Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-194-517/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
1-194-517/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43778-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Nukentėjusysis
J. J.
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-194-517/2020m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43778-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.3
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020m. vasario 17d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,nukentėjusiajam J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 kl. išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016m. gruodžio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2017m. liepos 07d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J., smurtaudamas, nesunkiai sužalojo artimąjį giminaitį, t.y. padarė kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2019m. spalio 13d., apie 15⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), per išgertuves kilusio tarpusavio konflikto su broliu-pil. J. J. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia su kirvio pentimi du kartus(smūgius) sudavė į kairį šoną, o vieną smūgį ir į kairę plaštaką, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo J. J. asmenį pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryti 1x2 cm kraujosruva ties kaire mente ir kairės plaštakos pirmojo delnakaulio lūžimas, kas nukentėjusiajam J. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl delnakaulio lūžimo nukentėjusiajam J. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. J., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. spalio 13d. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur be jo dar gyvena ir motina-pil. J. J., išgėrinėjo su savo broliu J., kuris gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Viso buvo išgerta apie 12 vnt. po 1,0 l talpos 7,5 laipsnių stiprumo plastikinių alaus butelių. Išgertuvės vyko svetainės kambaryje. Išgertuvių metu su broliu susiginčijo ar tai dėl darbų, ar tai dėl pinigų, bet dabar tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Vyko susistumdymas. Nuėjęs į kamarą, kuri yra tarp pagrindinio kambario, kuriame sėdėjo, ir miegamojo, pasiėmė kirvį ir kirvio pentimi stovinčiam broliui J. du kartus trenkė į kairį šoną, o vieną smūgį sudavė ir į kairę ranką. Tuo metu girdėjo rėkiančią motiną, tačiau ką pastaroji rėkė, jis neatsimena. Viskas vyko greitai, o ir jis pats buvo gerokai išgėręs, todėl ne viską gerai atsimena. Po jo suduotų smūgių brolis nurimo, nurimo ir jis pats. Jie su broliu išėjo parūkyti, o motina liko namuose. Jiems būnant lauke, atėjusi brolio sugyventinė-pil. R. V., kuri pasakė, kad iškvietė policiją.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu byloje esantiems įrodymams patikrinti LR BPK 276 str. 4d. pagrindu paskelbtais nukentėjusiojo J. J. ir liudytojo J. J. ir L. V. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 33-34, 52-53, 58), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2019m. spalio 13d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 26-28), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 8-9) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 11-15), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 17) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 19-21), neblaivumo girtumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 29), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu iš asmens ligos istorijos Nr. 19PR-13379 daryto gydytojo įrašo išrašu(b.l. 30), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 46-47) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis V. J. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu(LR BPK 291 str. 2d.).

Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo J. J. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis gyvena su sugyventine-pil. R. V. pastarosios namų valdoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Netoliese, už kelių sodybų adresu: (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina-pil. J. J. ir jo brolis V. 2019m. spalio 13d., 11⁰⁰ val., jis nuėjo pas brolį į svečius. Matėsi, kad tiek motina, tiek ir brolis buvo išgėrę. Pas brolį vyko išgertuvės, kur maždaug nuo 12⁰⁰ val. jie trise gėrė alų, išgerdami apie 12 vnt. 1,0 l talpos 7,5 stiprumo plastikinių butelių alaus. Gėrė kambaryje, esančiame koridoriaus kairėje pusėje. Tikslaus laiko dabar neatsimena, bet tai galėjo būti prieš 15⁰⁰ val., kada jis su broliu susiginčijo dėl darbų, kilo žodinis konfliktas. Jis visą laiką sėdėjo ant dviviečio fotelio, esančio prie staliuko, o brolis-ant lovos, esančios už staliuko, prie sienos. Motina visą laiką buvo ant kitos lovos. Kilus konfliktui, vyko susistumdymas, kurio metu jis brolį V. nustūmė, o šis parkrito ant lovos. Jam atsisėdus ant to paties fotelio, nuo lovos atsistojęs brolis V. jam pasakė: „ tuoj aš tave nukirsiu“. Tai sakydamas, brolis nuėjo į koridorių ir iš jame esančio sandėliuko pasiėmė kirvį su mediniu kotu. Atėjęs į kambarį, brolis V. su kirviu, jo buka dalimi du kartus jam sudavė į kairį šoną ir dar vieną smūgį į kairės rankos delną, jo viršutinę dalį. Smūgių sudavimo su kirviu metu jis sėdėjo ant fotelio. Jis tik dabar neatsimena, ar pirmas mūsgis jam buvo suduotas į šoną, ar per ranką, nes tuo metu, kai pamatė su kirviu link savęs ateinantį brolį, išsigandęs, rankomis užsidengė galvą. Po suduotų smūgių iš namų atėjo ir jo sugyventinė R., kuri, pamačiusi, kad brolis V. jį muša, iškvietė policiją. Tada brolis nurimo, o jis išėjo į kiemą. Brolis su motina liko namuose. Kai brolis jį mušė, motina tuo metu buvo kambaryje. Kiek jis girdėjo, motina rėkė: „ Ką darai? “ ar „ baik durniuot “, ar kažką panašaus. Po kurio laiko į kiemą išėjo ir jo sugyventinė R. su broliu V. Netrukus į brolio sodybą atvažiavo policijos pareigūnai. Kur po įvykio brolis V. padėjo kirvį, jis nematė, nes po konflikto buvo išėjęs į kiemą, o brolis liko kambaryje. Tai buvo pirmas toks atvejis, kad brolis jį būtų puolęs su kirviu ir sužalojęs, nes anksčiau vykusių konfliktų metu jie tarpusavyje tik apsistumdydavo ir policija kviečiama nebuvo. Po įvykio policijos pareigūnai jį nuvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas delno kaulo lūžimas(b.l. 33-34).

Iš teisme paskelbto liudytojos J. J. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, buvo sekmadienis, galimai 2019m. spalio 13d. Buvo dienos metas, kada į svečius, pas ją į namus adresu: (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena su sūnumi V., jos aplankyti atėjo kitas sūnus J. Sūnus J. gyvena atskirai, netoliese esančioje sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini). Nusprendė broliai išgerti alaus. Gėrė stiprų 7,5 laipsnių stiprumo alų, kurio pavadinimo nežino. Kiek buvo išgerta alaus, ji taip pat negali pasakyti. Kol sūnūs gėrė, ji gamino valgyti, tvarkėsi namuose, kartas nuo karto užeidama pas sūnus pasėdėti, nes išgertuvės vyko kambaryje. Viso jos namuose yra du kambariai, vienas iš kurių yra tiesiog kambarys, o kitas miegamasis. Vienu metu jai būnant virtuvėje, išgirdo, kad broliai pykstasi, vienas ant kito jau buvo pakėlę ir balsą. Nuėjo apraminti, bandė auklėti, kad netriukšmautų, tačiau sūnūs tarsi jos negirdėjo ir ginčijuosi toliau. Ji matė, kaip sūnus V., atsistojęs, nuėjo iki kamaros(namuose yra sandėliukas), iš kur atsinešė kirvį. Nors tuo metu ji rėkė ir barė savo sūnų V., tačiau šis negirdėjo, koliojosi ir, užsimojęs, su kirvio pentimi kitam sūnui J. sudavė per kairę ranką. Ar buvo suduota daugiau smūgių, ji nematė, nes tuo metu broliai sukinėjosi. Tuo metu kitas jos sūnus J. irgi rėkė broliui negražius žodžius, keikėsi. Kažkaip jai pavyko apraminti sūnų V. Tada atbėgo sūnaus J. sugyventinė R., kuri iškvietė policiją. Šiaip broliai, kai būna blaivūs, sutaria gerai, nesipyksta, bet kai išgeria, abu tampa „ labai karšti “ ir vienas kitam nenori nusileisti(b.l. 52-53).

