- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2-761-676/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. S., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė pasirašytą 2018 m. sausio 18 d. Taikos sutartį ir prašo patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti, nurodė, kad teisinės taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos ir suprantamos.
Atsakovas D. S. teismo posėdžio metu prašo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei dėl sunkios materialinės padėties.
Atsakovas D. S. moka išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S., kas mėnesį po 190 EUR mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. sausio 2 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskiriama vaiko motina - I. D..Šalys susitaria, jog bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja.Šalys susitarė, jog atsakovas apmokės teismui išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokių bus.Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 600 EUR, kurį D. S. sumokės iki 2019 m. sausio 1 d.
Šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių interesų, todėl tvirtintina, byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Taikos sutartimi šalys susitarė, jog pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Ieškovei 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1537-15001 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad kiekviena šalis savo turėtas bylinėjimosi išlaidas apmokėti įsipareigoja padengti savo sąskaita (taikos sutarties 2 p.), ir atsakovas įsipareigojo padengti teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (taikos sutarties 3 p.). Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė neatlyginti bylinėjimosi išlaidų viena kitai, tačiau atsakovas prašo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei dėl sunkios materialinės padėties. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, jos valstybei turi būti atlygintinos remiantis CPK 96 straipsniu. Taikos sutartimi iš esmės buvo patenkinti ieškinio reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Bylos duomenys išieškoti iš atsakovo šių išlaidų visa apimtimi nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių (atsakovas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, neturi pajamų, taip pat jokio nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto, privalo išlaikyti vaiką). Be to, akivaizdu, kad priverstinis šių išlaidų išieškojimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo ir jo nepilnamečio vaiko, kuriam jis privalo teikti išlaikymą, padėtį, kadangi kiltų grėsmė, kad dėl šių išlaidų išieškojimo nepilnametis tam tikrą laikotarpį negautų viso jam priklausančio išlaikymo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovas atleistinas nuo 75 procentų valstybei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 7 dalis), todėl iš atsakovo D. S. valstybės naudai priteistini 25 procentai -37,39 EUR už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš atsakovo D. S. valstybės naudai priteistini 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio – 16,25 EUR (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas
nutaria:
patvirtinti ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašytą 2018 m. sausio 18 d. taikos sutartį:
Atsakovas D. S. moka išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 190 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina ieškovė I. D..Nepilnamečio vaiko K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimas yra 600 EUR (šeši šimtai eurų); šią išlaikymo įsiskolinimo sumą atsakovas D. S. sumoka iki 2019 m. sausio 1 d.
2. Šalys bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja.
3. Atsakovas apmoka teismui išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokių bus.
Civilinę bylą Nr. e2-761-676/2018 nutraukti.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. S. 16,25 EUR (šešiolika eurų dvidešimt penkis centus) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. S. 37,39 EUR (trisdešimt septynis eurus trisdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas AB „Citadele“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.