Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. RV-22-757 netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 7 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 5 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-757 netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis nevykdo Komisijos paskirtos rekomendacijos nedaryti teisės aktų pažeidimų – 2023 m. rugpjūčio 21 d. padarė administracinį pažeidimą. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikytos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus ir tai rodo nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Komisija pažymi, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, todėl Komisijos nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Komisija nusprendė netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga ir pastangos reintegruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad M. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galimą, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2022 m. gruodžio 13 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vyrauja ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo sąlygos; patvirtinta darbo vieta; ryšiai; nėra priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms), kurie mažina nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog šie apsauginiai veiksniai egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstama veikas, tačiau jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo. Nuteistasis net ir turėdamas darbą, šeimą bei pastovią gyvenamąją vietą vis tik nusikalto, ir prieš tai nurodytos aplinkybės niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, be to atkreipiamas dėmesys į tai, kad apsauginiu veiksniu negali būti laikoma problemų su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu nebuvimas, nes tokių medžiagų vartojimas yra griežtai draudžiamas įstatymo, o tai, jog nuteistasis neturi su tuo susijusių problemų niekaip išskirtinai teigiamai jo necharakterizuoja, todėl negalima daryti išvados jog nuteistasis, egzistuojant šiems veiksniams, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai, bylos duomenys atskleidžia itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri neleidžia teismui spręsti jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam būnant neizoliuotam nuo visuomenės.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką ir, nors žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Tokia aplinkybė grindžiama tuo, jog nuteistasis nusikaltimus įvykdė ne vienas, o su kitais asmenimis, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, neturi savo tvirtos nuomonės, kuri būtų pagrįsta visuotinai pripažintomis moralinėmis vertybėmis. Taip pat, bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis negeba atskirti probleminių sričių, kurios turėjo įtakos nusikaltimų darymui, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, nuteistasis yra linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti ignoruodamas ilgalaikes problemas, kas neleidžia teismui spręsti, jog nuteistasis maksimaliai koreguoja savo priešingą teisei elgesį ir tai rodo, kad šios probleminės sritys turi įtakos ir kitoms nuteistojo elgesyje vyraujančioms probleminėms sritims, tokioms kaip mąstymas, gyvenimo stilius, emocinė gerovė, nuostatos. Ir nors nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau toks teigiamas nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į gyvenamąją vietą Lietuvoje be to M. M. buvo suteiktos septyniolikos dienų kasmetinės atostogos. Todėl šiai dienai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste nepakanka daryti abejonių nekeliančiai išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas maksimaliai teigiamas ir nuteistasis gali likusią bausmės dalį tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, M. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 9 mėnesiai 17 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam individualiai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo M. M. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga, dabartinėje pataisos stadijoje dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų konstatuoti, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priešingai teismas sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, sistemingai kreipiant nuteistojo elgesį teigiama linkme, siekiant, kad nuteistasis būtų tiek paveiktas, jog būdamas laisvėje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. M. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. RV-22-757 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. RV-22-757 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.