Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl permokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vėliau ieškovas kreipėsi šį teismą, prašydamas grąžinti už pateiktą ieškinį permokėtą žyminį mokestį. Nurodė, jog pagal naujausią formuojamą LAT praktiką reikalavimas sandorį pripažinti negaliojančiu (actio Pauliana) laikytinas neturtiniu ginču, jeigu kartu ieškovas nereikalauja priteisti jo naudai ir skolos sumos. Ieškovas teigia pareiškęs du neturtinius ginčus, už kuriuos mokėtinas 266 Lt dydžio žyminis mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pobūdžio, t. y. ar tai yra turtiniai ar neturtiniai reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas 2006 m. vasario 20 d. su atsakovu V. J. L. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovui 172 911 eurų. Šalys susitarė, kad paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas V. J. L. be ieškovo išankstinio rašytinio sutikimo nelaiduos ir/ar negarantuos už trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą. Nepaisant to, atsakovas V. J. L. su Banku sudarė laidavimo sutartį, o vėliau susitarimą dėl laidavimo pratęsimo, pagal kuriuos šis atsakovas laidavo bankui už UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindiniu akcininku jis yra, prievolių įvykdymą Bankui 579 240 eurų suma. Dėl to ieškovas actio Pauliana ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp atsakovų V. J. L. ir (duomenys neskelbtini) 2007 m. gegužės 16 d. sudarytą laidavimo sutartį bei 2008 m. rugpjūčio 14 d. susitarimą dėl laidavimo pratęsimo. Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog jo pareikšti reikalavimai – pripažinti laidavimo sutartį ir susitarimą dėl jos pratęsimo yra neturtinio pobūdžio, nes jie neprašo priteisti skolos. Šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus kitai šaliai.

Ieškovas kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp atsakovų sudarytą laidavimo sutartį bei susitarimą dėl laidavimo pratęsimo. Pažymėtina, jog skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Taigi, nagrinėjamu atveju, ginčas yra susijęs su turtu, nes ieškovas, ginčydamas laidavimo sutartis sudarytas tarp atsakovų, siekia užsitikrinti vieno iš atsakovų, t. y. V. J. L., mokumą, kad galėtų patenkinti savo turtinius reikalavimus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skoliningo V. J. L. skolą, palūkanas, delspinigius ir kt. sumas kreditoriaus (duomenys neskelbtini) naudai. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje priimtas sprendimas, išnagrinėjus bylą iš esmės, sąlygos ieškovui turtinių pasekmių atsiradimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pareikštus reikalavimus laikė turtiniais reikalavimais, už kuriuos turi būti sumokėtas žyminis mokestis, apskaičiuotas laikantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų taisyklių, priklausomai nuo ieškinio sumos.

Apeliantas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyta byla nėra susijusi su nagrinėjama byla, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.