Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant nukentėjusiajai-kaltinamajai D. M., jos gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui, nukentėjusiajai-kaltinamajai D. Š., jos gynėjai advokatei Jelenai Koltakovai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

privati kaltintoja D. M. kaltina D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietę, lietuvę, nedirbančią, gyvenančią (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d., ir

privati kaltintoja D. Š. priešpriešiniu skundu kaltina D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), Kaune, Respublikos pilietę, lietuvę, dirbančią UAB ,, (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistą, pagal LR BK 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. buvo kaltinama paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažemino D. M. ir pakirto pasitikėjimą ja: 2013-08-22 paskambinusi UAB (duomenys neskelbtini) viršininkui R. L. pareiškė, kad D. M. būna adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir neleidžia D. Š. išeiti į kiemą, kad ją kolioja, geria alkoholį ir dirba, būdama neblaivi.

D. M. buvo kaltinama paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažemino D. Š. ir pakirto pasitikėjimą ja: 2013-08-20, po pietų, (duomenys neskelbtini) namo kieme, užgauliojo ir žemino D. Š., išvadindama ją necenzūriniais žodžiais.

Kaltinamoji D. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013-08-20, po pietų, girdėjo triukšmą pas kaimynę T. A.. Išėjo į lauką šuniui įpilti vandens, tuomet kaimynė T. A. ir D. M. pradėjo ją užgaulioti ir žeminti. Daugiausia necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu pasakė T. A.. D. M. ją pavadino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Ji fotoaparatu viską nufilmavo. Iš elgesio ir kalbos sprendžia, kad D. M. įvykio metu buvo neblaivi. Ji iškvietė policiją, skambindama į policiją, nurodė, jog negali būti kieme, vyksta išgertuvės ir ji yra koliojama. Po to ji skambino į D. M. darbovietę, atsiliepė dispečerė, kuriai pasakė, kad nori pasiskųsti jų darbuotoja, dispečerė sujungė su viršininku. Ji viršininkui prisistatė ir paklausė, ar prieš reisą būna patikra, ar neišleidžia į reisą darbuotojų su promilėmis. Viršininkas klausė, kodėl ji tuo domisi. Ji atsakė, kad pas jos kaimynę vyksta išgertuvės ir kad D. M. būna nemandagi, vulgari, koliojasi. Skambindama D. M. viršininkui nenorėjo jos apšmeižti, tik norėjo, kad viršininkas ją sudrausmintų, nes atėjusi į jų kiemą D. M. būna nemandagi ir vulgari.

Kaltinamoji D. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013-08-20 po darbo atvažiavo pas T. A., ten jau buvo ir R. P. su vyru. Ji nuėjo į tualetą, po to parūkyti, o kai grįžo, moterys pasakė, kad kieme susikoliojo su D. Š.. Ji tą dieną su D. Š. P. (duomenys neskelbtini) namo kieme susitikusi nebuvo, jos necenzūriniais žodžiais nevadino, konflikto kieme nematė. Buvo atvažiavusi policija, kartu su jais buvo ir D. Š., tačiau pareigūnai pasakė, kad čia nieko nemato.

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2013-08-20, po pietų, girdėjo triukšmą pas kaimynę T. A.. Išėjo į lauką šuniui įpilti vandens, tuomet kaimynė T. A. ir D. M. pradėjo ją užgaulioti ir žeminti. Daugiausia necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu pasakė T. A.. D. M. ją pavadino ,, (duomenys neskelbtini) ir ,, (duomenys neskelbtini) Šie žodžiai ją įžeidė ir apšmeižė, nes ji tokia nėra. Po D. M. išsakytų žodžių sutriko jos sveikata, gruodžio mėnesį kreipėsi į gydytoją, nes iš pradžių tikėjosi, jog viskas praeis ir be gydytojų pagalbos. Jeigu D. M. nebūtų kreipusis į teismą dėl šmeižimo, ji taip pat nebūtų padavusi skundo teismui dėl D. M. žodžių.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2013-08-22 jai paskambino UAB ,, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) viršininkas R. L., pranešė, kad skambino D. Š. ir informavo, kad ji lankosi (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad koliojasi, geria, kad ateina į darbą neblaivi ir važiuoja. D. Š., pranešdama jos viršininkui, kad ji geria ir vairuoja girta, ją apšmeižė, pakirto viršininko ir kitų kolegų pasitikėjimą ja. D. Š. pasakyti žodžiai įžeidė jos garbę ir orumą, kadangi autobuso vairuotoja ji dirba jau 30 metų, niekada nevairavo būdama neblaivi, nes prieš išleidžiant į reisą ir sugrįžus iš jo, būna tikrinamas vairuotojų blaivumas. Per 30 darbo metų neturėjo nei vienos drausminės nuobaudos.

