Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-174-392/2009 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovams V. A., notarei Renatai Jaskutėlienei dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė V. A. apskundė šį teismo sprendimą apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (CPK 315 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos pagrindinės taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, turi ne tik patikrinti, ar skundas ir jo priedai atitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytus reikalavimus, taip pat įsitikinti, ar nėra CPK 315 straipsnio antrojoje dalyje numatytų atsisakymo priimti paduotą skundą pagrindų, tačiau, visų pirma, nustatyti, ar asmens teikiamas procesinis dokumentas iš tiesų pagal savo turinį yra apeliacinis (atskirasis) skundas. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 115 straipsnio ketvirtoji dalis numato, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui atsakovės V. A. pateikto procesinio dokumento, pavadinto atskiruoju skundu, juo atsakovė prašė atidėti 4 500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki jos apeliacinio skundo išnagrinėjimo arba sumažinti mokėtiną žyminį mokestį, kitai tariant iš dalies atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi atnaujinęs terminą šiam atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas 4 500 Lt žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, paduoti, persiuntė jį Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš esmės apeliacine tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo arba atleidimo iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo pareiškė tik atskirajame skunde, kuriame, beje, net nebuvo suformuluotas atskirojo skundo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacijos paskirtis civiliniame procese yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl apeliacinis procesas negali atstoti ar pakeisti proceso pirmosios instancijos teisme. Taigi nors atsakovė savo prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo arba atleidimo iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo suformulavo procesiniame dokumente, pavadintame atskiruoju skundu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 115 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatą, privalėjo pats panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį ir išnagrinėti minėtą atsakovės prašymą iš esmės, o ne siųsti atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovės prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo arba atleidimo iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo, nutartimi būtų nustatytas naujas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, ir atsakovė turėtų teisę apskųsti šią pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jos prašymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo arba atleidimo iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo bei nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, apeliacine tvarka (CPK 100 str.). Beje, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jam pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą, bei nustatęs, kad asmens paduotas dokumentas turi trūkumų, turi nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti (CPK 83 str. 3 d., 84 str., 111 str. 2 d. 4 p., 115 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju atsakovė prie prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo arba atleidimo iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo nepridėjo jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl sunkios turtinės padėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir atsakovės V. A. prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo perduoti spręsti iš esmės pirmosios instancijos teismui.