Iš teisme paskelbto liudytojos R. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad buvo sekmadienis, galimai (duomenys neskelbtini), dienos metu, dar buvo šviesu, kai jos sugyventinis J. išėjo pas savo motiną J. ir brolį V., kurie gyvena kaimynystėje adresu: (duomenys neskelbtini). Sugyventiniui ilgokai negrįžant į namus, ji sugalvojo nueiti pažiūrėti, kodėl šis negrįžta. Nuėjusi iki sugyventinio motinos sodybos, lauke pamatė savo sugyventinį J., kuris tuo metu laikė suėmęs kairę ranką, sakydamas, kad jam skauda. Žvilgtelėjusi į sugyventinio plaštaką, pamatė, kad ranka yra raudona. Kai paklausė, kas nutiko, sugyventinis J. pasakė, kad susimušė su broliu. Dar paklausus, kaip viskas įvyko, sugyventinis jai atsakė, kad brolis su kirviu jam trenkė per ranką, skųsdamasis ir šonų skausmais. Tai išgirdusi, ji iš karto paskambino į policiją. Paties įvykio ji nematė, todėl ji net nežino dėl ko broliai tarpusavyje susipyko. Kai broliai būna blaivūs, jie labai gerai sutaria, bet kai išgeria, abu pasidaro karštakošiai, pradeda konfliktuoti(b.l. 58).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2019m. spalio 13d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad, minėtą dieną tarnybos metu patruliuojant kartu su kolega-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu M. A., apie 15⁰⁶ val. iš Vilniaus apskriteis VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp neblaivių brolių, vienas iš kurių grasina su kirviu. Nuvykus į vykio vietą, buvo nustatyta, jog konfliktas įvyko tarp pil. V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris smurtavo prieš savo brolį-pil. J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad galimai smurtavęs asmuo V. J., nučiupęs kirvį, su kirvio pentimi kelis kartus sudavė savo broliui į kairės pusės šoną ir kairės rankos viršutinę plaštakos dalį. Nukentėjusio asmens J. J. apžiūros mewtu kairės rankos plaštakoje buvo matomas patinimas, kuris skundėsi ir šono skausmais. Abu konflikto dalyvai buvo neblaivūs. Galimas smurtautojas buvo ramus, aiškindamas, kad čia nieko blogo neįvyko, kuris irgi papasakojo savo įvykio versiją. Artimoje aplinkoje galimai smurtavęs asmuo-pil. V. J. 15⁴⁰ val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Ukmergės raj. PK tarnybines patalpas, kur jam buvo nustatytas 2,32 promilės girtumas, ką patvirtina ir bylos medžiagoje esantis neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitas(b.l. 26-29).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas daugiabučiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Butas yra pirmame aukšte, kairėje pusėje. Apžiūrint butą, jame esančiose sandėliuko patalpose, į dešinės ir galinės sienų kampą buvo rastas kotu atremtas kirvis, kurį panaudojus, galimai buvo panaudotas fizinis smurtas prie nukentėjusio asmenį. Kirvio kotas medinis, ant kurio dėmių, panašių į kraują ar kitų pėdsakų, nesimato. Kirvis buvo paimtas ir įpakuotas į spec. paketą Nr. 465522. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau jokių kitų daiktų, pėdsakų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta(b.l. 8-15). Kirvis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 17-25)..

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ 2019m. spalio 13d. išduoto asmens ligos istorijos Nr. 19PR-13379 išrašo, kurį įvykio dieną po patirto smurto policijos pareigūnų apsilankymo metu savanoriškai pateikė nukentėjusysis J. J., matyti, kad minėtą dieną, apie 15⁴⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių apžiūrai dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pats atvykęs pil. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi dusuliu ir kairės plaštakos sumušimu, nurodydamas, kad jį su kirvio bukąja dalimi sumušė brolis, gavo smūgius į krūtinę ir kairiąją plaštaką. Paciento apžiūros metu pastarajam buvo stebimas kairės plaštakos I delnakaulio distalinės dalies ištinimas, deformacija ir konstatuota sumušimo žymės krūtinės kairėje pusėje ir po mente, nes pulsuojant skausminga kairės krūtinės ląstos pusė. Atlikus kairės plaštakos radiologinį tyrimą, t.y. padarius rentgenogramą, buvo nustatytas kairės plaštakos I-o delnakaulio lūžimas, kuri buvo imobilizuota, o nugaroje, ties kaire mente buvo nustatyta 1x2 cm kraujosruva, t.y. mėlynė. Po atliktos apžiūros ir tyrimų pacientas buvo išleistas į namus (b.l. 30).

