir 2003-11-29 21.30 val. mirė VšĮ „Panevėžio ligoninė“ (adm. b., b. l. 6, 7, civ. b., b. l. 16). 2005-06-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A1-8-589-05 atsakovės direktorei V. Biežienei už ATPK 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 8000 Lt bauda (adm. b., b. l. 280–282). 2005-10-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimu minėtas nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nes yra aplinkybė, šalinanti V. Biežienės administracinę atsakomybę (ATPK 250 str. 1d. 7p., adm. b., b. l. 297–298).

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.). Taigi, darbo sutarties sąvokoje įstatymų leidėjas įtvirtino pagrindinius darbo sutarties požymius, kurių visuma darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoja kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių, susiklosčiusius tarp šalių teisinius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų normos. Darbo kodeksas taip pat numato, kad nesudarius darbo sutarties dirbamas darbas, esant Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, yra laikomas nelegaliu (DK 98 str. 1 d. 1 p.). Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DK 98 str. 3 d.).

Šioje byloje ieškovai įrodinėjo, kad A. P. nelaimingo atsitikimo metu 2003-11-26 su atsakove siejo darbo teisiniai santykiai bei kad atsakovės direktorė V. Biežienė žodžiu susitarė su A. P. dėl darbo bendrovėje esant visiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarė su A. P. darbo sutarties, todėl jis dirbo nelegaliai, o atsakovė neužtikrino darbuotojui saugių darbo sąlygų, dėl ko A. P., atlikdamas darbines pareigas ir vykdydamas atsakovės pavestus nurodymus, žuvo nelegalaus darbo vietoje. Dėl atsakovės kaltės mirus A. P., ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-07-14 pasitarime aprobavo teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimą ir teisės taikymo rekomendacijas (toliau tekste – Apibendrinimas). Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius įrodymus ir spręsdama, ar šalių nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja, taip pat atsižvelgia ir į Apibendrinime nurodytą rekomenduotiną teismų praktiką sprendžiant dėl nelegalaus darbo sudėties požymių, ATPK 43-1 straipsnio atribojimo nuo civilinės teisės reglamentuojamų sutarčių, gyventojų individualios veiklos, nes nelegalaus A. P. darbo pas atsakovę aplinkybės nustatymas tiesiogiai susijęs su byloje keliamu žalos atlyginimo ieškovams reikalavimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma (V. P., E. P., A. B., V. Biežienės, I. B., J. M., R. M. paaiškinimai ir kt.) leidžia daryti išvadą, kad A. P. buvo susitaręs su atsakovės direktore V. Biežiene ir jos leidimu faktiškai dirbo pas atsakovę nuo 2003 m. spalio mėnesio: atliko įvairius statybos, remonto bei pagalbinius darbus remontuojamose atsakovės patalpose (duomenys neskelbtini) gaudamas už tai darbo užmokestį, o 2003-11-26, apie 21 val. atvyko į atsakovės nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini), mūrijo sienoje išmuštą skylę, t. y. vėlgi dirbo statybos darbus (Apibendrinimo 3.2.2.1., 3.2.2.2 punktų nuostatos). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į ieškovų parodymus, civilinėje bei administracinėje byloje Nr. A1-8-589–05 surinktus rašytinius įrodymus.

Ieškovė V. P. paaiškino, kad pas atsakovę jos vyras dirbo nuo 2003 m. spalio mėnesio, padarė, montavo šaldymo patalpos duris, padarė pakabinamas duris, mūrijo, o įvykio dieną į darbą išėjo 7.30 val. ir sakė, kad užsakytas keltuvas, kuris perveš kepyklos krosnį į Naujamiesčio g. esančią atsakovės parduotuvę, todėl turėsiąs darbo per dvi vietas ir grįš vėlai (b. l. 81, 82). Administracinėje byloje ji taip pat parodė, kad vyras dirbo pas atsakovę abiejuose objektuose, jam remontuoti buvo patikėtas rekonstruojamas cechas (b. l. 26, 148). E. P. paaiškino, kad nuveždavo tėvą dirbti į Naujamiesčio g. esančias patalpas, o vakare parveždavo, kad tėvas darbą pradėdavo po 18 val. (b. l. 87). Administracinėje byloje jis parodė, kad su tėvu dirbo prie namo statybos, o po šio darbo jį nuveždavo į Naujamiesčio g., kur pas atsakovę nuo spalio mėnesio tėvas taip pat dirbo, įrenginėjo šaldytuvą, lankėsi patalpose ir matė, kad tėvas mūrijo, atliko dažymo darbus, rinko profilius, dėjo vatą, rengė kamerą (b. l. 150–151). Liudytojai G. K., E. T. administracinėje byloje (b. l. 151) parodė, kad 2–3 kartus per savaitę ji su E. P. važiuodavo paimti iš Naujamiesčio gatvėje esančių atsakovės patalpų jo tėvo, kuris pasakojo, kad tame objekte jis tinkavo, dažė. Liudytojas G. D. administracinėje byloje (b. l. 210) parodė, kad ne kartą vežė A. P. dirbti į Naujamiesčio g. esančias patalpas, kuriose jis įrenginėjo šaldytuvą, šiltino pertvaros sieną. Iš administracinėje byloje esančių R. ir G. M. paaiškinimų (b. l. 16) matyti, kad 2003-11-26 įmonė turėjo persikraustyti iš vienų patalpų į kitas, nuo 2003 m. spalio vidurio vyko remonto darbai, buvo naujai įrengiamos patalpos Naujamiesčio gatvėje, įrenginėjama šaldymo patalpa, iš (duomenys neskelbtini) esančių patalpų buvo išimta krosnis, sienoje liko atvira anga, dėl ko pasiliko naktį saugoti patalpų, o apie 21 val. atėjo A. P., su kuriuo dieną buvo tartasi dėl remonto darbų, galvojo, kad jis įdarbintas, todėl leido mūryti angą antro aukšto sienoje, darbo vieta matėsi akivaizdžiai (adm. b., b. l. 22, 23; b. l. 46–60, 209). Tai visiškai atitinka ieškovės, kuri įvykio vietoje nebuvo ir pati jos nematė, paaiškinimams apie tai, kad jai iš vyro pasakojimų buvo žinoma, kad buvo pasamdyta technika krosniai iš patalpų išvežti, kad įvykio naktį vyras turėjo užmūryti likusią sienoje angą, ir tai patvirtina, kad mirusysis pas ieškovę dirbo ne tik įvykio metu ir ne tą vieną darbą (b. l. 149). Liudytojos I. B. ir J. M. administracinėje byloje (b. l. 232) patvirtino, kad Naujamiesčio gatvėje esančiose atsakovės patalpose vyko darbai, buvo statomi įrengimai, atliekami dažymo darbai, girdėjo direktorės V. B. ir A. P. tarimąsi dėl mūrijimo darbų. V. B. yra parodęs, kad kartu su G. M. nuo 2003-10-10 iki 2003-11-18 naujai rengiamose patalpose Naujamiesčio g. dirbo įvairius statybos darbus: klijavo plyteles, skardino šaldymo kameros duris, dėjo vatą (b. l. 18, 19). R. V. (b. l. 210) patvirtino, kad įvykio vakarą dėl darbo nuvežė A. P. į „Plukius“, ten jis turėjęs užbaigti darbą. Darbo faktą įvykio vietoje patvirtina ir 2006-04-11 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 97–101), kuriame nurodyta, jog 2003-11-27 įvykio vietoje pastato antro aukšto patalpoje rasta vonelė su skiediniu, prie angos sudėtos plytos ir buvo vykdomi mūrijimo darbai (tyrėjo D. Š. paaiškinimas). Nutarime aptarta ir eilė baudžiamojoje byloje esančių R. M. parodymų apie įvykio aplinkybes, iš kurių matyti, kad įvykio vakarą A. P. mūrijo sienos antrame aukšte akivaizdžiai besimatančią angą, nors paaiškinimus šis liudytojas keitė nurodydamas, kad meluoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams vertė direktorė, technologė, žmona arba dėl neblaivumo.

Nors ieškovė V. P. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad jos vyras A. P. pas atsakovę dirbo nuo 2003 m. vasaros, tokių jos parodymų kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, todėl pagrįstai nustatyta, kad pas atsakovę dirbta buvo nuo 2003 m. spalio mėnesio. Be to, ieškovės V. P., E. P. nurodytas A. P. darbo pas atsakovę pradžios laikas sutampa su administracinėje byloje užfiksuotais ir aukščiau nurodytais atsakovės darbuotojų parodymais apie tai, kad 2003 m. spalio mėnesį atsakovė atliko patalpų, esančių Naujamiesčio g., Panevėžyje, remontą, o 2003-11-26, išsikrausčius iš nuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sienoje liko skylė, pro kurią buvo iškelti ir išgabenti į naujas patalpas didesni daiktai bei kad dėl angos užmūrijimo atsakovės direktorė V. Biežienė įvykio dieną tarėsi su A. P. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog vyras norėdavo padaryti darbus iki galo ir todėl galėjo savo iniciatyva pamūryti vakare sieną (adm. b., b. l. 149), tėra prielaida, nes įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. įleido į patalpas ir leido dirbti atsakovės darbuotoja R. M., kuri yra bendrovės bendrasavininkė ir kuri iš atsakovės direktorės kalbos ir veiksmų pati suprato, kad A. P. įdarbintas ir leido jam dirbti.

Byloje nustatyta, kad nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), kur atsakovė vykdė konditerijos gaminių gamybą, reikėjo perduoti iki 2003-12-01, todėl 2003 m. 10-11 mėn. atsakovė atlikinėjo įsigytų patalpų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje remontą ir kraustėsi į šias patalpas (b. l. 55, 147). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei nagrinėjamu laikotarpiu buvo reikalingi įvairius remonto, staliaus ir apdailos darbus atliekantys darbininkai. Kadangi remontas vyko apie du mėnesius, ieškovų tvirtinimai apie tai, kad A. P. dirbo pas atsakovę abiejuose pastatuose įvairius statybos ir apdailos darbus nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, neprieštarauja nurodytoms aplinkybėms ir duoda pagrindą pagrįstai manyti, kad A. P. dirbo vykdydamas atsakovės nurodymus dėl darbo organizavimo, jo atlikimo būdo bei laiko, nes, kaip jau nurodyta, per palyginti trumpą laiką reikėjo įrengti naujas patalpas ir iškelti įmonės veiklą iš nuomojamų patalpų (Apibendrinimo 3.2.2.3 p.). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P. darbo vietoje atsidūrė nesavavališkai ir neatsitiktinai, o darbo laiką buvo suderinęs su darbdaviu. Teigti, kad A. P. dirbo savarankiškai, nenormuotą darbo dieną ir nebuvo niekam pavaldus, nėra pagrindo. Ieškovų parodymai apie tai, kad A. P. pasakojo apie šaldymo kameros įrengimą, neleidžia teigti, kad tarp atsakovės ir A. P. buvo susitarimas dėl konkretaus darbo atlikimo, nes šaldymo kameros įrengimas buvo tik vienas iš A. P. atliktų panašaus pobūdžio darbų. Vien tik byloje nustatyta aplinkybė, kad A. P. naudojosi darbe savo įrankiais (b. l. 85) neleidžia teigti, kad A. P. dirbo pas atsakovę statybos rangos sutarties pagrindais. Tikėtina, kad, atsakovės veiklai esant nesusijusiai su statybos, remonto darbais, o tuos darbus esant reikalui atlikti greitai, ji galėjo nespėti aprūpinti darbuotojų reikiamais darbo įrankiais, o minėtus darbus dirbę G. M., V. B., A. P., kurie iki darbo pas atsakovę vertėsi remonto darbų atlikimu, todėl turėjo savo įrankius ir jais naudojosi.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovų parodymai apie darbo užmokestį prieštaringi, kad teismas nenurodė motyvų dėl atsiskaitymo su A. P. pobūdžio. Tačiau atlyginimo už darbą pobūdis darbuotojui dirbant pagal darbo sutartį, dirbant nelegaliai ar dirbant civilinės sutarties pagrindu gali skirtis. Vertindama atlygintinumo pobūdį šioje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje atlyginimu už nelegaliai dirbamą darbą pripažįstama bet kokia atsiskaitymo forma, tai gali būti atlyginimas natūra, skolos įskaitymas ir pan. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Kad dirbamas atlygintinas darbas, galima konstatuoti atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes apie darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių (Apibendrinimo 3.2.2.4 p.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P. dirbo pas atsakovę atlygintinai, ką patvirtina ieškovės paaiškinimai (b. l. 81–82), administracinės bylos duomenys (b. l. 26, 148–149) apie tai, kad atsakovė mokėjo A. P. skirtingais terminais ir įvairaus dydžio (100 Lt, 200 Lt ir 300 Lt, 600 Lt, b. l. 151, 211). Nėra pagrindo teigti, kad minėti įrodymai prieštaringi, nes visi apklaustieji asmenys patvirtino tą pačią aplinkybę – kad A. P. dirbo pas atsakovę atlygintinai ir, įvertinus V. P. ir E. P. parodymus, atlyginimą už darbą gavo periodiškai. Teigti, kad su A. P. buvo atsiskaityta priėmus konkretų darbo rezultatą (įrengus šaldymo patalpą), nėra pagrindo, nes nėra byloje duomenų, kad už šaldymo patalpos įrengimą atsakovė su A. P. atsiskaitė, be to, A. P. ir po minėto darbo atlikimo dirbo pas atsakovę: padėjo persikraustyti į naujas patalpas, įvykio vakarą mūrijo sienoje angą. Ieškovės paaiškinimai apie tai, kad vyrui mokėjo už atliktą darbą, nepaneigia nustatyto atlygintinumo pobūdžio ir nesudaro pagrindo išvadai, kad A. P. dirbo statybos rangos pagrindais ir gavo atlyginimą už pagal susitarimą su atsakove atliktą konkretų darbą. A. P. dirbo pas atsakovę ne vieną mėnesį, atliko eilę darbų, už kurių atlikimą atsakovė mokėjo skirtingai, atsižvelgdama į atlikto konkretaus darbo pobūdį, nes šaldymo kameros įrengimas, tinkavimo, dažymo darbai ar angos sienoje mūrijimas tarpusavyje nėra lygiaverčiai. Atsakovė naudojosi pranašesne savo padėtimi nelegaliai dirbančio A. P. atžvilgiu, todėl mokėjo darbo užmokestį nesilaikydama Darbo kodekso XV skyriuje „Darbo užmokestis. Garantijos ir kompensacijos” nustatytų reikalavimų dėl jo dydžio, mokėjimo periodiškumo ir kitų sąlygų.

V. Biežienės (b. l. 13, 55, 147), G. M. (b. l. 22, 209), V. B. (b. l. 18, 19), I. B. ir J. M. (b. l. 232), V. K. (b. l. 150) duoti parodymai administracinėje byloje apie tai, kad A. P. nedirbo pas atsakovę ir neatliko jokių darbų Naujamiesčio gatvėje, kad tik įvykio dieną atėjo ieškoti darbo pas atsakovę ir jam buvo nurodyta ateiti kitą dieną bei atsinešti reikalingus dokumentus, vertintini kritiškai. Byloje nustatyta, kad A. P. laikotarpiu nuo 2003-05-10 iki 2003-07-08 buvo išsiėmęs verslo liudijimą statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių, čiužinių gamybai, remontui, nes tuo metu statė namą (adm. b., b. l. 61, V. P., E. P. paaiškinimai). Tačiau po 2003-07-08 verslo liudijimo jis nebepratęsė, o atsakovė, nors buvo sudariusi statybos rangos sutartis su R. M. bei V. Biežiene (adm. b. l. 20-21, 24-25), su A. P. rangos sutarties nesudarė. Atsakovės direktorės V. Biežienės teiginys, kad rangos sutartis su A. P. nebuvo įforminta raštu, nes pastarasis neturėjo galiojančio verslo liudijimo, nepagrįstas. Remonto darbams atlikti įstatymas nereikalauja turėti leidimo (licencijos, ką pripažįsta ir pati atsakovė (CK 6.646 str.). Todėl verslo liudijimo neturėjimas nesudarė kliūčių sudaryti rangos sutartį. Minėtas dokumentas patvirtina tik nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą. Teisėjų kolegijos nuomone, tiesą atitinka jau aptarti ieškovės V. P., liudytojų E. P., G. K., E. T., G. D. parodymai apie A. P. darbą pas atsakovę ne tik įvykio dieną, bet ir nuo 2003 m. spalio mėnesio, nes minėtiems asmenims buvo žinomos tokios A. P. darbo pas atsakovę aplinkybės, kurias patvirtino ir patys atsakovės darbuotojai bei kurios negalėtų būti jiems žinomos, jei A. P. nebūtų dirbęs pas atsakovę. Minėtų asmenų parodymai yra logiški, neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs, atitinka atsakovės darbuotojų administracinėje byloje nurodytas ir jau aptartas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti ir nesiremti kaip rašytiniais bylos įrodymais. Priešingai, V. Biežienė, R. M., J. M. ir I. B. yra atsakovės akcininkės (civ. b. Nr. 2-442-73/2006, b. l. 28), G. M. – R. M. sutuoktinis, nurodyti asmenys buvo ir yra suinteresuoti neigti jiems nepalankias aplinkybes, siekiant išvengti atsakomybės. Todėl jų parodymus, duotus administracinėje byloje, teisėjų kolegija vertina visų byloje esančių įrodymų visumoje kaip rašytinius įrodymus tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems įrodymams, kuriais netikėti ar atmesti jokio objektyviai pagrįsto pagrindo nenustatyta, bei nustatytoms bylos aplinkybėms. Administracinėje byloje esantys V. K. parodymai nepatvirtina jokių bylos aplinkybių, nes jis neigė kvietęs A. P. dirbti pas atsakovę ir apie jo darbą pas atsakovę parodymų nedavė. Atsakovės nurodytas įrodymas – inventorinės bylos patalpų aprašymas, esantis administracinėje byloje (b. l. 14–15) taip pat reikšmingų bylai aplinkybių nepatvirtina. Atsakovės darbuotojai parodė, kad atsakovė remontavo naujai įsigytas patalpas Naujamiesčio gatvėje, rengė šaldymo patalpą – skardino duris, šiltino, kalė medieną (adm. b., b. l. 19, 23).

Atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tyrė su reikalavimu nesusijusias aplinkybes apie A. P. darbą (duomenys neskelbtini). Aplinkybei, kokie teisiniai santykiai – darbo, rangos ar kiti – siejo A. P. su atsakove nustatyti, svarbu nustatyti aplinkybes ne tik apie jo ir atsakovės darbuotojų veiksmus įvykio metu, bet ir tai, kokie santykiai A. P. siejo su UAB „Tortela” iki įvykio, nes tiriant įvykį tiek baudžiamojo proceso tvarka, tiek administracinės teisenos tvarka buvo užfiksuotos aplinkybės apie A. P. darbą pas atsakovę UAB „Tortela” nuo 2003 m. spalio mėnesio. Be to, į būtinybę nustatyti minėtas aplinkybes dėmesį buvo atkreipęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-06-25 nutartyje administracinėje byloje (b. l. 85–87).

Teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų. Iš bylos duomenų seka, kad administracinė byla buvo prijungta prie nagrinėtos civilinės bylos. Todėl administracinėje byloje esantys įrodymai, tame tarpe – ir liudytojų G. M., R. M., V. Biežienės paaiškinimai, galėjo būti nagrinėjami, tiriami ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtų asmenų parodymus pažymėjo, kad asmenys liudytojais buvo apklausti baudžiamojoje ir administracinėje bylose. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas nurodė, kad liudytojus iš naujo apklausinėti byloje netikslinga, nes jie apklausti administracinėje byloje ir siūlė remtis rašytine bylos medžiaga, ką teismas ir padarė (b. l. 81).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nelegalaus darbo įrodymu laikė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-03-15, 2005-06-22 nutarimus. Teismas pažymėjo, kad tokie nutarimai buvo priimti, nurodė jų panaikinimo aplinkybes ir konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe faktas gali būti nustatomas nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo ieškinio teisenos tvarka.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo – 2006-04-11 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, neatsižvelgė į tai, kad A. P. žuvo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad 2003-11-27 0.40 val. iš A. P. paimtame kraujyje rasta 2,49 promilių etilo alkoholio (b. l. 90). Tačiau, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog A. P. mirties priežastis buvo susijusi su mirusiojo girtumu. Nustatyta, kad A. P. buvo leista pradėti dirbti viršvalandinius mūrijimo darbus antrame aukšte esančioje sienos angoje vėlų vakarą, be jokio instruktažo, be jokių saugos priemonių. Nors Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2006-04-11 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-0856-03, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 97–101), tačiau baudžiamojoje ir civilinėje bylose įrodinėtinos aplinkybės šiuo atveju nesutampa. Baudžiamasis ir Civilinis bei Darbo kodeksai numato skirtingas sąlygas, būtinas atitinkamai atsakomybės rūšiai atsirasti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsakovės direktorės V. Biežienės veiksmus vertino pagal BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, o šioje byloje teismas nagrinėjo žalos atlyginimo reikalavimą vadovaudamasis Civilinio, Darbo kodeksų ir Civilinio proceso kodekso normomis. Nutarimo teiginys, kad A. P. mirties tiesioginė priežastis buvo koordinacijos sutrikimas dėl girtumo, nuovargis dirbant viršvalandžius ir kitos aplinkybės, o ne V. Biežienės padaryti darbų saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai, teismui neturi privalomos įrodomosios galios. Civilinei bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos visomis CPK 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimas ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai (2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr. 51 6.2 p.). Nutarime nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kartu su kitais šioje byloje esančiais įrodymais (CPK 177 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 2004-01-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 242–030 (adm. b. b. l. 6) neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 197 str. 1, 2 d.), tačiau tai neturi esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, minėtas dokumentas nepanaikintas, todėl teismas turėjo teisę vertinti šį dokumentą kaip rašytinį įrodymą pagal įrodymų vertinimo taisykles (2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr. 51 6.2 p.).

Byloje teisingai nustatyta, kad atsakovė nesudarė raštu darbo sutarties su A. P. statybos remonto darbams atlikti, darbo sutarties neįregistravo darbo sutarčių registravimo žurnale neišdavė darbuotojo pažymėjimo, nepadarė nustatyta tvarka įrašo socialinio draudimo pažymėjime nežymėjo A. P. dirbto laiko darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, prieš pradedant darbą neinstruktavo darbuotojo darbų saugos ir sveikatos klausimais (adm. b. l. 6, 30–47, Apibendrinimo 3 p.).

Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra nustatyti visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog A. P. ir UAB „Tortela” siejo darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad tarp atsakovės ir A. P. nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, o A. P. atliko pas atsakovę statybos rangos darbus, atmeta kaip nepagrįstą.

Nuo 2003 m. spalio mėnesio A. P. dirbo pas atsakovę nelegaliai atsakovei priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), o 2003-11-26, apie 21 val. atsakovė leido A. P. mūryti antrame aukšte esančią lauko sienos angą, atsakovės nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), neužtikrino saugių darbo sąlygų darbuotojui, dėl ko A. P., apie 24 val. dirbdamas atsakovės nurodymu, nukrito iš 4,5 metrų aukščio, stipriai susižalojo ir 2003-11-29 21.30 val. mirė VšĮ „Panevėžio ligoninė“. Tarp atsakovės veiksmų (leidimo dirbti) bei neveikimo (saugių darbo sąlygų neužtikrinimo darbuotojui) ir atsiradusios žalos mirus A. P. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Darbo kodekso 248–250, Civilinio kodekso 6.284, 6.290, 6.291 straipsnių nuostatas ir priteisė ieškovams žalos atlyginimą. Taikyti DK 247 straipsnio nuostatas teismui nebuvo pagrindo, nes atsakovė su ieškiniu nesutiko, šiuo klausimu nepasisakė, įrodymų šiuo aspektu neteikė ir neprašė mažinti priteistino žalos atlyginimo. Teismo priteisto žalos atlyginimo apskaičiavimas ir dydis apeliaciniame skunde neginčijamas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Ieškovei V. P. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-06-08 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0679 suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios vertė pagal 2007-08-27 pažymą Nr. 245 yra 90 Lt. Ieškovui K. P. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-10-23 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0788 suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios vertė pagal 2007-08-27 pažymą Nr. 246 yra 180 Lt. Su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje susijusios išlaidos sudaro 9 Lt (b. l. 130, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovės valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Tortela”, įmonės kodas 148445388, į valstybės pajamas 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir 9 Lt (devynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.