- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- e2-16562-1098/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- I. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas PlusPlus Capital AS (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį atsakovei I. D. (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės 2 823,12 Eur negrąžintą kreditą, 247,36 Eur negrąžintas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 42,75 Eur sutarties administravimo mokestį, 1 583,00 Eur negautas pajamas 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“ sudarė kredito sutartį Nr. CS9671953002, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei kreditą, o atsakovas nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovė savo prievolių pagal kredito sutartį nevykdė, todėl kredito sutartis 2021 m. birželio 22 d. buvo nutraukta. 2021 m. rugsėjo 20 d. periodinės reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu „Credit Service“ savo reikalavimo teises į atsakovės prievoles 2021 m. spalio 5 d. perleido PlusPlus Capital AS. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas pranešimu, išsiųstu jam registruotu laišku. Atsakovė savo įsiskolinimo nepadengė.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.
4. Nagrinėjamu atveju 2022 m. birželio 16 d. teisme gauta procesinių dokumentų įteikimo pažyma, kurioje nurodyta, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. birželio 13 d Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įteikiant procesinius dokumentus per darbovietę.
5. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovo prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. sausio 1 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Credit Service“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9671953002 (toliau – sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 600,00 Eur vartojimo kreditą, iki 2024 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 8 d. atsakovei buvo suteikta papildoma 400,00 Eur vartojimo kredito suma, bendrai 1 000,00 Eur sumai iki 2025 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 18 d. atsakovei dar kartą buvo suteikta papildoma 1850,00 Eur vartojimo kredito suma, t. y. iš viso bendrai vartojimo kredito sumai – 2 850,00 Eur, 60 mėnesių laikotarpiui (el. b. l. 9 – 47). Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (2 330,25 Eur pelno palūkanų, 510,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais vartojimo. Atsakovė savo įsipareigojimų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai nevykdė, todėl 2021 m. birželio 22 d pradinis kreditorius vartojimo kredito sutartį nutraukė (el. b. l. 8).
Dėl reikalavimo teisės perleidimo.
8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010).
9. Ieškovas ir pradinė kreditorė UAB „Credit Service“ 2021 m. rugsėjo 20 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu 2021 m. spalio 5 d. ieškovui buvo perleistos reikalavimo teises į atsakovės prievoles (el. b. l. 51). Ieškovas pateikė 2021 m. spalio 5 d. registruotu laišku išsiųstą pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriame nurodyta išsami informacija apie pradinės kreditorės UAB „Credit Service“ turimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS. Kaip minėta, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo aplinkybių, susijusių su jos informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės naujajai kreditorei (ieškovui) perleidimą.
Dėl 2 823,12 Eur negrąžinto kredito priteisimo.
10. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojimo kredito sutartinius santykius reguliuoja CK 6.886 straipsnis. CK 6.886 straipsnio 1 dalis įtvirtina vartojimo kredito sutarties sampratą, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. Prie kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, visų pirma priskirtinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), kuriuo buvo įgyvendinta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB). Tiek, kiek VKĮ vartojimo kredito sutartinių teisinių santykių nereguliuoja, taikomos bendrosios sutarčių teisės ir kitos CK nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai, skirti vartotojų apsaugai.
11. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
12. Atsakovei vartojimo kredito sutartimi Nr. CS9671953002 buvo suteiktas 2 850,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui (el. b. l. 9 – 20). Kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas ir administravimo mokesčius griežtai laikydamasis pagal specialiosiose sąlygose pateiktus nurodymus (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punktas). Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte numatyta, kas nutraukus sutartį prieš terminą kredito gavėjas (atsakovė) įsipareigojo nedelsiant grąžinti visą negrąžintą kredito sumą. Pradinė kreditorė ieškovui periodine reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas 2 823,12 Eur negrąžinto kredito likutis.
13. Atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nepateikė įrodymų apie gauto vartojimo kredito grąžinimą. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 823,12 Eur negražintą kreditą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.870 straipsnis).
Dėl 247,36 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, priteisimo
14. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 247,36 Eur palūkanas, skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 22 d.).
15. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
16. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip paskolos gavėja, negali būti atleista nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nes pradinė kreditorė, kaip paskolos davėja, 2021 m. birželio 22 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį atsakovei pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinamus, ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.), priteisimo tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 247,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas.
Dėl 1 583,00 Eur negautų pajamų priteisimo.
19. Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti 1 583,00 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 22 d.) iki sutarties pabaigimo dienos (2026 m. sausio 1d.) pagal sudarytą sutarties grafiką.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Formaliai nustatyta, kad kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovui iš viso 1 819,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 22 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 236,79 Eur, todėl laikytina, kad ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2026 m. sausio 1 d.) sudarytų 1 583,00 Eur (1 819,80 – 236,79 Eur). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 1 583,00 Eur sumos. Taigi tokią sumą ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl priteistina ieškovui iš atsakovės.
Dėl 42,75 Eur sutarties administravimo mokesčio priteisimo.
23. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas už pirmą mėnesį 6,00 Eur, likusius – 8,55 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 60 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovė ieškovui iš viso turėtų sumokėti 510,45 Eur sutarties administravimo mokesčio.
25. Remiantis pagrindinės sutarties sąlygomis ir sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punktu kredito gavėjas be kitų pagal sutartį grąžintinų/mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį. Ieškovui periodine reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė į 42,75 Eur dydžio sutarties administravimo mokestį (el. b. l. 54).
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 42,75 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2021 m. birželio 22 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo yra tenkintinas.
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 696,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).
30. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovės I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 2 823,12 Eur (du tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus ir 12 centų) negrąžinto kredito dalį,
- 247,36 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 36 centus) negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo,
- 1 583,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt tris eurus ir 00 centų) negautas pajamas,
- 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 696,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- 106,00 Eur (vieno šimto šešių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.