Iš teisme paskelbto byloje esančio apžiūros protokolo, 2019m. spalio 28d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo-pil. J. J. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam-pil. J. J., gim. (duomenys neskelbtini) konstatuoti sužalojimai, t.y. 1x2 cm kraujosruva ties kaire mente ir kairės plaštakos pirmojo delnakaulio lūžimas, buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamo įvykio metu. Nukentėjusiajam J. J. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl delnakaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajam J. J. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 41-47).

Pagal LR BK 138 str. 2d. 3p. baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą(LR 2008m. birželio 12d. įstatymo Nr. X-1597, įsigaliojusio 2008m. birželio 27d., redakcija). Kadangi prie nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių yra priskiriami ir broliai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam J. J. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 41-47), laikytina, kad kaltinamojo V. J. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu nesunkiai sužalojant ir atskirai gyvenantį savo brolį-nukentėjusįjį V. J., yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. nesunkus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 50,37 Eur.(penkiasdešimties eurų ir 37 eur/ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo-pil. J. J. gydymui, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 63-68).

Turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiam juridiniam asmeniui, kaip civiliniam ieškovui, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta visa padaryta turtinė žala, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai, t.y. kaltinamojo V. J. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktas 2019m. lapkričio 11d. terminalo „ Perlas “ kasos aparato kvitas apie grynųjų pinigų 50,37 Lt.(penkiasdešimties eurų ir 37 eur/ct.) sumoje sumokėjimą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą(b.l. 74-75, 114-117). Vilniaus teritorinė ligonių kasa dar ikiteisminio tyrimo metu raštu informuodama ikiteisminio tyrimo pareigūnus apie įtariamojo-pil. V. J. PSDF biudžetui atlygintą turtinę žalą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-43778-19, kartu nurodė, kad ligonių kasa atsisako byloje savo buvusio pareikšto civilinio ieškinio(b.l. 76). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nukentėjusio juridinio asmens atsisakymas nuo byloje buvusių pareikštų turtinių reikalavimų nepažeidžia nei šalių, nei kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl baudžiamoji byla Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, pareikšto civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Spręsdamas kaltinamojo V. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. J. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam V. J. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas už analogišką smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, tačiau pastarasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2017m. liepos 07d. būdamas išrašytas iš Savivaldybių probacijos skyriaus, kaip institucijos, vykdančios nuteisto asmens priežiūrą, įskaitos, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai(b.l. 128-135). Visa tai rodo kaltinamojo V. J. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis V. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ne tik turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnę veiką, t.y. būdamas recidyvistu, bet ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis V. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi sankcijoje už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo V. J., kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam, kaip ne vieną kartą buvusiam teistam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką turi būti paskirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kartu atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs asmuo buvo sužalotas kilusio šeimyninio konflikto tarp dviejų neblaivių asmenų metu, o pasak paties teismo posėdyje dalyvavusio nukentėjusiojo J. J., dėl patirto fizinio smurto jis savo broliui-kaltinamajam V. J. dovanoja ir atleidžia, nereikšdamas byloje ir jokių turtinių pretenzijų, juolab, kad baudžiamasis įstatymas teistiems ir turintiems teistumą asmenims nenumato LR BK 75 str. taikymo apribojimų, laikytina, kad kaltinamasis V. J. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam V. J. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. J. asmenybę, jo, kaip niekur nedirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p., 72² str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam V. J. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti per vieną mėnesį nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti nesilankyti kavinėse, baruose ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2019m. spalio 13d., 15⁴⁰ val., iki 2019m. spalio 14d., 12⁴⁸ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis V. J. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. J. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamąją bylą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis