- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- A-3673-822/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00923-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- T. H. H., T. N. H.
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
- 3.5Teismo sprendimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant vertėjui Nguyen The Hung, pareiškėjui T. H. H., pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. N. H. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo B. H. D. (T. N. H.) administracinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Švenčionių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio T. N. H. prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo termino pratęsimo, panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo T. N. H., gim. (duomenys neskelbtini), iki tol prisistačiusio kaip B. H. D., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo terminas Užsieniečių registracijos centre yra pratęstas iki 2015 m. spalio 8 d. Teismui netenkinus šio prašymo, panaikinti minėtą sprendimą ir priimti naują – taikyti alternatyvią sulaikymui priemone ir patikėti pareiškėją prižiūrėti socialinei įstaigai – Pabėgėlių priėmimo centrui.
Prašymas grindžiamas argumentais, kad užsieniečio tapatybė šiuo metu nustatyta, nes gauta jo tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, iš kurio matyti, kad užsienietis yra nepilnametis. Jo motina, gyvenanti Vokietijoje, patvirtina, kad dokumentas yra tikras, jos sūnus yra nepilnametis. Kritiškai vertina specialisto išvados rezultatus dėl nepilnamečio užsieniečio amžiaus nustatymo, buvo pažeista tyrimo instrukcija, nes byloje nėra pateikta privalomo užsieniečio rašytinio sutikimo atlikti tyrimą. Neaiškumai turėtų būti vertinami nepilnamečio naudai, kad nebūtų pažeistos jo teisės.
Teismo posėdyje pareiškėjo motina prisistačiusi H. T. L. palaikė jo prašymą. Papildomai nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) kai sūnus buvo dar visai mažas, jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), ji Vokietijoje sukūrė kitą šeimą ir ten nuolat gyvena.
Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) atstovas prašė netenkinti pareiškėjo prašymo. Nurodė, kad užsieniečio tikslas – išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, atvykęs į Lietuvą prieglobsčio jis neprašė. Užsieniečio asmenybė nenustatyta, nes pateikta asmens tapatybės kortelės kopija nepatvirtina jo tapatybės, atsakymai iš užsieniečio nurodomos kilmės šalies dėl asmens tapatybės patvirtinimo ir dėl grįžimo pažymėjimo išdavimo negauti, o asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik oficialiais dokumentais. Užsieniečio pilnametystė patvirtinta specialisto išvada, ir ji nėra paneigta.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas nusprendė palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą pratęsti Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiu B. H. D., vėliau – N. T. H., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusiam asmeniui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. spalio 8 d.
Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 8 d. Kauno mieste sulaikytas užsienietis, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu B. H. D., gim. (duomenys neskelbtini). Atlikus užsieniečio biologinio amžiaus tyrimą (2014 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. MK-O 131/14(01)) nustatytas šio asmens biologinis amžius – virš 20 m., tikėtinas amžiaus intervalas 20–25 metai. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietis B. H. D. sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. lapkričio 25 d. tuo pagrindu, kad užsienietis neturi teisėtą jo buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Vėliau 2015 m. balandžio 7 d. ir 2015 m. liepos 7 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimais jo sulaikymas pratęstas iki 2015 m. spalio 8 d. Šiuo metu pradėta užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, tačiau negauti dokumentai, reikalingi užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, nėra oficialiai patvirtinta jo tapatybė. Taigi teismas nusprendė, kad neišnykę teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai – užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra, jo asmens tapatybė nenustatyta, užsienietis slepia savo asmens duomenis, pirminėje užsieniečio apklausoje ir vėliau, užsienietis nuosekliai aiškino, kad iš savo šalies išvyko dėl ekonominių priežasčių, ir jo tikslas pasiekti Prancūziją, kur galėtų dirbti ir gyventi, todėl didelė tikimybė, kad būdamas nesulaikytas, pasislėps siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nustatyta, kad užsienietis nebendradarbiauja su išsiuntimą vykdančiomis institucijomis, apie save teikia klaidinančią informaciją, atsakymai iš užsieniečio nurodomos kilmės šalies dėl asmens tapatybės patvirtinimo ir dėl grįžimo pažymėjimo išdavimo negauti.