Liudytojas R. L. parodė, kad jam į darbą paskambino moteris, pasakė savo pavardę, kurios dabar neprisimena ir paklausė, ar pas juos dirba D. M.. Atsakius teigiamai, moteris pasakė, kad pastaroji ateina pas jos kaimynę, jos išgerinėja, kad jai dėl to baugu išeiti į kiemą ir kad Dalia gali būti jog važiuoja girta į gatves. Skambinusioji nesakė, kad D. M. vairuoja išgėrusi, tik kaip galimybę pasakė, kad gali vairuoti išgėrusi. Kadangi jau daugiau kaip penkeri metai yra D. M. viršininkas jam pasirodė keista, kad minėta darbuotoja gali gerti ir triukšmauti. Per penkerius metus D. M. nei karto nebuvo nustatytas neblaivumas, nes visi vairuotojai yra tikrinami prieš išleidžiant į reisą ir sugrįžus. Apie šį skambutį jis informavo tiesioginį savo viršininką, kalbėjosi ir su pačia D. M.. Ir po šio skambučio vykdant vairuotojų patikras, D. M. girtumas nebuvo nustatytas.

Liudytoja S. K. parodė, kad su D. Š. yra kaimynės, ją pažįsta tris metus. D. Š. jai guodėsi, kad prasidėjo konfliktai su kaimyne T. A. ir D. M.. Jos su D. Š. pasitarė ir priėmė sprendimą, kad reikia paskambinti į D. M. darbovietę. D. Š. telefonu paskambino D. M. viršininkui į (duomenys neskelbtini) prisistatė kas skambina. Girdėjo D. Š. telefonu kalbant, kad viršininkas pakalbėtų su D. M., kad ši nebesikoliotų, nesielgtų taip, kaip darė anksčiau. Ar buvo kas nors kalbama apie D. M. girtumą, negirdėjo. Po konfliktų su D. M. D. Š. tapo nervinga, amžinai ašaroja, geria vaistus, nes blogai su sveikata.

Liudytoja D. B. parodė, kad su D. Š. santykiai normalūs, gyvena viename name, pažįsta ir D. M., kuri, atėjusi į svetimą kiemą, elgiasi arogantiškai. Jai grįžtant iš darbo, paskambino D. Š. ir pasakė, kad kieme geriama. Ji prasilenkė su D. M. ir kažkokiu vyru, kuris pasiūlėjai į galvą, o D. M. pasakė ,,čia ne ta“, suprato, kad ją sumaišė su D. Š.. Nuo D. M. jautėsi alkoholio kvapas. D. Š. sutiko prie vartų, ji pasakė, kad buvo incidentas tarp jos ir T. A., kad kvietė policiją. Iš D. Š. jai žinoma, kad pastaroji skambino D. M. viršininkui, pranešė, kad jo darbuotoja ateina pas T. A., prašė pasikalbėti su ja, kad elgtųsi padoriai.

Liudytoja R. P. parodė, kad D. M. yra jos draugė, o D. Š. žino kaip T. A. kaimynę. Kieme kilo konfliktas tarp T. A. ir D. Š., pastaroji priekaištavo dėl atidarytų vartelių. Ji pati išprovokavo konfliktą ir fotoaparatu viską filmavo. D. M. tuo metu buvo nuėjusi į tualetą. Jos su T. A. parūkiusios grįžo į T. A. butą, netrukus grįžo ir D. M.. D. Š. po žodinio konflikto su T. A. iškvietė policiją. Ar D. M. kieme susitiko D. Š., nematė.

Liudytojas G. V., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-ojo būrio patrulis, parodė, kad 2013-08-20 iš VPK budėjo gavo nurodymą nuvykti pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę. Policiją kvietė moteris dėl konflikto su kaimynais. Atvykus į įvykio vietą juos su kolega R. G. pasitiko moteris (D. Š.), į butą jų neįleido D. M., kuri buvo neblaivi. Situaciją aiškinosi vietoje, tyrimas pradėtas nebuvo, tarnybinių pranešimų nerašė.

Liudytojas R. G., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės II-ojo būrio patrulis, parodė, kad 2013-08-20 iš VPK budėjo gavo nurodymą nuvykti pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kvietė D. Š. dėl konflikto su kaimynais. Jie su kolega į butą įleisti nebuvo, D. M. juos iškeikė, negali pasakyti, ar minėtoji buvo neblaivi, nes nebuvo nustatinėjamas jos girtumas. Pagal D. Š. iškvietimą tyrimas pradėtas nebuvo, tarnybinių pranešimų nerašė, skambinusiai moteriai patarė kreiptis į policijos nuovadą.

Motyvuojamoji dalis

2013-09-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad 2013-08-20 T. A. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, necenzūriniais žodžiais plūdosi D. Š. atžvilgiu ir tuo pažeidė viešėją tvarką bei žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas) (b.l. 70).

Nukentėjusiosios D. Š. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas konfliktas tarp D. Š. ir T. A., pastaroji necenzūriniais žodžiais (duomenys neskelbtini) vadina D. Š., 01.41. šalia T. A. nufilmuota D. M., kuri 01.43. įeina į namo vidų (b.l. 28).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai šmeižimu nei D. Š., nei D. M. nepasitvirtino, kadangi D. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., sudėties, o D. M. kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, neįrodyta.

LR BK 154 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė D. Š. veiksmuose objektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., požymio – pavojingos veikos, taip pat ir subjektyviojo tos pačios veikos požymio – tyčios apšmeižti nukentėjusiąją D. M.. Tokia išvada padaryta įvertinus pačios kaltinamosios D. Š., liudytojų S. K., D. B., R. L., G. V., R. G., R. P. parodymus. Kaltinamoji parodė, kad skambindama telefonu D. M. viršininkui, nenorėjo pastarąją apšmeižti, ir paaiškino, jog 2013-08-20 po konflikto su T. A. ir D. M. kieme, paskambino D. M. viršininkui, prisistatė, kas tokia skambina ir paklausė, ar neišleidžia į reisą neblaivių vairuotojų, o viršininkui pasiteiravus, kodėl ji to klausia, pasakė, kad D. M. ateina pas jos kaimynę, vyksta išgertuvės ir tada D. M. būna nemandagi, vulgari, koliojasi. Tokiu skambučiu ji siekė, kad viršininkas D. M. sudrausmintų. Liudytojas R. L. teisiamajame posėdyje patvirtino sulaukęs telefoninio skambučio, skambinusi moteris prisistatė ir pranešė, kad D. M. ateina pas jos kaimynę, jos išgerinėja, tada jai baugu išeiti į kiemą ir kad gali būti, jog D. M. išvažiuoja girta į gatves. Liudytojas paaiškino, jog skambinusi moteris neteigė, jog D. M. vairuoja būdama girta, ji pasakė, kad gali būti, jog ji vairuoja girta. Iš liudytojų S. K., D. B., G. V., R. G., R. P. parodymų nustatyta, kad 2013-08-20 (duomenys neskelbtini) namo kieme įvyko konfliktas tarp D. Š. ir T. A., tą dieną pas T. A. buvo atvykusi ir D. M., dėl moterų konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai. Abu policijos pareigūnai G. V. ir R. G. patvirtino, kad įvykio vietoje D. M. buvo, liudytojas G. V. patvirtino ir tai, kad D. M. buvo neblaivi. Būtent šių liudytojų parodymai ir neleidžia teismui abejoti, dėl ko D. Š. skambino D. M. viršininkui. Vertinant skambučio metu D. Š. pasakytą informaciją, būtina pažymėti liudytojo R. L. parodymus, kuris parodė, jog skambinusioji neteigė, jog D. M. darbo metu vairuoja autobusą būdama girta, ji tą informaciją pateikė kaip galimybę, jog pastaroji gali vairuoti girta. Ir nors po šio skambučio D. M. įprasta tvarka buvo tikrinama dėl girtumo prieš išvažiuojant į reisą, o R. L. apie tokį skambutį informavo savo tiesioginį viršininką, teismas negali daryti išvados, jog šiuo D. Š. skambučiu nukentėjusioji D. M. buvo apšmeižta. Visų pirma dėl to, kad D. Š. pasirinktas būdas tai yra telefonu paskambinti D. M. viršininkui taip pat telefonu perduotos informacijos turinys, nėra tokia pavojinga veika, už kurią asmuo turėtų atsakyti pagal pačią griežčiausią atsakomybės rūšį, tai yra baudžiamąją atsakomybę. Šios rūšies atsakomybėn įstatymų leidėjas leidžia patraukti tik asmenis, kurių veiksmai yra akivaizdžiai pavojingi žmogaus teisėms, laisvėms, visuomenei ir valstybės interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012).

Šiuo atveju vertinant D. Š. telefoninį skambutį D. M. viršininkui R. L., baudžiamoji atsakomybė nėra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios D. M. teises ir reputaciją. Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamosios veiksmuose pavojingos veikos ir tiesioginės tyčios apšmeižti nukentėjusiąją, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgiant į tai, priimamas išteisinamasis nuosprendis, pažymint, kad pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis).

Ištyręs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. M. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d., neįrodyta. Kaltinamoji D. M. teisiamajame posėdyje neigė 2013-08-20 (duomenys neskelbtini) namo kieme pasakiusi necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios D. Š. atžvilgiu. Nukentėjusioji D. Š. parodė priešingai, tvirtindama, kad daugiausia koliojosi T. A., o D. M. jos atžvilgiu pasakė žodžius (duomenys neskelbtini), kas ją apšmeižė, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios D. M. parodymais, nes pačios nukentėjusiosios D. Š. pateiktame 2013-08-20 konflikto vaizdo su garsu įraše, užfiksuota, kad minėtus žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu išsakė būtent T. A., už ką pastaroji ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog D. M. nukentėjusiąją pavadino (duomenys neskelbtini)“, privati kaltintoja nepateikė. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. P., buvusi (duomenys neskelbtini) namo kieme konflikto dieną, to nepatvirtino, ji teigė, kad konfliktas buvo tik tarp T. A. ir D. Š.. T. A. šioje byloje apklausta nebuvo, kadangi 2013-10-24 teisiamojo posėdžio metu sėdėjo teismo posėdžių salėje ir girdėjo įvykio aplinkybes, kai parodymus davė D. Š. ir D. M.. Nesant kitų įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios D. Š. parodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, jog D. M. pasakė nepadorius žodžius D. Š. atžvilgiu ir tokiu būdu nukentėjusiąją apšmeižė. Įstatymas draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien nukentėjusio asmens parodymais (LR BPK 301 str. 2 d.), todėl šioje byloje nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių D. M. kaltę apšmeižus D. Š., D. M. išteisinama.

Be to, būtina pažymėti, kad tiek priešpriešiniame skunde, tiek ir apklausos metu nukentėjusioji D. Š. parodė, jog D. M. jai pasakyti žodžiai (duomenys neskelbtini) ją labai pažemino ir įžeidė. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d., užtraukiančią atsakomybę už kito žmogaus viešą įžeidimą, tačiau privati kaltintoja-nukentėjusioji D. Š., kuriai teisiamajame posėdyje atstovavo advokatė, neteikė teismui prašymo kvalifikuoti D. M. veiką pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, todėl teismas nagrinėjo bylą privačios kaltintojos D. Š. pareikšto kaltinimo ribose, nepažeisdamas kaltinamosios D. M. teisės į gynybą (LR BPK 255 str.).

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį abiejų kaltinamųjų atžvilgiu, teismas civilinės ieškovės D. M. pareikštą 5 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą, nes D. Š. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo požymių turinčios veikos. Tokiu atveju civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Civilinės ieškovės D. Š. pareikštas 10 000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas, kadangi neįrodyta, jog D. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Tiek D. Š., tiek ir D. M. įgaliotieji atstovai- advokatai prašė teismo iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. D. Š. atstovė pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, jog D. Š. turėjo 2000 litų išlaidas (b.l.24), D. M. atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad D. M. išlaidas sudaro 1200 litų (b.l. 73). Kadangi šioje byloje procesas vyko pagal privataus kaltinimo skundą ir abi kaltinamosios yra išteisinamos, vadovaujantis protingumo principu, nukentėjusiųjų atstovų prašymai dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atmetami.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. kaltinamą pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

D. M. kaltinamą pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiosios D. Š. civilinį ieškinį atmesti (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

D. M. prašymą priteisti iš D. Š. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atmesti.

D. Š. prašymą priteisti iš D. M. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atmesti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.