Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. V. dėl pažeistų teisių atstatymo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo nepateikė.

Kadangi atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovo prašymui ieškinyje, priima sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos rašytiniai duomenys (elektroninės bylos ieškinio priedai: mokėjimo nurodymas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, raginimas išsikelti, Lietuvos pašto kvitas, santuokos sudarymo įrašas, atstovavimo sutartis) liudija, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įregistruota Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 1985 m. kovo 5 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra jo sutuoktinės J. B., su kuria ieškovas šiuo metu kartu negyvena, sugyventinis. Ieškovas nurodo, kad niekada nebuvo davęs sutikimo atsakovui gyventi jam priklausančiame name, atsakovas gyventi įsikėlė J. B. sutikimu, tačiau gyvenamasis namas ieškovo buvo įsigytas iki santuokos sudarymo su J. B. ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas nurodo, kad pačiai J. B. leido gyventi name kaip savo sutuoktinei ir vaikų motinai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.612 straipsnis numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos sutarties, nesant savininko leidimo, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausio teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos ir gynimo. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad A. B. ir J. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas nuosavybės teise ieškovo A. B. vardu (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad šalis sietų kokie nors sutartiniai santykiai, atsakovas ieškovui priklausančiame gyvenamajame name gyvena ir laiko daiktus neteisėtai. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas gyventų name, namu naudotųsi, laikytų jame savo daiktus. Ieškovas nėra išreiškęs valios, jog atsakovas gali neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas minėtose ieškovo patalpose gyvena neteisėtai, name neteisėtai ir be savininko sutikimo laiko daiktus, taip pažeisdamas savininko teises. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, iškeldinant atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Ieškovas prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir galimai turėjo išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, tačiau teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį (duomenys neskelbtini) straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.