Teismas konstatavo, kad išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje. Šiuo metu negauti užsieniečio tapatybę patvirtinantys dokumentai, asmens byloje pateikta dokumento kopija nepatvirtina užsieniečio tapatybės, nes ji gauta ne iš valstybinės institucijos. Užsienietis Kauno apylinkės teisme 2014 m. spalio 10 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ieškodamas geriau apmokamo darbo ir geresnio pragyvenimo, jo vykimo tikslas buvo Prancūzija, dokumentų neturintis. Be to, yra pagrindas manyti, kad užsienietis galimai slepia savo asmens duomenis, nes iš pradžių nurodė esąs nepilnametis, tačiau specialistui nustačius, kad jis yra pilnametis, nurodė kitą savo amžių kitą gimimo datą ir vardą bei pavardę. Specialisto išvada dėl užsieniečio amžiaus nustatymo yra oficialus įrodymas, ir jis nėra paneigtas jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Ir nors užsieniečio atstovas nurodo, kad galimai buvo pažeista tyrimo atlikimo tvarka, nes jis nematė rašytinio užsieniečio sutikimo atlikti tyrimą, tačiau Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 23 d. patvirtintas įsakymas dėl „Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų bei paslaugų jiems teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” įsakmiai nenurodo, kad nelydimo nepilnamečio užsieniečio sutikimas atlikti amžiaus nustatymo tyrimą privalo būti rašytinis, o tuo labiau, kad jis turi būti pateikiamas institucijai kaip specialisto išvados priedas. Be to, užsieniečio motina prisistačiusi H. T. L. nepateikė jokių įrodymų, kad yra menamo nepilnamečio motina – kad juos sieja giminystės ryšiai. Be to, ji pati gyvendama Vokietijoje, nedėjo jokių pastangų, turėdama savo sūnaus dokumentus, kreiptis į kilmės ambasadą siekiant patvirtinti sūnaus tapatybę, nors manytina, kad toks asmens individualus kreipimasis būtų žymiai sparčiau padėjęs išspręsti tapatybės nustatymo klausimą, nei kitos valstybės institucijos (URC) tarptautinis paklausimas. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta, į tai, kad užsienietis, būdamas sulaikytas Lietuvoje nepasiprašė prieglobsčio, į tai, kad užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis – slėpė savo amžių prisistatydamas nepilnamečiu, ką paneigė specialisto išvada, prisistatė kitu vardu, išlikęs pagrindas manyti, kad, nebūdamas sulaikytas, gali išvykti iš Lietuvos. Neišnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsieniečio prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo termino pratęsimo netenkinamas. Nesant oficialiai patvirtintų įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu B. H. D., vėliau – N. T. H., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatęs užsienietis yra nepilnametis, nėra pagrindo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, tai yra patikėti jį prižiūrėti socialinei įstaigai – Pabėgėlių priėmimo centrui.
II.
Pareiškėjas T. N. H. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 42–47) prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą arba panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – pareiškėją patikėti prižiūrėti socialinei įstaigai – Pabėgėlių priėmimo centrui .
Pareiškėjas nurodo, kad jo tapatybę patvirtinantys dokumentai yra pateikti Užsieniečių registracijos centrui dar 2015 m. sausio mėnesį. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis tuos dokumentus matė ir priėmė, tačiau į asmens bylą jie nėra įtraukti.
