Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-04-06 · Civilinė byla Nr. 2-3378-794/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
2-3378-794/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09429-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
UAB „Anionas“
Atsakovas
A. C.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius, Arūnas Žlioba
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3378-794/2012(Proceso Nr. 2-06-3-09429-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 43.2.; 44.2.; 44.5.2.; 99.5.; 110.4.; 116.1.; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Anionas“ atstovams A. S. (A. S.), advokatui Arūnui Žliobai, atsakovui A. C. (A. C.), atsakovo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Anionas“ ieškinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl nepagrįsto praturtėjimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Anionas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo A. C. 10.469,46 Lt nepagrįstai gautą sumą, 1.659,78 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas buvo UAB „Anionas“ darbuotojas, kuriam darbo funkcijoms atlikti buvo suteiktas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele (tel. Nr. 864287338). 2007-01-08 atsakovas buvo atleistas iš darbo. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovas išduoto mobilaus telefono su SIM kortele negrąžino ir toliau ja naudojosi. Ieškovės buhalterė atlikusi bendrovės mobiliojo ryšio teikėjo UAB „Bitė Lietuva“ paslaugų apskaitą, nustatė, kad bendrovė apmoka sąskaitas-faktūras už mobiliojo ryšio paslaugas, kuriomis naudojasi buvęs bendrovės darbuotojas. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių.

2011-07-26 byloje buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai..

Šalies argumentai

Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus. Atsakovas A. C. nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pasibaigus darbo santykiams atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškove. Ieškovė iki ieškinio padavimo dienos jokių reikalavimų ir pretenzijų nereiškė. Atsakovas per tokį laiko tarpą neprisimena, kad jam būtų suteiktas telefonas ir SIM kortelė. Nurodė, kad nuo 2006 m. naudojasi dvejais mobiliaisiais telefonais ir dviem SIM kortelėmis. Teigia, jog ieškovės nerūpestingumas nepateisinamas, neaišku kodėl apmokėdavo SIM kortelės mokesčius ir ieškovė nenutraukė sutarties sudarytos tarp UAB „Bitės Lietuva“. Pažymi, kad ieškovė apie negrąžintą telefoną ir SIM kortelę sužinojo 2009-04-10, o į teismą kreipėsi tik 2011-07-18, todėl susidariusi telefono ryšio mokesčių suma, kilo iš ieškovo nerūpestingumo savo rizika. Nurodo, kad 2006-04-25 sutartyje tarp ieškovės ir UAB „Bitė Lietuva“ nurodyta, kad ieškovei suteikiama tik SIM kortelė. Ieškovė nėra nustačiusi telefonų ar jų kortelių grąžinimo tvarkos pasibaigus bendrovės darbuotojų darbo teisiniams santykiams. Teigia, kad teisinės pagalbos išlaidos viršija LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad, ieškovė tiek laiko delsė kreiptis į teismą, nes atsakovas žadėjo padengti susidariusį įsiskolinimą gera valia. Nurodo, kad atsakovo asmeninis telefono numeris buvo perkeltas kaip įmonės telefono numeris. Nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė jokių duomenų apie SIM kortelės grąžinimą, nes kortelė ir nebuvo grąžinta, pasibaigus darbo santykiams kortelės numeris turėjo būti perkeltas iš įmonės fiziniam asmeniui - atsakovui. Nurodo, kad buvo išduotas įgaliojimas atsakovui, leidžiantis perkelti įmonės telefono numerį savo vardu, todėl prašo ieškinį patenkinti, palikti galioti priimtą preliminarų teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog iš viso buvo du skirtingi telefono numeriai, vienas iš jų įmonės, dėl kurios pareikštas ieškinys, o už kitą buvo mokamas tik abonentinis mokestis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad SIM kortelė buvo perduota atsakovui Įsakymas dėl telefono kortelės ir telefono išdavimo yra vienašalis dokumentas surašytas ieškovės. Įrodymų, kad buvo pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas ar atsakovas supažindintas su minėtu įsakymu, nėra pateikta. Įgaliojimas taip pat vienašalis sandoris ir sukuria teisines pasekmes tik jį sudariusiam asmeniui, atsakovo sutikimo priimti tokį įgaliojimą nėra. Pažymi, kad įgaliojimas surašytas tuo metu, kai atsakovas jau nebedirbo įmonėje. Prašo ieškinį atmesti ir panaikinti preliminarų sprendimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. N. (A. N.) nurodė, kad dirbo UAB „Anionas“ kartu su atsakovu. Teigia, kad kartu su atsakovu vyko pas mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjus UAB „Bitė Lietuva“ ir LABAS, atsakovo asmeninį telefono numerį įregistruoti įmonės vardu. Teigia, kad atsakovas kitų įmonės telefonų numerių neturėjo. Neprisimena, ar atsakovui buvo perduotas ir telefono aparatas. Kitas numeris nurodytas sutartyje buvo liudytojo, kurį išeidamas darbuotojas paliko įmonei.

Liudytoja I. K. nurodė, kad yra UAB „Anionas“ personalo vadovė, ruošė atsakovo ir įmonės darbo santykių nutraukimo dokumentus. Nurodė kad atsakovui pati asmeniškai įteikė įgaliojimą, kurio pagrindu atsakovas turėjo telefono numerį perregistruoti savo vardu. Atsakovui buvo priminta apie telefono numerio perrašymą ir šis pažadėjo tai atlikti. Atsakovą apibūdino kaip gerą, sąžingą darbuotoją.

Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 str. 6 d., 7 d.).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2005-08-31 buvo sudaryta tarp UAB „Anionas“ ir A. C. darbo sutartis. Atsakovas neterminuotam laikui priimtas dirbti technologu (b.l. 13-14). 2006-04-28 ieškovė priėmė įsakymą dėl telefono ir SIM kortelės (Nr. 864287338) išdavimo darbuotojui A. C. jo darbo įmonėje laikotarpiu (b.l. 19). Pateikus atsakovui prašymą, ieškovė 2007-01-08 atleido A. C. pagal LR DK 127 str. 1 d. (b.l. 15-18). 2007-01-08 UAB „Anionas“ įgaliojo atsakovą išregistruoti įmonei priklausantį telefono numerį 864287338 ir jį įregistruoti savo vardu (b.l. 74). 2006-04-25 UAB „Anionas“ ir UAB „Bitė Lietuva“ sudarė sutartį dėl telefono SIM kortelės (tel. Nr. 864287338) įsigijimo.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. CK 6.242 str. 1 d. įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą). Pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-397/20011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu darbo sutartį sudarė 2005 m. rugpjūčio 31. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė su atsakovu buvo pasirašiusi visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad priimant į darbą atsakovą telefonas ir SIM kortelė, kaip teigia ieškovė, nebuvo perduoti. 2006 m. balandžio 28 d. ieškovės įsakyme nurodyta perduoti atsakovui telefoną ir SIM kortelę. Atsakovas teigia, jog jis neprisimena, ar jam buvo perduotas telefonas ar SIM kortelė, nurodo, kad visą laiką naudojosi keliais telefonais ir SIM kortelėmis. Atsakovas su minėtu įsakymu pasirašytinai nesupažindintas. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas neperėmė telefono ryšio priemonių. Nors liudytojas A. N., teigia, kad kartu su atsakovu buvo UAB „Bitės Lietuva“ salone perregistruojant atsakovo telefono numerį įmonės vardu, taip pat ieškovė atleisdama atsakovą iš darbo 2007-01-08 sudarė įgaliojimą A. C. išregistruoti įmonei priklausantį telefono Nr. 864287338 ir įregistruoti jį savo vardu, be to, liudytoja I. K. teigia, įgaliojimą įteikusi asmeniškai atsakovui, tačiau taipogi nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovui buvo perduotas minėtas telefono numeris, kad atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su įgaliojimu, ar sutiko priimti įgaliojime nurodytas teises ir pareigas. Pagal LR CK 1.63 str. 2.137 str. nuostatas laikoma, kad įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios, tačiau iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas sutiko su įgaliojime numatytomis pareigomis perrašyti telefono numerį savo vardu. Pažymėtina, kad darbdavys nesilaikė tinkamo darbo priemonių priėmimo-pardavimo proceso, neužtikrino jo patikimais įrodymais. Už darbo priemonių tinkamo grąžinimo įforminimą atsakingas yra darbdavys ir jo pareiga yra pateikti teismui įrodymus ir tinkamai įformintus duomenis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė laikyti vizitinėje kortelėje nurodytą ginčijamą SIM kortelės numerį įrodymu, kad atsakovas neteisėtai naudojo šį telefono numerį. Atsakovo atstovas, teigė, kad tokios kortelės atsakovas niekada nesidarė, be to šios kortelės originalas nebuvo pateiktas. Teismo vertinimu, toks minėtas įrodymas nepateikus originalo, nėra informatyvus, nelaikytinas pakankamu. Be to, ieškovės nerūpestingumas ir aplaidumas negali būti pateisinamas. Liudytojos teigimu apie atsakovo naudojamą SIM kortelę, sužinojo 2007 m., po atsakovo atleidimo iš UAB „Anionas“ technologo pareigų, kai skambino įmonės darbuotojui, tačiau, anot liudytojos, telefonu atsiliepė atsakovas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie telefono sąskaitas ir neteistai naudojamą atsakovo telefono numerį sužinojusi 2009-04-10, po atliktos buhalterės apskaitos, o ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo teisme gautas tik 2011-07-19. Teismas mano, kad ieškovė apie savo galimai pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo, be to ieškovė daugiau nei du metus manydama, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais įmonei kelia nuostolius nesikreipė į teismą. Teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, ieškovės, atsakovo argumentus bei liudytojų parodymus sprendžia, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti ir atmestini.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi ieškovė turėjo įrodyti savo ieškinyje nurodytą pagrindą, kad atsakovas A. C. po darbo sutarties nutraukimo su ieškove UAB „Anionas“ ir toliau naudojosi telefono Nr.864287338, taip įgydamas turto be teisinio pagrindo. Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nutrūkus darbo santykiams atsakovas ir toliau naudojosi telefono numeriu 864287338, todėl remiantis šių įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, todėl atmestinas, o preliminarus sprendimas naikintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas įrodė, kad patyrė 2.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 66-67), todėl iš ieškovės UAB „Anionas“ priteistina 2.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. C. (CPK 98 str.).

Netenkinus ieškinio reikalavimų ir panaikinus preliminarų sprendimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263, 264, 269, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

2011 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą panaikinti.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Anionas“ atsakovui A. C. (A. C.) 2.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto areštą neviršijant 12129,24 Lt sumos, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas