Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir L. S. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vomes“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai A. S. ir L. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. KADI-561 panaikinti ir įpareigoti iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktiniu nuosavybės teise valdo 677/975 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Kitą dalį šio žemės sklypo – 298/975 – valdo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Vomes“. Šio žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Žemės sklypą pareiškėjas nusipirko 2020 m. balandžio 27 d. Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties pagrindu. Pagal šios sutarties 6.2 papunktį, pareiškėjams buvo nustatyta teisė naudotis 677 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,A“.

Kadangi pareiškėjai žemės sklypą pirko su tikslu pakeisti jo paskirtį ir jame pasistatyti gyvenamąjį namą, jie pradėjo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo (pakeitimo procedūrą). Vakarų pusėje žemės sklypas ribojasi su Vilniaus miesto riba ir pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, patenka į teritorijos naudojimo GV (vienbučių ir dvibučių pastatų vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijos) tipą. Iki pareiškėjų žemės sklypo nebuvo numatyta jokio privažiavimo.

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino taikos sutartį, pagal kurią į ginčo žemės sklypą buvo nustatytas servitutas. Taip pat pareiškėjai parengė įvažiavimo į sklypą kelio projektą.

Perspektyvoje nustatyta, kad savivaldybe?s seniu?nijos centro perspektyvinės gyvenvietės Avižieniai, Zuju?nai ir Didžioji Rieše? patirs stipru? Vilniaus miesto aglomeracini? poveiki?, jungsis su besiplėtojančiomis gretimu? kaimu? gyvenvietėmis i? aglomeruotas zonas. Aglomeruotos kaimu? gyvenamosios zonos vystysis veikiamos užstatytu? teritorijų? raidos dėsningumu?, su bendra visiems kaimams, patenkantiems i? šias zonas, socialine ir technine infrastruktūra. Šios teritorijos yra arčiausiai centralizuotu? tinklu? ir labiausiai išvystyta susisiekimo sistema tiek su sostine, tiek ir su respublikos objektais. Planuojama formuoti gyvenamuosius sklypus prie esamu? gyvenamųjų? pastatu? ir formuoti naujas gyvenamąsias teritorijas tarp esamu? pasklidusiu? urbanistiniu? vienetu? išsiterpiančiose teritorijose. Taip pat planuojamos naujos gyvenamosios teritorijos (aiškinamojo rašto 53 puslapis).

Zuju?nu? gyvenviete? kartu su Buivydiške?mis, Pašilaic?iu?, Gineitiškiu?, Tarande?s ir Antežeriu? kaimais yra labiausiai įsiterpusi i? Vilniaus miesto gyvenamąsias teritorijas. Numatoma gyvenamųjų? teritorijų? plėtra vystant, tankinant ir sujungiant i? vientisus urbanistinius vienetus esamas besivystančias gyvenamąsias teritorijas (aiškinamojo rašto 54 puslapis).

Pažymi, kad 2023 m. kovo 2 d. pareiškėjai kreipėsi į savivaldybę prašydami pakeisti 0,0975 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. KADI-561 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą.

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10² straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl bendrojo plano patvirtinimo yra norminis administracinis aktas, o aiškinamieji raštai yra šio norminio administracinio akto sudėtine dalimi, todėl bendrojo plano aiškinamajame rašte įtvirtinti planavimo principai yra privalomi pareiškėjams.

2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. KADI-862 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, atsisakė jį tenkinti, kadangi pagal bendrojo plano sprendinius minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamojo namo statybai yra 0,1000 ha.

Vilniaus rajono savivaldybės manymu, skundžiamas įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjų skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokatas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą patenkinti visiškai.

Teismo posėdyje atsakovės įgaliotas atstovas prašė skundą atmesti.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. KADI-561 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 677/975 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Likusios 298/975 dalys žemės sklypo priklauso UAB „Vomes“. Nekilnojamojo turto registre įregistruota pagrindinė paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Minėto žemės sklypo plotas – 0,0975 ha.

Pareiškėjai žemės sklypo dalį įgijo 2020 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad minėtas žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 2013 m. vasario 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 8 d. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo pakeitimo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, išnagrinėjęs prašymą, 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. KADI-862 atsisakė keisti 0,0975 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, nes pagal Bendrąjį planą minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamojo namo statybai yra 0,1000 ha. Pareiškėjas 2020 m. birželio 18 d. įsakymo neskundė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog žemės sklypas ribojasi su privačiais sklypais, esančiais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Sklypas nesiriboja su planuojama (duomenys neskelbtini) gatve, jis ribojasi su planuojama bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija. Planuojama (duomenys neskelbtini) gatvė ir planuojama bendro naudojimo teritorija yra privačiuose sklypuose. Gavus privataus sklypo savininko sutikimą, galėtų būti nagrinėjama servitutinio įvažiavimo nuo planuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galimybė.

Atsakovė 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, patenka į teritorijos naudojimo GV (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos) tipą. GV tipo zonoje yra numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. Nurodė, jog šiuo metu yra rengiamas apie 81,8 ha teritorijos tarp Tarandės, Vaivadiškių, Augustų, Vidautiškių gatvių, Pašilaičių seniūnijoje teritorijos detalusis planas. Žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su planuojama (duomenys neskelbtini) gatve, jis ribojasi su planuojama bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija. Atsakovė pasiūlė gauti privačių žemės sklypų savininkų sutikimus dėl servitutinio įvažiavimo nuo planuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo įregistravimo.

Pareiškėjas atsakovės 2020 m. rugsėjo 18 d. rašto teismui neskundė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ieškovų A. S., L. S. ir atsakovės V. J. 2021 m. lapkričio 22 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punktu nustatyta, kad atsakovė sutinka jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurios plotas 77 kv. m., matininkės V. M. 2021 m. kovo 11 d. parengtoje schemoje M 1:1000 pažymėtoje skaičiais 1, 19, 20, 29, 28, 27, 1 ir simboliu S2, nustatyti atlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis daiktas).

Pareiškėjas 2023 m. kovo 2 d. pateikė prašymą atsakovei dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo pakeitimo.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. KADI-561 atsisakė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, nes pagal Bendrąjį planą žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritorijų naudojimo GV (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos) zoną, kurioje žemės sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, turi būti racionalios formos, ne mažesni kaip 0,1000 ha ploto ir planuojami už gatvės raudonųjų linijų.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. KADI-561.

Teritorijų planavimo įstatymo (nuo 2023 sausio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Žemės įstatymo (nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) 23 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą jei šis parengtas (23 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (23 straipsnio 2 dalis). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (23 straipsnio 7 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal aptartą Žemės įstatyme ir Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą tam, kad asmens prašymu administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 patvirtino planavimo organizatorės Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą (brėžiniai (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 priedai) ir aiškinamasis raštas (8 priedas)).

Pagal Bendrąjį planą, ginčo žemės sklypas patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo GV (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo intensyvumo užstatymo intensyvumo teritorijos) tipo reglamentus. Taigi, žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, kaip ji suprantama Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje. Pažymėtina, kad atsakovė ginčijamame įsakyme yra pripažinusi, kad žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypui būtų parengtas galiojantis detalusis planas, todėl galima konstatuoti ir antrosios sąlygos žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo keitimui supaprastinta tvarka egzistavimą.

Iš šio reglamentavimo matyti, kad keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (žr. LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2171-415/2021).

Ginčui aktualiose minėtose Žemės įstatymo nuostatose yra įvirtintos sąlygos, kurioms esant, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami. Visų pirma, žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą.

Bendrasis planas yra norminis teisės aktas, kuris pats nesuteikia asmenims teisės vykdyti veiklos, tačiau jo pagrindu priimami individualūs aktai, suteikiantys teisę tam tikru būdu naudoti ginčo teritoriją bei vykdyti joje veiklą, turi neprieštarauti bendrajam planui (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2269/2013, 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-343/2014).

Bendrojo plano 2.6 dalies „Bendri planavimo principai“ 29 punkte nustatyta, kad urbanizuotoje teritorijoje naujai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, turi būti racionalios formos, nemažesni kaip 0,1000 ha ploto ir planuojami už gatvės raudonųjų linijų.

Kaip minėta, atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl to, kad žemės sklypas, kurio paskirtį pareiškėjas siekė pakeisti, yra mažesnio ploto nei nustatyta Bendrojo plano 2.6 dalies „Bendri planavimo principai“ 29 punkte. Dėl aplinkybės, kad žemės sklypo plotas neatitinka minimalaus ploto, nustatyto Bendrojo plano 2.6 dalies „Bendri planavimo principai“ 29 punkte, ginčo tarp šalių nėra.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Pažymėtina, jog keisdama žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, administracija turi laikytis nustatytos tvarkos, t. y. užtikrinti, kad keitimas būtų suderintas su Bendruoju planu.

Taigi, tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų patenkintas ir žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas būtų pakeisti administracijos direktoriaus sprendimu, toks keitimas prieštarautų „U“ zonos bendrojo plano sprendiniams bei žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkai. Todėl pareiškėjų argumentas, jog atsakovė be teisinio pagrindo atsisakė pakeisti žemės sklypo paskirtį, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pareiškėjo prašymas pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą nėra grindžiamas vietovės, kurioje yra žemės sklypas, detaliuoju planu, specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektu, todėl, nagrinėjimu atveju, vertintina tik tai, ar žemės sklypas yra urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, ar pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą galimi tokie žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas, kurie nurodyti pareiškėjo prašyme dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo.

Įvertinus, kad žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas ir naudojimo būdo pakeitimas prieštarauja savivaldybės rengiamo bendrojo plano sprendiniams, tiek nustačius, jog ginčo žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimas ir naudojimo būdo pakeitimas prieštarauja ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusio savivaldybės bendrojo plano sprendiniams, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 9 dalimi, bei paminėtomis Žemės įstatymo nuostatomis, sprendžia, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo.

Teisėtų lūkesčių principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik teisėti asmens lūkesčiai, t. y. tik tie lūkesčiai, kurie kyla iš Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

Pareiškėjų lūkestis, kad jų įsigyto žemės ūkio paskirties sklypo naudojimo paskirtis galės būti pakeista į kitą, negali būti ginamas, nes teisės aktuose, reguliuojančiuose žemės paskirties ir naudojimo būdo keitimą, nebuvo ir nėra imperatyvių nuostatų, užtikrinančių besąlyginę teisę bet kuriuo atveju pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį bei būdą.

Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą, o atmesdama pareiškėjo prašymą, atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą administracinį sprendimą. Todėl teismas pareiškėjų skundą atmeta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjų skundą atmetus nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. S. ir L. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.