- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-877-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Albinas Čplinskas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- J., S. J., J. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Kauno Arkivyskupijos Kurijai
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovo atstovei Laimai Pušinskienei, trečiojo asmens atstovui G. T.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6728/2004 pagal ieškovų S. J. ir J. J. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Kauno Arkivyskupijos Kurijai dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, įpareigojimo išduoti garantinį raštą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu (b.l. 42-43) prašė pripažinti juos O. G. ir J. G. šeimos nariais ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove J. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, išduoti ieškovams garantinį raštą, perduoti nuosavybėn analogišką pagal vertę ieškovų nuomojamam butui gyvenamąją patalpą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė J. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo senelės O. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2004-12-08 nutartimi reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išskyrė į atskirą civilinę bylą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b.l. 124-126) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovus J. J. ir S. J. nuomininkų J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), ir O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariais, įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove J. J. rašytinę nuomos sutartį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškinį dalyje dėl įpareigojimo išduoti garantinį raštą paliko nenagrinėtu, priteisė iš atsakovo ieškovų naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad J. G. ir O. G. nuo 1945 metų gyveno savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėliau gatvės pavadinimas ir pastatų numeracija buvo pakeisti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. G. mirė. Kauno miesto apylinkės teismo 1995-07-21 sprendimu O. G. pripažinta neveiksnia. Kauno miesto valdybos 1995-09-12 sprendimu Nr.279 ieškovė J. J. buvo paskirta O. G. globėja. 2001-06-11 O. G. mirė. Ieškovė J. J. yra J. G. ir O. G. anūkė. Teismas, remdamasis ieškovų paaiškinimais, liudytojų T. V. G., J. K. G. (J. G. ir O. G. sūnūs), V. R., A. J. parodymais, nustatė, kad ieškovė J. J., būdama G. vaikaitė, kartu su savo šeima 1994 m. pradžioje apsigyveno pas senelius (duomenys neskelbtini) tikslu gyventi viena šeima, gyveno bendrai, bendrai tvarkė namų ūkį, rūpinosi senyvais seneliais ir jos šeima buvo senelių šeimos nariai. Teismas vadovavosi 1994 metais galiojusio Civilinio kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, o vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Teismas sprendė, kad ieškovai teismine tvarka pripažintini nuomininkų šeimos nariais, nes globai pasibaigus toliau gyveno ir bendrai tvarkė namų ūkį (Civilinio kodekso 329 str. 2 d.). Kadangi ieškovai gyvenamajame name apsigyveno iki trečiajam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, atsakovas privalo sudaryti su ieškovais gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, perimti visas nuomininkų teises ir pareigas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iki to laiko kol įvykdys jiems suteiktas garantijas. Ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti jiems garantinį raštą dėl suteikimo kitos lygiavertės patalpos nuosavybėn paliktinas nenagrinėtu, nes ieškovai prieš kreipiantis į teismą dėl šio reikalavimo patenkinimo nesilaikė nustatytos išankstinio bylos sprendimo neteismine tvarka ir dar gali pasinaudoti šia tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 129-130) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė iš dalies panaikinti 2004 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – reikalavimus dėl pripažinimo ieškovus nuomininko J. G. ir O. G. šeimos nariais bei įpareigojimo sudaryti su ieškove rašytinę nuomos sutartį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atmesti. Atsakovas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Kauno miesto taryba 1994-06-09 sprendimu Nr.45 nusprendė grąžinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) Kauno Arkikatedrai Bazilikai. Perdavimo-priėmimo aktu 1995-05-18 namas (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) su nuomininkais buvo perduotas Kauno Arkikatedrai Bazilikai. Remiantis aukščiau nurodytu pagrindu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialas įregistravo šį pastatą Kauno Arkivyskupijos Kurijos nuosavybe. Bute (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) gyveno nuomininkė O. G., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Šiame bute O. G. buvo registruota viena. Kauno miesto apylinkės teismo 1995-07-21 sprendimu O. G. pripažinta neveiksnia. Kauno miesto valdybos sprendimu 1995-09-12 Nr. 279 O. G. globėja buvo paskirta J. J.. Šiame sprendime nurodoma, kad J. J. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Teismo motyvas, jog J. J. su šeima apsigyveno pas senelius 1994 m. pradžioje tikslu gyventi kaip viena šeima yra neįrodytas. Ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, įrodančių, kad ginčo bute apsigyveno nuo 1994 m. pradžios. Byloje, esantys rašytinai įrodymai Senamiesčio pradinės mokyklos pažymos (b.l. 11,12), Centro poliklinikos raštas rodo, kad ieškovų šeima ginčo bute gyvena nuo 1995 m., t.y. pripažinus O. G. neveiksnia ir paskyrus ieškovę O. G. globėja. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.588 straipsnio 3 dalį, globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie ir toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2003 pažymėjo, kad asmenys, apsigyvenę nuomininko gyvenamojoje patalpoje kaip globėjai, savarankiškos teisės į šią patalpą neįgyja. (duomenys neskelbtini) mirus buto nuomininkei O. G. ieškovai bute liko gyventi, neturėdami į jį teisės. Ieškovė J. J. kaip O. G. globėja, jokių teisių į ginčo butą neįgijo, todėl po globotinės mirties jame gyveno be teisinio pagrindo. Kadangi ieškovai nėra laikomi nuomininko šeimos nariais, todėl nėra pagrindo ir sudaryti su ieškove rašytinę buto nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 138-139) ieškovai S. J. it J. J. prašė atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismo išvada, kad ieškovė ir jos vyras su šeima kaip šeimos nariai apsigyveno pas senelius J. G. ir O. G. nuo 1994 metų pradžios, yra pagrįsta ne tik šalių paaiškinimais, bet ir liudytojų parodymais. Apeliantas byloje esančių įrodymų nepaneigė ir priešingų įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus, nepateikė. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad O. G. pripažinimas neveiksnia nulemia tai, jog ieškovai negalėjo būti pripažinti O. G. šeimos nariais. Toks atsakovo teiginys neturi reikšmės, nes gyventi kartu su senele O. G. ieškovai pradėjo ne po jos pripažinimo neveiksnia 1995 metais, o nuo 1994 metų. Ieškovė J. J. tapo senelės globėja jau po apsigyvenimo jos namuose.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o ieškovė ir trečiojo asmens atstovas – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.588 straipsnio 3 dalį, globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių, atsakovų šeima ginčo bute apsigyveno po to, kai ieškovė J. J. buvo paskirta O. G. globėja, rašytinių įrodymų, kad ieškovų šeima apsigyveno ginčo bute 1994 m. sausio mėnesį, byloje nėra.
Iš šių apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovų šeima ginčo bute apsigyveno 1994 metų pradžioje.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytomis esminę reikšmę šiai bylai išspręsti turėjusias aplinkybes, jog ieškovų S. J. ir J. J. šeima 1994 metų pradžioje apsigyveno ginčo bute pas ieškovės senelius J. G., mirusį (duomenys neskelbtini), bei O. G. , mirusią (duomenys neskelbtini), vedė, iki pastarieji buvo gyvi, su jais bendrą ūkį. Teismas vadovavosi ieškovų paaiškinimais, liudytojų giminaičių T.V. G. ir J.K. G., kaimynų V.R. ir A. J. parodymais. Šių asmenų nurodytų aplinkybių bei faktų visuma laidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti buvus aptariamas aplinkybes. Įrodinėjant tokio pobūdžio aplinkybes nedraudžiama remtis liudytojų parodymais.
Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kodėl teismas, remdamasis ieškovų paaiškinimais ir liudytojų parodymais, negalėjo pripažinti įrodytu, kad ieškovų šeima ginčo bute apsigyveno 1994 metų sausio mėnesį. Tiek šalies paaiškinimas, tiek ir liudytojų parodymai yra įstatyme – Civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje – numatytos leistinos įrodinėjimo priemonės. Teismas tokius įrodymus ir įvertino. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovų atsiliepime pareikšta nuomone, pripažįsta, jog atsakovas byloje esančių įrodymų nepaneigė ir priešingų įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nepateikė. Sutinkamai su CPK 178 straipsniu kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes ar atsikirtimus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismui buvo pateikti duomenys apie ieškovų ir buto nuomininkų, kurie yra ieškovės artimi giminaičiai, bendrą gyvenimą ir bendro ūkio tvarkymą nuo 1994 metų sausio mėnesio. Todėl atsakovui teko pareiga įrodyti priešingai, bet jis to nepadarė.
Apelianto nurodytas argumentas, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovų šeima ginčo bute apsigyveno 1994 metų pradžioje, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti pripažintas pagrįstu, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų apie nurodytą aplinkybę, nereiškia, jog teismas šią aplinkybę nepagrįstai pripažino nustatyta remiantis kitais įrodymais. Teismas vertino byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą. CPK 177 straipsnio 4 dalis nustato, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau įstatymai nenumato, kad bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo aplinkybes galima įrodinėti tik rašytiniais įrodymais.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįsto ir teisėto Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, kurį priimant buvo akivaizdžiai pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios apeliacinio skundo priėmimo ir perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui taisykles, CPK 299 straipsnyje nustatyta tvarka neinformuoja Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, nes byloje yra duomenų, kad ši institucija apie įstatymo pažeidimą jau yra informuota ir 2010 12 01 priėmusi atitinkamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.