- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-3430-470/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01264-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., M. K.
- Išvadą teikia
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius
- Advokatai
- Jonas Gintautas Valivonis
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. K. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis G. K., M. K., institucija, teikiančia išvadą, - Alytaus rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriumi dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti ir dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą globojamo neveiksnaus asmens vardu.
pareiškėjas J. K., veikiantis savo ir globotinės G. K. vardu, pateikė prašymą teismui, kuriuo prašo atnaujinti neveiksniai G. K. praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos R. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, išduoti teismo leidimą jam neveiksnios globotinės G. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos R. K. mirties.
Pareiškėjas pareiškime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė R. K., po jos mirties liko palikimas, kurį sudaro gyvenamasis namas ir kiemo rūsys, esantys (duomenys neskelbtini). Jis palikimą priėmė paduodamas pareiškimą palikimo vietos atsiradimo notarui. Paveldėtojas M. K. palikimo atsisako, o paveldėtoja G. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra neįgali nuo vaikystės, teismo sprendimu jai nustatytas neveiksnumas visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, ji palikimo savarankiškai priimti negali, dėl ko reikalingas teismo leidimas palikimą priimti jam kaip įstatyminiam atstovui, kuriam pavesta globoti neveiksnų asmenį, o taip pat būtina atnaujinti palikimui priimti praleistą terminą. Dėl termino praleidimo priežasčių pareiškėjo atstovas paaiškino, kad J. K. po sutuoktinės mirties turėjo spręsti klausimus dėl dukters G. K. neveiksnumo, globos jai nustatymo, o taip pat globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, šie procesai užtruko, dėl ko įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti buvo praleistas.
Suinteresuotas asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, iš kurio turinio matyti, jog pareiškimui neprieštarauja, pats palikimo atsisako.
Institucija, teikianti išvadą, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius savo išvadoje nurodė, kad su prašymu atnaujinti praleistą įstatyme numatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos R. K. mirties, sutinka. Neprieštarauja, kad būtų išduotas teismo leidimas pareiškėjui J. K. neveiksnios globotinės G. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos R. K. mirties. Neveiksnaus asmens teisės nenukentės, nebus pažeisti jo interesai. Priimtas palikimas bus valdomas ir tvarkomas atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesus. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovė S. B. patvirtino, kad palaiko poziciją, išdėstytą išvadoje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
remiantis rašytine bylos medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po mirusiosios R. K. mirties liko palikimas, kurį sudaro gyvenamasis namas ir kiemo rūsys, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas J. K. yra mirusiosios sutuoktinis, priėmęs palikimą pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui. Pirmos eilės paveldėtojai po R. K. mirties yra jos vaikai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini). M. K. palikimo nepriėmė, iš atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad palikimo atsisako. Pareiškėjo J. K. ir mirusiosios R. K. duktė G. K. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-07-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. E2YT-1720-292/2019 pripažinta neveiksni tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, sprendime konstatuota, kad G. K. gimė asfiksijoje, jai nustatyta posthifoksinė encelopatija, vidinė hidrocefalija, spazminis dipleginis cerebralinis paralyžius. To paties teismo 2019-09-24 nutartimi G. K. nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi, nustatant paprastąjį turto administravimą, paskirtas jos tėvas J. K..
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali šį terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, vertina ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirus R. K., jos duktė G., kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi teisę paveldėti mirusiosios turtą, tačiau per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė. Taip įvyko dėl to, kad G. K. nuo vaiskytės serga psichinėmis ligomis, dėl kurių jos galimybės savarankiškai pačiai išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo buvo visiškai apribotos. Kadangi tuo metu G. K. dar nebuvo pripažinta neveiksni paveldėjimo teisinių santykių srityje, nebuvo paskirtas jai globėjas šioje srityje, niekas negalėjo kaip G. K. atstovas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tokia galimybė atsirado tik tuomet, kai įsiteisėjo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-07-06 sprendimas pripažinti ją neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir 2019-09-24 to paties teismo nutartis dėl globos nustatymo, globėjo ir turo administratoriaus skyrimo G. K. ir jos turto atžvilgiu. Kai šie teismo dokumentai įsiteisėjo, įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs (terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini)). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad G. K. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir kitaip nepriėmė palikimo dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių.
Nuo palikimo atsiradimo momento (duomenys neskelbtini) yra praėję daugiau nei treji metai, tačiau įvertinus tas aplinkybes, kad pareiškėjas yra neveiksnios savo dukters globėjas, jie kartu gyvena palikimą sudarančiame gyvenamajame name, ginčo dėl palikimo nekyla, prašymo pateikimo teismui uždelsimą iš dalies sąlygojo Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas dėl pandeminės COVID 19 ligos, teismas sprendžia, kad nepateisinamo delsimo nagrinėjamu atveju nėra. Visumos išdėstytų argumentų pagrindu terminas palikimui priimti G. K. atnaujintinas pakankamam trijų mėnesių terminui, kuris skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Neveiksnių paveldėjimo teisinių santykių srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis), todėl G. K. vardu palikimą turi priimti jos globėjas – pareiškėjas J. K., o šis tai gali padaryti tik turėdamas teismo leidimą (CK 3.244 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Byloje nėra duomenų, kad mirusioji R. K. turėjo kreditorių ar kad jos palikimas buvo kitaip suvaržytas, todėl darytina išvada, kad priėmus palikimą, neveiksnaus asmens G. K. teisės ir teisėti interesai nenukentės, priimtas palikimas gali būti valdomas ir tvarkomas atsižvelgiant į jos interesus. Teismo leidimas išduotinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnis).
6 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 582 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo J. K. prašymą tenkinti.
8 Atnaujinti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties trim mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
9 Išduoti teismo leidimą J. K., a. k(duomenys neskelbtini) globotinės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
10 Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.