Pareiškėjo nuomone, kilmės valstybės institucijų išduoti oficialūs dokumentai turi būti laikomi tikri ir jais vadovaujamasi, kol jie nėra nuginčyti ir/ar neįrodyta priešingai, t. y. galioja šių dokumentų teisėtumo prezumpcija. Atkreiptinas dėmesys, jog oficialūs užklausimai į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vokietijoje dėl pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento autentiškumo ir kitų kelionei reikalingų dokumentų gavimo buvo išsiųsti net tris kartus – 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. balandžio 14 d. bei 2015 m. liepos 23 d. Pareiškėjo žiniomis, jokių atsakymų į juos nėra gauta. Pažymi, jog aplinkybę, kad pareiškėjas yra nepilnametis ir jis yra tas asmuo, kurio asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai yra pateikti teismui, teismo posėdžio metu patvirtino specialiai tam iš Vokietijos atvykusi jo motina. Teismui buvo pateikti jos tapatybę patvirtinantys dokumentų originalai. Šiuo atveju, vien dėl aplinkybės, jog daugiau nei pusę metų nėra gaunama oficialaus atsakymo iš (duomenys neskelbtini) ambasados apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tikrumo – nepilnametis asmuo yra laikomas sulaikytas. Pareiškėjo nuomone, tokia faktinė situacija prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir pažeidžia jo teises bei tesėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas slepia savo asmens duomenis bei teikia klaidinančią informaciją, todėl yra pagrindas jį sulaikyti ilgesniam nei 6 mėn. terminui pagal UTPĮ 114 straipsnio 4 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminė pareiškėjo nurodyta informacija apie jo asmens tapatybę ir atvykimo tikslus buvo pateikta veikiant stresinėje aplinkoje ir nežinioje dėl tolesnės pareiškėjo teisinės padėties. Be kita ko, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokią informaciją (netikrą vardą, pavardę, gimimo datą ir atvykimo tikslus) nurodė pateikti jį neteisėtai gabenę asmenys. Jo tikslas buvo atvykti pas savo motiną į Europos Sąjungą. Teismas neįvertino tų aplinkybių, jog pareiškėjas teismui ir Užsieniečių registracijos centrui pateikė ne tik jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, bet ir išsikvietė savo giminaičius, kurie kuo greičiau padėtų išspręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Tai akivaizdžiai paneigia teismo išvadas, jog pareiškėjas nebendradarbiauja ir/ar teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, ir kad tai yra pagrindas pratęsti jo sulaikymą.
Teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nurodo, jog asmens byloje pateikta dokumento kopija nepatvirtina užsieniečio tapatybės, nes ji buvo gauta ne iš valstybinės institucijos, tačiau Užsieniečių registracijos centrui yra pateiktas pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančios asmens tapatybės kortelės originalas. Ta aplinkybę, jog jis Užsieniečių registracijos centro nebuvo pateiktas bylą nagrinėjančiam teismui, negali būti vertinama pareiškėjo nenaudai. Nors šį asmens tapatybės dokumentą Užsieniečių registracijos centrui pateikė ne valstybinė institucija, o pareiškėjo motina, tačiau šis dokumentas yra išduotas valstybinės institucijos, todėl manytina, jog tai yra pakankama, kad būtų patvirtinta šiame dokumente nurodyto asmens tapatybė.
Atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. MK-O 131/14(01) dėl užsieniečio biologinio amžiaus nustatymo, kuria vadovavosi teismai, turėjo būti vertinama kritiškai, nes į bylą buvo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie paneigia specialisto išvadoje užfiksuotas aplinkybes. Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje ne kartą pasisakyta kasacinio teismo jurisprudencijoje. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. <...> Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K- 3-54/2009; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).
Nagrinėjamu atveju, minėta išvada yra ir joje konstatuotos faktinės aplinkybės teismams ir kitoms valstybinėms institucijoms galėjo būti reikšmingos ir teisiškai privalomos tik tol, kol nebuvo gauti oficialūs užsieniečio asmens tapatybę ir amžių patvirtinantys duomenys. Gavus šiuos duomenis, manytina, teismai turėjo atsisakyti tirti ir vertinti minėtą specialisto išvadą, o tuo atveju, jeigu ėmėsi tai daryti, tai turėjo atsižvelgti į kitų rašytinių įrodymų ir faktinių aplinkybių visumą. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybinių įstaigų ir/ar institucijų išduoti oficialūs (originalūs) tam tikrus reikšmingus juridinius faktus (duomenis) patvirtinantys dokumentai ir informacija, laikytini teisėtais ir turinčiais teismui didesnę įrodomąją galią, kol nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į minėtos išvados metu gautų duomenų patikimumą ir jos gavimo teisėtumą, kurį bylą nagrinėjęs teismas taip pat tinkamai neįvertino. Amžiaus nustatymo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A1 -229/1V-289/V-491 patvirtintas Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų ir paslaugų jiems teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Ta aplinkybė, jog minėtame Apraše nėra nurodyta, kokia forma turi būti gaunamas nepilnamečio užsieniečio sutikimas atlikti amžiaus nustatymo tyrimą, dar nereiškia, jog toks sutikimas išvis neturi būti gaunamas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog jis nebuvo davęs nei žodinio, nei tuo labiau rašytinio sutikimo atlikti jo amžiaus nustatymo tyrimą. Jam nebuvo suprantama kalba išaiškinta šio atliekamo tyrimo esmė ir galimos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, jog tokio leidimo nebuvo gauta, vadovaujantis minėto aprašo nuostatomis, tam, kad minėtas tyrimas būtų laikomas teisėtu, turėjo būti gautas teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju tokio teismo sprendimo buvimo faktas nenustatytas. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo nuomone, jo amžiaus nustatymo procedūra buvo atlikta neteisėtai, todėl gauta informacija ir specialisto išvada, taip pat laikytina neteisėta ir negali būti laikoma rašytiniu įrodymu, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sulaikymo.
Pareiškėjo manymu, jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs minėtos išvados, kaip rašytinio įrodymo, patikimumą, jį būtų turėjęs atmesti kaip nepatikimą. Iš minėto Aprašo turinio matyti, jog amžiaus nustatymas yra atliekamas naudojant vienintelį metodą, t. y. fizinį vertinimą, kurio metu yra atliekamas rentgenologinis tyrimas. Pažymėtina, jog nei šis, nei kuris kitas metodas šiuo metu nėra tinkamas, jog būtų galima tiksliai nustatyti asmens amžių. Asmens vystymąsi lemia daugelis aplinkybių, tokių kaip socialinė, kultūrinė, ekonominė aplinka, etninė kilmė ir kt. Atsižvelgiant į tai, asmens amžiaus nustatymas turėtų būti kompleksinis tyrimas, kuris apimtų asmens fizinę, socialinę ir psichologinę brandą. Todėl asmens amžiaus nustatyme negali būti taikomas vienas amžiaus nustatymo metodas, tačiau turi būti taikoma šių metodų visuma. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti asmens amžių, turi būti galimos tam tikros paklaidos ribos. Nustatant asmens amžių, visos abejonės turi būti sprendžiamos asmens naudai. Pasirinkti amžiaus nustatymo metodai turi būti saugūs ir gerbti žmogaus orumą, atliekami tyrimai neturėtų būti kultūriškai nepriimtini ar rengiami per prievartą. Nagrinėjamu atveju, buvo taikytas tik vienas metodas, kuris nėra ir negali būti laikomas patikimu, kadangi Aprašo 18 punkte nustatyta, jog galima net iki 2 metų amžiaus nustatymo paklaida. Todėl, manytina, jog visos abejonės dėl pareiškėjo amžiaus, kurios kilo bylos nagrinėjimo metu dėl prieštaringų rašytinių įrodymų, turėjo būti aiškinamos pareiškėjo, kaip nepilnamečio naudai, nes toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio, įtvirtinančio pareigą valstybės institucijoms imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų pirmiausia vertinti vaiko interesus ir teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei.
Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjas laikytinas nelydimu nepilnamečiu (pažeidžiamu asmeniu) (UTPĮ 2 str. 18¹ d.), todėl pripažintina, jog yra išnykę jo sulaikymo pagrindai, nustatyti UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 2 dalyje, todėl jis turi būti nedelsiant paleistas iš sulaikymo ir atitinkamai sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje teisėtai gyvenančiai ir dirbančiai motinai H. T. L. (šeimos susijungimo ar kitais teisiniais pagrindais).
Atsiliepimas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Mano, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.
URC teigimu, vis dar egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, t. y. asmuo neteisėtai yra ES teritorijoje, yra pagrįsti įtarimai, kad jis klaidina pareigūnus, nurodydamas netikrą savo amžių, siekdamas išvengti judėjimo laisvės apribojimų. Byloje pateikta tapatybės kortelė kelia pagrįstų abejonių dėl jos tikrumo, dokumento autentiškumas nėra patvirtintas. Specialisto išvada patvirtino pareigūnų abejones dėl pareiškėjo amžiaus. Kritiškai vertintini apeliacinio skundo motyvai dėl psichologinės ir socialinės brandos vertinimo būtinumo, nes psichologinis nebrandumas negali paneigti biologinio amžiaus. Pareiškėjas nėra nepilnametis, taigi Apraše nepilnamečiams asmenims garantuojamos teisės jam netaikytinos, todėl pažeistos nebuvo. Byloje taip pat nėra jokių pareiškėjo giminystės ryšių su jo motina prisistačiusia P. T. L.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas sulaikytas Kauno mieste 2014 m. spalio 8 d. prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis B. H. D., gim. (duomenys neskelbtini). Kilus abejonėms dėl jo biologinio amžiaus buvo atliktas tyrimas. Remiantis 2014 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. MK-O 131/14(01) pareiškėjo amžius – virš 20 m., tikėtinas intervalas 20–25 m. Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. balandžio 8 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo sulaikymo terminas pratęstas iki 2015 m. liepos 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Užsieniečių registracijos centro teikimu Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendime nagrinėdamas pareiškėjo sulaikymo pratęsimo klausimą, konstatavo, kad teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę – užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra, jo asmens tapatybė nenustatyta, užsienietis slepia savo asmens duomenis, iš savo šalies išvyko dėl ekonominių priežasčių, todėl didelė tikimybė, kad būdamas nesulaikytas, pasislėps siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nustatyta, kad užsienietis nebendradarbiauja su išsiuntimą vykdančiomis institucijomis, apie save teikia klaidinančią informaciją, atsakymai iš užsieniečio nurodomos kilmės šalies dėl asmens tapatybės patvirtinimo ir dėl grįžimo pažymėjimo išdavimo negauti. Todėl vadovaudamasis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi ir 114 straipsnio 4 dalimi, Švenčionių rajono apylinkės teismas URC teikimą patenkino, pratęsdamas pareiškėjo B. H. D., vėliau prisistačiusio kaip N. T. H., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymą URC iki 2015 m. spalio 8 d.
Skundžiamu 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Švenčionių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis iš esmės analogiškais pagrindais (UTPĮ 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 114 str. 4 d.), paliko galioti minėtą 2015 m. liepos 7 d. sprendimą. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo sulaikymas buvo pagrįstai paliktas galioti.
Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (galiojanti 2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396, galiojanti nuo 2015 m. kovo 1 d.) numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos medžiagos, užsieniečio asmens bylos, nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai perėjęs valstybės sieną, sulaikytas prisistatė esąs B. H. D., gim. (duomenys neskelbtini).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė 2014 m. spalio 9 d. raštu Nr. (20/20)-196-559 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių dėl pareiškėjo ir kitų su juo sulaikytų asmenų biologinio amžiaus nustatymo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto pateiktoje išvadoje Nr. MK-O 131/14(01) iš pateiktų asmens rentgenogramų ir ambulatorinio gydymo statistinių kortelių duomenų nustatyta, kad asmens, prisistačiusio kaip B. H. D. tikrasis biologinis amžius virš 20 m., tikėtinas intervalas 20–25 m.
Sulaikytas pareiškėjas 2014 m. spalio 10 d. apklausos metu paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) vyko per Rusijos Federaciją ir Latvijos Respubliką. Maskvoje iš jo paėmė asmens dokumentą. Jo išvykimo iš kilmės šalies tikslas buvo susirasti darbą Rusijoje, o vėliau dirbti ir gyventi Prancūzijoje.
2015 m. sausio 5 d. Užsieniečių registracijos centras gavo asmens tapatybės kortelę, išduotą (duomenys neskelbtini) piliečiui N. T. H., gim. (duomenys neskelbtini) (pateikė pareiškėjo motina ir įstatymine atstove prisistačiusi (duomenys neskelbtini) pilietė, nuolat gyvenanti Vokietijoje, H. T. L. (P. T. L.)).
Užsieniečių registracijos centras ėmėsi prieinamų priemonių nustatyti pareiškėjo tapatybę, siekiant grąžinti jį į kilmės šalį: 2014 m. spalio 16 d., 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. liepos 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje prašydamas tarpininkauti, kad (duomenys neskelbtini) ambasada Lenkijos Respublikoje patvirtintų pareiškėjo asmenybę ir išduotų jam grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimą. Atsakymų į šiuos raštus nėra gauta iki šiol.
Byloje taip pat nėra pareiškėjo ir jo motina prisistačiusios H. T. L. (P. T. L.) giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų. URC atstovės teigimu, šiai užsienietei išaiškinta galimybė pasidaryti DNR tyrimą ir savarankiškai kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vokietijoje dėl pareiškėjo asmenybę patvirtinančių duomenų gavimo.
Į bylą pateiktos T. H. H. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės tikrumas iki šiol nepatvirtintas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nesant jokių įrodymų, paneigiančių Specialisto išvadą Nr. MK-O 131/14(01) dėl pareiškėjo tikrojo biologinio amžiaus, yra pagrindas abejoti, kad pareiškėjas yra nepilnametis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjimu atveju įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje nėra išnykę. Pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Šiuo metu pareiškėjo tapatybė nėra patvirtina, sulaikytas jis prisistatė kitu vardu ir nurodė kitą gimimo datą, vėliau duomenis pakeitė, atsižvelgiant į visą tai, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju sulaikymas būtinas sprendimui dėl pareiškėjo išsiuntimo priimti ir sulaikymo terminas pareiškėjui pratęstas pagrįstai (UTPĮ 114 str. 4 d.).
Pareiškėjas prašo skirti jam alternatyvią sulaikymo priemonę, numatyta 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte – patikėti atitinkamai socialinei įstaigai prižiūrėti nelydimą nepilnametį užsienietį.
Pagal 115 straipsnio 1 dalį alternatyvią sulaikymui priemonę teismas gali skirti, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, tai, kad sulaikytas pareiškėjas prisistatė kitu vardu, nei vėliau nurodė teismui, jo tapatybė iki šiol nėra nustatyta, o byloje esančios specialisto išvados duomenimis pareiškėjas yra pilnametis, teismas nemato pagrindo skirti prašomą ar kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip ne kartą yra minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Tai reiškia, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl pareiškėjo sulaikymo, negalės neribotą laiką remtis vien tik ta aplinkybe, kad daugiau nei pusę metų nėra gaunamas oficialus atsakymas iš (duomenys neskelbtini) ambasados apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tikrumo. Gero administravimo principas reikalauja, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl suėmimo būtinumo, iš naujo įvertintų rašytinių įrodymų ir faktinių aplinkybių visumą, užsieniečio elgesį pastaruoju metu ir motyvus dėl kelionės tikslų.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. N. H. (B. H. D.) apeliacinį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.