- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-663-360/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Irena Jermolajeva
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Irenai Jermolajevai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. N. (S.) ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė padidinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7343-435/2006 m. priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt ir pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Nurodė, kad 2006-07-24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka abiejų bendru sutikimu. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarė, kad atsakovas po santuokos nutraukimo dukros išlaikymui mokės po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, taip pat sutarė, kad tėvas su vaiku bendraus pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, pasiims dukrą iš namų 9 val. ryte ir grąžins į namus tą pačią dieną iki 20 val. Pažymėjo, kad šiuo metu situacija pasikeitė: ieškovė jokių pajamų neturi, gyvena iš santaupų, neturi nuosavo būsto, turi pasirūpinti savo tėvais. Dėl sunkios turtinės padėties gali patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius. Mano, jog dėl sunkios turtinės padėties didesnę dalį išlaikymo privalo teikti atsakovas, kuris po santuokos nutraukimo jokio išlaikymo dukrai iš viso nėra teikęs. Nurodo, jog 400 Lt dydžio išlaikymas užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas bei yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7343-435/2006 ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; priteisė iš A. S. nepilnametės dukters M. S. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2007-10-30; nustatė kad A. S. gali bendrauti su dukra M. S. dalyvaujant vaiko motinai J. S. , lankydamas ją kartą per savaitę sekmadieniais nuo 10 val. iki 18 val.; priteisė iš A. S. bylinėjimosi išlaidas: J. N. – 605,00 Lt; valstybei – 194,70 Lt.
Nurodė, kad išlaikymo dydis visais atvejais turi būti toks, kad būtų patenkinti kiekvieno vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėjo, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo, priteistino nepilnamečiam vaikui, dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas visiškai patenkinti ieškovės šios ieškinio dalies reikalavimus. Teismas nustatė, kad tėvas nesiekia sistemingai bendrauti su vaiku ir nesinaudoja sutartyje numatyta bendravimo tvarka. Atsižvelgė į pasikeitusias ieškovės ir jos dukros gyvenimo sąlygas (apsigyveno kitame mieste, motina sukūrė naują šeimą) ir susidariusią situaciją vertino visų pirma atsižvelgdamas į vaiko interesus, todėl nutarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių keisti ir nustatyti tėvo ir dukros bendravimo laiką savaitgaliais.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškovė trukdė bendrauti su dukra, be jo žinios vaiką buvo išvežusi į užsienį, neinformavo apie savo buvimo vietą. Pažymi, kad byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, tuo pažeistos jo procesinės teisės. Paaiškina, kad ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos buvimas skirtinguose miestuose nėra pakankamas pagrindas nustatyti minimalų atsakovo ir dukros bendravimą. Apelianto nuomone, teismo nustatyta tvarka pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą ir vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Nurodo, kad teismo priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, aiškiai per didelis, nes atsakovas neturi jokio turto.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo 2008-04-11 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė trukdė bendrauti su dukra. Nurodo, kad atsakovas gali teigti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Pažymi, kad nepagrįstai atsakovas teigia, kad negalėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006-07-24 sprendimu patvirtino šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi buvo nustatytas nepilnametės dukros išlaikymas (po 150 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės) bei bendravimo tvarka su tėvu (tėvas bendrauja su dukra pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, pasiima dukrą M. S. iš motinos J. S. namų 9.00 val. ryte ir grąžina ją į namus tą pačią dieną iki 20 val.; tėvas su dukra vasaros laikotarpiu bendrauja 6 savaites bei šeštadieniais ir sekmadieniais, konkretų bendravimo laiką geranoriškai suderinus abiem tėvams iš anksto). Ieškovė 2007-10-30 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo dukrai padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
LR CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai. Teisėjų kolegija nurodo, kad LR CK 3.201 str. 1 d. nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Augant vaikui didėja jo poreikiai, todėl išaugus sūnaus poreikiams, atsižvelgiant į vaiko interesus, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytą išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija nurodo, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. 2007 m. gruodžio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nustatė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis – 4,85 Lt ir minimali mėnesinė alga – 800 litų. Remiantis minėtomis aplinkybes kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 Lt. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ir nenurodė, kodėl jis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, sveikas ir neturintis jokių turtinių įsipareigojimų asmuo, negali teikti reikiamo išlaikymo savo vaikui. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis yra bedarbis, nelaikytina svarbia, nes nėra jokių duomenų, kodėl jis negali susirasti darbo, byloje pateiktos bedarbio atmintinės duomenys yra ganėtinai seni, t. y. paskutinis įrašas padarytas 2007-06-28, jokių kitų duomenų apie atsakovo sunkią turinę padėtį apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta. Atsakovas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumą grindė tuo, kad jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo įtakos atsakovo nedalyvavimas teismo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad paduodamas apeliacinį skundą atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą sumažinti apylinkės teismo sprendime nustatytą išlaikymą. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad apelianto argumentai dėl priteisto išlaikymo padidinimo nepagrįsti. Išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo).
Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pakeista bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimą, t. y. neatskleidė šios bylos dalies esmės. Pažymėtina, kad LR CK 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakeitė bendravimo tvarką tik vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, o ne išimtinai vaiko interesais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kodėl buvo sumažintos atsakovo galimybės bendrauti su savo dukra. Išaiškintina, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Iš apeliacinio skundo teisėjų kolegija sprendžia, kad mergaitės tėvas nori bendrauti su dukra, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kodėl dukros bendravimas su tėvu galėtų pakenkti vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad duktė beveik nepažįsta ieškovo, tarp jų nėra nusistovėjusio emocinio ryšio, staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiką, jis gali jaustis nesaugiai. Byloje nėra pateikta nei Vaikų teisių apsaugos tarnybos, nei specialisto, psichologo išvados, kuriomis vadovaujantis būtų galima spręsti apie tarp atsakovo ir dukters susiklosčiusius ryšius. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos pakeitimo būtina išklausyti abu tėvus, kurie susitartų dėl palankiausios jų vaikui bendravimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos bylose yra padidintas teismo vaidmuo, todėl teismas turi dėti maksimalias pastangas, kad būtų priimtas sprendimas, labiausiai užtikrinantis nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pakeisdamas bendravimo tvarką neatskleidė bylos esmės, pagal pateiktus duomenis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali išspręsti klausimo iš esmės, todėl apylinkės teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (LR CPK 93 str. 4 d.)
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista. Pirmosios instancijos teismas pakeisdamas bendravimo tvarką netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimo dalis, kuriomis buvo nustatyta, kad atsakovas A. S. gali bendrauti su dukra M. S. , dalyvaujant vaiko motinai ieškovei J. S. , lankydamas ją kartą per savaitę sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val., bei priteistos iš atsakovo A. S. bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.